Kryžiaus keliai dėl pigesnės šilumos

MUMS RA­ŠO

Kry­žiaus ke­liai dėl pi­ges­nės ši­lu­mos

No­riu pa­pa­sa­ko­ti, ko­kius kry­žiaus ke­lius te­ko nuei­ti, kol at­si­jun­giau nuo cent­ra­li­zuo­to šil­dy­mo. Ma­no pa­stan­gos ne­nuė­jo vel­tui: gruo­džio mė­ne­sį šil­dy­mas jau ne­kai­na­vo nė 200 li­tų.

Prieš ke­lio­li­ka me­tų abu su vy­ru, ga­vę bu­tą su pa­to­gu­mais, džiau­gė­mės, kad vi­sa­da šil­ta. Ta­da už 78 kvad­ra­ti­nių met­rų bu­to šil­dy­mą žie­mos mė­ne­siais mo­kė­da­vo­me maž­daug po 200 li­tų. Per pen­kis mė­ne­sius išei­da­vo apie 900-1000 li­tų.

Ta­čiau šis ro­jus grei­tai bai­gė­si. Kai­nos už šil­dy­mą kas­met ėmė vis la­biau kil­ti. Ne­re­tai ir už vie­no mė­ne­sio bu­to šil­dy­mą tek­da­vo at­sei­kė­ti dau­giau nei 700-900 li­tų. Tai­gi kai­nos išau­go tris kar­tus.

Rei­kė­jo kaž­ką da­ry­ti. Vai­kai nu­pir­ko ja­po­niš­ką šil­dy­tu­vą, ku­ris kai­na­vo pus­šeš­to tūks­tan­čio li­tų. Jis tu­rė­tų at­si­pirk­ti per po­rą me­tų. Ta­čiau kol bu­tas neat­jung­tas nuo cent­ra­li­zuo­to šil­dy­mo, ne­ga­lė­jau juo šil­dy­tis.

Praė­ju­sių­ me­tų bir­že­lio mė­ne­sį pra­si­dė­jo žy­giai į „Pak­ruo­jo ši­lu­mą“, te­ko su­šauk­ti na­mo gy­ven­to­jų su­si­rin­ki­mą ir gau­ti jų su­ti­ki­mą. Pri­rei­kė ir pro­jek­to. Dėl jo ne kar­tą va­žia­vau į Šiau­lius. O kur dar įvai­rios pa­žy­mos, 500 li­tų avan­sas už pro­jek­tą?

Lapk­ri­čio pa­bai­go­je pro­jek­tas bu­vo pa­da­ry­tas, už jį pa­klo­jau dar per 400 li­tų. Ne­šiau ro­dy­ti „Pak­ruo­jo ši­lu­mai“, ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ar­chi­tek­tams ir vi­siems na­mo gy­ven­to­jams, kad šie su­si­pa­žin­tų ir pri­tar­tų.

Te­ko dar kar­tą va­žiuo­ti į Šiau­lius, į UAB „Nord­li­tą“, kad už­baig­tų pro­jek­tą ir pa­da­ry­tų tris jo eg­zemp­lio­rius. Vie­ną pa­si­li­kau sau, ki­tus pri­sta­čiau ši­lu­mi­ni­n­kams ir ar­chi­tek­tams. O šie dar pa­rei­ka­la­vo 100 li­tų už tai, kad pri­ta­ria tam pro­jek­tui.

Kry­žiaus ke­liai bai­gė­si praė­ju­sių­ me­tų gruo­džio pa­bai­go­je. Už vis­ką pa­klo­jau per tūks­tan­tį li­tų. Nors duo­nai ne­be­li­ko, bet džiau­giuo­si, jog neišp­ro­tė­jau, kad vis­kas bai­gė­si.

Ro­žė DŽIAU­GIE­NĖ, Pak­ruo­jo kai­mo gy­ven­to­ja

Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.

DŽIAUGS­MAS: Pak­ruo­jo kai­mo gy­ven­to­ja Ro­žė Džiau­gie­nė džiau­gia­si, kad už bu­to šil­dy­mą da­bar mo­ka ge­ro­kai ma­žiau.