Naujausios
Tautodailininkas kaime pristabdė laiką
Prieš gerą pusmetį Kelmės rajone, Lupikuose, apsigyvenęs tautodailininkas Rimantas Paunksnis išardė nuo kaimynų skiriančias tvoras. Kaime atsivėrė erdvė kūrybai. Dirbtuvėse tautodailininkas droš nedideles skulptūrėles. Kieme – ąžuolo statulas. Kelios jo skulptūros jau stovi Naisiuose. Dar 20 turi išdrožti vienos kaimo turizmo sodybos skulptūrų parkui.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Nuvažiavo tūkstančius kilometrų
Rimanto Paunksnio profesija – stalius-baldžius. Jo žmona Daiva – siuvėja, gimusi ir užaugusi Šiauliuose.
Rimantas gimė gražiame Dusetų krašte. Tačiau didelę gyvenimo dalį praleido Šiauliuose.
„Miesto rutinos negaliu pakęsti, – savo apsisprendimą ieškoti kaimo sodybos aiškino Rimantas. – Kamšatis. Nuolatinė įtampa.“
Ėmė ieškoti sodybos. Didelių reikalavimų nekėlė. Kad būtų prie gero kelio ir arti nekėpšotų fermos.
Malėsi po Kėdainių ir aplink Šiaulius esančius rajonus. Nuvažiavo tūkstančius kilometrų. Nerado tokios sodybos, kuri palenktų širdį.
Grįždami iš Kėdainių užsuko į Lupikus. Žmonės parodė paprastą medinį standartinį namuką. „Susižvalgėme. Pajutome, jog tai – mūsų namas. Nors negalėjome patekti į vidų. Kitą dieną apsisprendėme – perkame“, – pasakojo Daiva Paunksnė.
Atnaujintas namas papuošė gyvenvietę
Sumokėję 44 tūkstančius litų, Paunksniai išleido dar nemažai lėšų sodybai sutvarkyti.
Iš išorės namą apkalė medinėmis lentutėmis. Sodyba sušvito, papuošė gyvenvietę. Tautodailininkas kiemą dar planuoja papuošti žemaitiško stiliaus koplytėle. Būtinai išdroš Nepamuko skultūrėlę.
Namo viduje įrengė mansardą, didelį vonios kambarį, pakeitė langus. Nuplėšė tvorą, skyrusią jų ir kaimynų sodybą. „Juk mes ne priešai, kad atsiribotume tvoromis. Tvoros man vėžį varo“, – sako Rimantas.
Prisodino aviečių krūmų. Aplink namus – daugiau kaip hektaras žemės. „Triušių arba vištų nelaikysime. Negalėtume jų užmušti, – aiškina. – Geriausia vaiskrūmiai, uogynai. Auginsime daržovių. Reikės erdvės skulptūroms drožti. Gal savo sodyboje pradėsiu rengti drožėjų plenerus.“
Didžiules trijų metrų aukščio skulptūras Rimantas drožia iš ąžuolo. Darbas vyksta lauke. Mažesnes skulptūrėles drožia iš liepos. Šis medis – minkštas, imlus spalvai.
Spalvotos skulptūros
Rimantas seniai drožinėjo ornamentuotus šaukštus, darė iš medžio dėžutes ir skrynutes Panevėžio „Tulpei“, „Minijos“ dailės kombinatui.
Prieš penkerius metus rimčiau susidomėjo tautodaile. Pradėjo drožti skulptūrėles. Angelus, šventuosius, baltų mitologijos herojų skulptūras jis veža į Jūros šventę Klaipėdoje, į Kernavę, tautodailės parduotuvę Šiauliuose.
Prieš pradėdamas darbą tautodailininkas renka medžiagą. Skaito daug straipsnių tema, kuria kurs. Informaciją renka iš įvairių šaltinių. Po to apgalvoja pagrindinę savo kūrinio idėją, pasidaro maketą. Tuomet pradeda drožti.
Rimantas išdrožė daug šv. Roko ir šv. Kazimiero skulptūrėlių. Bet prieš tai labai daug skaitė apie šventąjį Kazimierą. Sukūrė gražų jauno žmogaus veidą, dailų stotą. Skulptūrėles nuspalvina. Paskui pavaškuoja. Vaškas medį saugo nuo drėgmės. Ilgiau išlieka skulptūros spalva.
Rimantas pasakoja, jog kiekviena, kad ir to paties šventojo, skulptūra išeina vis skirtinga.
Dabar labai madingi senieji baltų dievai. Tautodailininkas studijavo daug medžiagos apie juos. Koks dievas ką globojo, ką mėgo. Tuomet kuria skulptūrą, kuri atspindėtų jo charakterį.
Iš 60 jam žinomų baltų dievų Rimantas yra išdrožęs jau šešiolika. Savo skulptūras jis nufotografuoja. Tai geriausias maketas kitai skuptūrai.
Tokių skulptūrų yra padaręs Naisių parkui. Dar dvidešimt turi išdrožti vienai kaimo turizmo sodybai.
Sertifikatas už kryždirbystę
R. Paunksnis daro ir kryžius. Jo kryžiai sertifikuoti kaip tautinis paveldas. Kelios 2,5–3 metrų aukščio jo skulptūros stovi kapinėse. Kryžių užsako žmonės, norintys juos pastatyti ant Kryžių kalno.
„Iš tautodailės įmanoma išgyventi, – sako Rimantas. – Bet man dar truputėlį anksti. Pardavęs savo darbelius prisiduriu tik prie neįgalumo pensijos.“
Rimantas svajoja surengti savo darbų parodą. Tik pirmiausia reikia darbelių sukaupti.
Prie drožybos pratina ir žmoną. Daiva ištraukia medinį šaukštą. Pati išsidrožė. Prašiusi vyro. Šis pametęs medžio gabalą – išsidrožk pati. Ir išsidrožė. Dabar tas šaukštas jai pats geriausias ir patogiausias.
„Čia, kaime, lėčiau slenka laikas. Tarsi sustoja, – erdve ir gerais kaimynais džiaugiasi R. Paunksnis. – Atsikeli rytą, išeini į lauką. Kaimynui pasakai: „Labas rytas“. Gali pasikapstyti po žemę. O ką daugiau veikti? Savo misiją jau atlikome. Išauginome du vaikus. Abu užsieniuose. Jei gerai jaučiuosi, tai ir drožiu...“
Autorės nuotr.
TAUTODAILININKAS: Rimantas Paunksnis kaime atrado naują erdvę kūrybai.
PORA: Miesto butą iškeitę į paprastą kaimo trobą, Daiva ir Rimantas Paunksniai jaučiasi laimingesni.
NAMAI: Šiauliečių namais tapusi Lupikų kaimo troba papuošė gyvenvietę.
SKULPTŪRĖLĖS: Piligrimo ir Šv. Kazimiero skulptūrėles Rimantas Paunksnis pasiliko sau. Jos suteikia namams savitos prasmės.