Su gera specialybe nesiveržiama emigruoti

Su ge­ra spe­cia­ly­be ne­si­ver­žia­ma emig­ruo­ti

Nors dip­lo­mų tei­ki­mo ma­ra­to­nas dar ne­pra­si­dė­jo, da­lis aukš­tų­jų mo­kyk­lų jau da­bar at­si­svei­ki­na su sa­vo ab­sol­ven­tais. Va­kar Vil­niaus uni­ver­si­te­to Cent­ri­niuo­se rū­muo­se jau­nuo­liams bu­vo įteik­ti In­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų ba­ka­lau­ro dip­lo­mai. Prie­šin­gai nei di­džio­ji da­lis ab­sol­ven­tų, šie uni­ver­si­te­to du­ris už­da­ro ra­mūs, mat dar­bą jie tik­rai ras. Ta­čiau jau­ni­mas ap­gai­les­tau­ja, kad ša­lies švie­ti­mo sis­te­ma pri­ve­dė prie to, kad taip pa­si­se­ka ma­žu­mai.

Absolventai ELTA nuotr.

Vil­niaus uni­ver­si­te­to Cent­ri­nių rū­mų iš­kil­min­go­je Ma­žo­jo­je au­lo­je rin­ko­si Ma­te­ma­ti­kos ir in­for­ma­ti­kos fa­kul­te­to ab­sol­ven­tai. Ne­gau­sus jų bū­rys pui­kiai iliust­ra­vo sky­lė­tą švie­ti­mo sis­te­mą. Iš 60 įsto­ju­sių mo­ky­tis In­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų stu­di­jų fi­ni­šo ne­pa­sie­kė dau­giau kaip du treč­da­liai. Ta­čiau Vil­niaus uni­ver­si­te­to Ma­te­ma­ti­kos ir in­for­ma­ti­kos fa­kul­te­to de­ka­nas Ge­di­mi­nas Ste­pa­naus­kas pa­si­džiau­gė, kad tie, ku­riems ant sta­lo gu­li pa­ruoš­ti dip­lo­mai, dar­bus tik­rai ras.

Dar­bą jau tu­ri

Tuo abe­jo­ti ne­lei­do ir pa­tys ab­sol­ven­tai. „Va­ka­ro ži­nių“ žur­na­lis­tams kur­so drau­gų pa­klau­sus, ko­kias dar­bo per­spek­ty­vas šie ma­to, vai­ki­nai nu­mo­jo ran­ka, esą dėl to jiems jau­din­tis ne­rei­kia jau se­niai. „Ry­toj sueis ly­giai me­tai, kaip dir­bu vie­no­je įmo­nė­je, ku­rian­čio­je in­for­ma­ci­nes tech­no­lo­gi­jas. Man už­te­ko už­pil­dy­ti gy­ve­ni­mo ap­ra­šy­mą, pa­tal­pin­ti jį in­ter­ne­to sve­tai­nė­je, ir darb­da­vys pa­ts ma­ne su­si­ra­do“, – so­čia atei­ti­mi ap­si­rū­pi­nęs džiau­gė­si in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų dip­lo­mą ran­ko­se lai­kęs Au­ri­mas.

Ja­nuo­lis tei­gė, esą dar­bu įmo­nė­je yra pa­ten­kin­tas, džiau­gia­si, kad jo ge­bė­ji­mai yra įver­tin­ti, ti­ki­si, kad al­ga il­gai­niui kils ir ne­rei­kės blaš­ky­tis iš vie­no dar­bo į ki­tą. Pa­na­šiai se­ka­si ir ki­tam kur­so drau­gui Vai­dui. Dar ne­bai­gu­sį moks­lų bū­si­mą in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų spe­cia­lis­tą darb­da­vys taip pat su­si­ra­do pa­ts. To­dėl ne­rei­kia ste­bė­tis, kad abu vai­ki­nai ne­gal­vo­ja apie emig­ra­ci­ją, mat ma­to pui­kias ga­li­my­bes rea­li­zuo­ti sa­ve ir bū­ti nau­din­gi sa­vo ša­ly­je. Ta­čiau Vai­das pri­dū­rė, kad tai pri­klau­so ne tik nuo tin­ka­mai pa­si­rink­tos spe­cia­ly­bės, bet ir pa­ties žmo­gaus mo­ty­va­ci­jos.

