Naujausios
Teatro gimtadienis ant ratų
Sausį „Naisių vasaros“ teatrui sukako dveji. Gimtadienio dovanomis trupė nesigyrė, tik pasidžiaugė, kad vien per sausį jų nemokamus spektaklius išvydo apie 13 tūkstančių žiūrovų. Teatras autobusiuku rieda per Lietuvą ir yra laukiamas. Kovo mėnesį planuoja įsikurti savo teatre.
Gintarė VALUCKYTĖ
gintare@skrastas.lt
Nemokamuose spektakliuose – profesionalai
Po turo per Lietuvą dešimt jaunų aktorių su režisiere Regina Steponavičiūte susitinkame Šiaulių „Saulės“ koncertų salėje. Įkūniję gyvuliukus, jie repetavo „Pasaką apie Dievo vaikelį“ (pjesės autorius ir režisierius Vytautas V. Landsbergis).
Suėjus į nedidelį kambarį, šis užsipildo jaunatviškos kompanijos šurmulio ir sodrių balsų.
Jaunuoliai prisimena sausį prieš dvejus metus, kai susitiko su teatro mecenatu Ramūnu Karbauskiu ir režisiere R. Steponavičiūte sudėlioti teatro vizijos.
Iš pradžių jų buvo devyni – visi kartu Šiaulių universitete baigę estrados meno studijas ir dirbantys Šiaulių estrados teatre. Vaidino ir „Naisių vasaros“ seriale. Bendrakursiai kartu jau aštuonerius metus, prisijungė ir dešimtas – Paulius Budrys.
„Mes laimingi, nes esame pirmasis Lietuvos nekomercinis teatras, o salės visada būna beveik pilnos arba sausakimšos“, – pasakoja kolegų vadybininku vadinamas aktorius Arūnas Jokubauskas.
Stiprybė aktorių vienybėje
Kas traukia žiūrovus į spektaklius? Orinta Jazdauskaitė atsako, kad nemokami spektakliai, noras pamatyti „Naisių vasaros“ serialo veikėjus. Tomas Montvila tiki, kad gerą ar blogą reklamą išgirdęs žmogus vis tiek ateis, o paskui įvertins.
Spektaklius jie stato tik pagal lietuvių autorių kūrybą, nuolat ieško kūrinių, kad kiekvienam nariui būtų vaidmuo. Režisierė mokė, kad nė vienas aktorius nėra aukščiau ar žemiau už kitą, ir tai tapo stipriąja teatro puse.
„Mes nenorime būti toks "bla bla teatras", komercinis, kuris spektaklį sukuria per tris savaites ir važinėjasi per Lietuvą pajuokinti žmonių. Žymiai sunkiau publikai duoti rimtą medžiagą. Manau, kad niekada nebūsime teatras, siekiantis įtikti. Žiūrovai gali atsirinkti“, – sako Vaida Kavaliauskaitė.
Režisierė R. Steponavičiūtė priduria, kad tokių palinksminančių spektaklių ar koncertų vėliau niekas neprisimena. Aktoriams ji siūlo žmogui įtakos turinčių spektaklių, išliekančių prisiminimuose. Stengiasi prisiliesti prie nutylimų dalykų.
Elida Dubinskytė-Šimaitė sako, kad jie kaip lietuvių daktarai – žmonės per spektaklius tarsi apsivalo.
Kambariuose nevaidina
Mažuose miesteliuose, kaimuose profesionalus ir nemokamas teatras laukiamas labiau. O. Jazdauskaitė mano, kad miesto žmonės išrankesni, leidžia sau kritikuoti vaidybą.
Mergina prisiminė, su kokiu tikėjimu „Pasaką apie Dievo vaikelį“ žiūrėjo vaikai Naisiuose. Publika buvo arčiau, todėl skyrėsi nuo spektaklių didelėse salėse.