„Dau­gu­ma gal­vo­ja, kad vi­sur ge­riau ir leng­viau nei čia, Lie­tu­vo­je. Ta­čiau taip pat ge­ra ga­li bū­ti ir sa­vo­je ša­ly­je, tik rei­kia pa­čiam įdė­ti pa­stan­gų, kad tos ga­li­my­bės at­si­ras­tų. Kar­tais mes vis­ką no­ri­me gau­ti be jo­kių pa­stan­gų“, – kri­tiš­kai į sa­vo kar­tą pa­žiū­rė­jo Vil­niaus uni­ver­si­te­to ab­sol­ven­tas.

Tin­ka­mas spren­di­mas lai­ku

Ta­čiau tiek Vai­das, tiek Au­ri­mas su­ti­ko, kad švie­ti­mo sis­te­mo­je spra­gų ap­stu. „Į in­for­ma­ci­nes tech­no­lo­gi­jas įsto­jau at­si­tik­ti­nai. Ne vi­sai ži­no­jau, ko no­riu. Ta­čiau sa­vo spren­di­mo ne­si­gai­liu. Tik ne vi­siems taip pa­si­se­ka. Daug jau­nuo­lių lie­ka be dar­bo, nes jų spe­cia­ly­bių žmo­nių yra per daug“, – apie tai, kad jau­ni­mui rei­kia val­džios pa­gal­bos, kal­bė­jo jau­na­sis spe­cia­lis­tas.

Pa­na­šiai ma­nė ir vie­na iš ne­dau­ge­lio mer­gi­nų, pa­bai­gu­sių in­for­ma­ci­nes tech­no­lo­gi­jas. Švie­žiai iš­kep­ta spe­cia­lis­tė Ie­va at­krei­pė dė­me­sį, kad Lie­tu­vo­je ga­li­ma su­si­ras­ti dar­bą tuo at­ve­ju, jei pa­si­ren­ki tin­ka­mą spe­cia­ly­bę. Ki­taip ga­li tek­ti rink­tis emig­ran­to da­lią.

Ta­čiau prie­šin­gai nei vai­ki­nai Ie­va už­sie­nio ne­si­bai­do. „Lie­tu­vo­je tik­rai yra ga­li­my­bių sa­ve rea­li­zuo­ti, ta­čiau už­sie­nis yra sa­vo­tiš­kas iš­šū­kis, no­ri­si sa­ve iš­si­ban­dy­ti, įgy­ti pa­tir­ties, pa­to­bu­lė­ti. Ta­čiau po to­kios pa­tir­ties grįž­čiau į Lie­tu­vą“, – atei­ties pla­nais da­li­jo­si mer­gi­na.

Ta­čiau kol kas jai sku­bė­ti nie­kur ne­bū­ti­na. Mer­gi­na taip pat tu­ri sta­bi­lų dar­bą vie­no­je įmo­nė­je. Už tai pa­dė­ko­ti ji ga­li pa­ti sau, mat dar rink­da­ma­si spe­cia­ly­bę gal­vo­jo apie tai, ką su ja veiks. „Rink­da­ma­si spe­cia­ly­bę at­krei­piau dė­me­sį į ke­lis fak­to­rius, ku­rių vie­nas svar­biau­sių bu­vo tai, ar ra­siu vė­liau dar­bą. Apie tai tik­rai rei­kia pa­gal­vo­ti“, – bū­si­mus stu­den­tus per­spė­jo Ie­va.

KO­MEN­TA­RAS

Dainius Pavalkis ELTA nuotr.

Dai­nius PA­VAL­KIS, Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­ras:

– Kal­bė­da­mas apie švie­ti­mo re­for­mą mi­nė­jo­te, kad ska­tin­si­te stu­den­tų priė­mi­mą į Po­li­ci­jos veik­los, Vals­ty­bės sie­nos ap­sau­gos ir So­cia­li­nio dar­bo stu­di­jų pro­gra­mas. Ar ga­li­ma ti­kė­tis, kad jau­ni­mas rink­sis šias spe­cia­ly­bes tu­rint ome­ny ma­žas al­gas šiuo­se sek­to­riuo­se? Ar ne­bi­jo­te lik­ti vie­nas lau­ke ka­rys?

– Be abe­jo, mes apie tai dis­ku­ta­vo­me su prem­je­ru Al­gir­du But­ke­vi­čiu­mi, so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nist­re Al­gi­man­ta Pa­be­dins­kie­ne, Lie­tu­vos po­li­ci­jos ge­ne­ra­li­niu ko­mi­sa­ru Sau­liu­mi Skver­ne­liu. Vi­si ma­to­me tą pro­ble­mą, kad žmo­nės ga­li ir mo­ky­tų­si tų spe­cia­ly­bių, bet są­ly­gos jiems nė­ra pa­trauk­lios. To­dėl ma­nau, kad vis­kas tu­rė­tų bū­ti spren­džia­ma komp­lek­siš­kai. Są­ly­gos tu­ri ge­rė­ti, ki­taip si­tua­ci­ja bus to­kia pa­ti, kai mes pa­ruo­šia­me tūks­tan­čius va­dy­bi­nin­kų, ku­rie lie­ka be­dar­biai. Jei pa­ruoš­tiems spe­cia­lis­tams ne­su­da­ry­si są­ly­gų ei­ti į dar­bo rin­ką, jie eis dirb­ti ap­sau­gi­niais, stos į ma­gist­ra­tū­rą ir ban­dys tap­ti tei­si­nin­kais ir pan.

– La­bai daž­nai rink­da­ma­sis spe­cia­ly­bę abi­tu­rien­tas ne­ži­no, ką su­ge­ba ir ko no­ri, to­dėl pro­fe­si­ją ren­ka­si at­si­tik­ti­nai. Ko­kį dė­me­sį skir­si­te pro­fi­lia­vi­mui mo­kyk­lo­je?

– Ga­lu­ti­nio spren­di­mo dar ne­priė­mė­me. Ta­čiau ma­no as­me­ni­ne nuo­mo­ne, vi­si tu­rė­tų baig­ti bend­rą iš­si­la­vi­ni­mą tiek lai­ky­da­mi lie­tu­vių kal­bos eg­za­mi­ną, tiek už­sie­nio kal­bos. O tai, kas jiems yra įdo­mu, ką jie mo­ka ir ga­li dau­giau ir ge­riau da­ry­ti, ga­lė­tų bū­ti vys­to­ma per ne­for­ma­lų ug­dy­mą.

– Ar ne­bi­jo­te, kad spren­di­mas su­ma­žin­ti fi­nan­sa­vi­mą stu­di­joms, ku­rios ruo­šia per­tek­li­nį tam tik­rų spe­cia­lis­tų skai­čių, dar la­biau pa­ska­tins jau­ni­mo emig­ra­ci­ją į tas ša­lis, kur jiems tos pa­čios stu­di­jos siū­lo­mos ge­res­nė­mis są­ly­go­mis?

– Mes tu­ri­me fi­nan­suo­ti tas stu­di­jų pro­gra­mas, ku­rių rei­kia Lie­tu­vos ūkiui. Yra aiš­kiai įvar­dy­ta, ko­kių spe­cia­lis­tų ša­ly­je trūks­ta. Ned­rįs­čiau pa­sa­ky­ti, kad mes da­bar bū­ti­nai pa­tai­ky­si­me į de­šim­tu­ką. Ži­no­ma, iš pa­ruoš­tų miš­ki­nin­kų ke­li ga­li iš­va­žiuo­ti dirb­ti ir į Nor­ve­gi­jos miš­kus, ta­čiau di­džio­ji da­lis jų liks ir dirbs Lie­tu­vo­je. Mes tu­ri­me ruoš­ti Lie­tu­vos ūkiui rei­ka­lin­gus žmo­nes. Jau­ni­mas įgaus ki­tą mo­ty­va­ci­ją, kai ma­tys, kad pa­bai­gęs stu­di­jas ras dar­bo vie­tą.