Nors teatras pinigų neprašo ir stengiasi važiuoti, kur kviečia, kartais tenka pasakyti „ne“. „Sulaukiame skambučių iš privačių susibūrimų – skelbiatės nemokamu teatru, atvažiuokite“, – pasakoja ir apie tokius kvietimus A. Jokubauskas.
Aktoriai paaiškina: „Mes negalime kambaryje suvaidinti spektaklio, reikia dekoracijų, apšvietimo, didesnės scenos.“
Yra tekę pasirodyti šaltuose, senuose kultūros namuose. Jų pasirodymai – nuo salės su 700 žiūrovų, 12 metrų pločio scena iki kultūros namų, kur telpa 60 žmonių.
Turės savo namus
Teatras iki šiol neturi savo namų, kur gali repetuoti, kviestis žiūrovus. Trupę glaudė Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka, kartais – Šiaulių J. Janonio gimnazija.
„Šiauliai – nemažas miestas, bet čia mažai draugiškų žmonių, kurie suprastų, jog nieko nemokamo nėra. Mano jeigu važinėjame nemokamai, tai galime nuomotis, kad ir Šiaulių areną“, – sakė A. Jokubauskas.
Džiaugsmo banga nuvilnija kambaryje, kai V. Kavaliauskaitė ėmė pasakoti apie kovo pabaigoje duris atversiančius "Naisių teatro" ir kultūros namus.
Aktoriai jau dėlioja vaizdą: čia bus laukiami visi, galės aplankyti Naisių muziejus po atviru dangumi, vakare užsukti į nemokamą „Naisių vasaros“ teatro spektaklį.
Režisierė kiek apmalšina jaunuolių aistras, sakydama, kad pritraukti publikos į savo namus – sunkesnė užduotis, nei atvažiuoti patiems.
„Prasideda dar sudėtingesnis etapas. Čia, kaip su žmogaus augimu – negalima sakyti, kad pradžioje būna sunkiau, o paskui lengviau“, – mano R. Steponavičiūtė.
Teatras kelia kartelę
Kuriais darbais labiausiai džiaugiasi aktoriai? „Pradėkime nuo pabaigos – augame ir kartelė kyla“, – sako jie. Tvirčiausiu ir rimčiausiu jie vadina naujausią spektaklį – pagal Renatos Šerelytės romaną pastatytą dviejų dalių dramą „Mėlynbarzdžio vaikai“. R. Steponavičiūtės režisuotą spektaklį palaimino pati R. Šerelytė.
Iš viso „Naisių vasaros“ teatras yra pastatęs aštuonis spektaklius. Jiems padėjo profesionalus scenografas Galius Kličius, režisierius Vytautas V. Landsbergis, Muzikos ir teatro akademijos dėstytoja Vesta Grabštaitė, chorvedė Jurgita Juzūnienė, choreografė Lina Šimkienė.
Pernai Dalios Tamulevičiūtės vardo profesionalių teatrų festivalyje parodę spektaklį pagal S. Šaltenio pjesę „Škac, mirtie, visados škac“ teatras laimėjo apdovanojimą už sėkmingiausią metų debiutą. Gerda Vilimaitė ten išrinkta ryškiausia jaunąja aktore.
Alvydo JANUŠEVIČIAUS nuotr.
TEATRAS: Spektakliui ruošiasi „Naisių vasaros“ teatro aktoriai: (pirmoje eilėje iš kairės) Vaida Kavaliauskaitė, Orinta Jazdauskaitė, Gerda Vilimaitė, Birutė Kaktytė, (antroje eilėje iš kairės) Remigijus Pelenis, šviesų dailininkas-garso režisierius Laimonas Kačiušis, Valdas Vaitiškis, Tomas Montvila, Elida Dubinskytė-Šimaitė, Paulius Budrys, Arūnas Jokubauskas.
Žydrūno BUDZINAUSKO nuotr.
ŠEIMA: Aktoriai kartu jau aštuonerius metus – nuo studijų laikų. Puikiai vienas kitą supranta, sugyvena kaip šeima.