Naujausios
Bibliotekai padovanotas kraštotyrininko Juozo Šliavo archyvas
Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešajai bibliotekai perduotas kraštotyrininko, pedagogo, literato, „Žiemgalos“ visuomeninio muziejaus įkūrėjo Juozo Šliavo (1930–1979) archyvas. Jį padovanojo buvęs kraštotyrininko mokinys Aloyzas Bėčius, tarpininkaujant jo dukrai Šiaulių dramos teatro aktorei Nomedai Bėčiūtei.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Svarbus dokumentas
Archyvas saugomas bibliotekos Informacijos skyriaus kraštotyros padalinyje. Pasak vyresniosios bibliografės Danutės Darbutienės, bibliotekai perduoti 34 vienetai.
Reikšmingiausia archyvo dalis – aštuoniolika tomų J. Šliavo tyrinėjimų medžiagos, pavadintos straipsnių rinkiniais, bei du grožinės kūrybos tomai.
Iš viso rankraščiai sudaro 4400 mašinraščio puslapių. Tomuose tyrinėjama Šiaurės Lietuva, ypač Žeimelio apylinkės, šio regiono istorija, etnografija, archeologija, mitologija, vietovardžiai.
Gyvam esant, kraštotyrininko surinkta medžiaga nebuvo publikuota. Po jo mirties išėjo knygos „Žeimelio apylinkės“ (1985 metais), „Žeimelio tyrinėjimai“ (1993 metais), „Žiemgalių pėdsakais (1996 metais) ir poezijos rinktinė „Krantams tolstant (1993 metais). Šie leidiniai taipogi padovanoti bibliotekai.
Atliko daugiaplanį darbą
Vilniuje gyvenantis leidykloje „Versmė“ dirbantis A. Bėčius su J. Šliavu buvo pažįstami nuo penktos klasės. Jam J. Šliavas buvo ir mokytojas, ir draugas, ir kaimynas.
J. Šliavo archyvas, sako A. Bėčius, turi savo istoriją. Dėl nepalankaus laikmečio, persekiojimų buvo kilęs pavojus, kad archyvas gali išnykti, todėl 20 tomų rankraščiai buvo padauginti keturiais egzemplioriais.
„Trys egzemplioriai buvo vieši, o vienas „x“ – lyg ir yra, lyg ir jo nėra. Vienas egzempliorius J. Šliavui dar gyvam esant atiduotas į Rygos universiteto mokslinę biblioteką. Kitas – Vilniaus universiteto bibliotekai, trečias buvo pas autorių“, – sako A. Bėčius.
Šiauliams padovanotas archyvas buvo pas J. Šliavo seserį. Archyvo saugotoja, dabar gyvenanti užsienyje, šį archyvą patikėjo A. Bėčiui. Archyvą nutarta perduoti arčiau savo krašto – bibliotekai Šiauliuose.
Leidykla „Versmė“ yra išleidusi du monografijos „Žeimelis“ tomus, juose publikuojama bazinė medžiaga yra surinkta J. Šliavo. Monografijas sudarė ir redagavo A. Bėčius.
Dalis J. Šliavo surinktos medžiagos bus išspausdinta šiuo metu rengiamoje monografijoje „Pašvitinys“.
J. Šliavas, pasak A. Bėčiaus, dar prieš penkiasdešimt metų rinko medžiagą monografijoms. Medžiaga buvo surinkta, bet, įsikišus tam tikriems valdžios sluoksniams, tada knygos dienos šviesos neišvydo.
„Ne visiems J. Šliavas buvo patogus. Jis buvo žmogus su savo nuomone ir su savo galva. Tokių žmonių tada nelabai reikėjo. Bet jo darbas tapo savotišku sąjūdžiu, judėjimu. Svarbu akcentuoti, kad didelis darbas buvo nuveiktas moksleivių rankomis – jiems buvo įduotas tikslas, parodytas kelias“, – sako A. Bėčius.
Pasak A. Bėčiaus, retas atvejis, kad vienas žmogus atliktų tokį daugiaplanį darbą, apimantį visas kraštotyros darbo sritis.
Rinko buvusios žiemgalių žemės istoriją
Vienas žymiausių šiaurės Lietuvos kraštotyrininkų J. Šliavas gimė Rimkūnų kaime (Pakruojo rajonas).
Mokytojaudamas Žeimelio vidurinėje mokykloje, 1957–1958 metais ėmė domėtis gimtojo krašto istorija.
1959 metų rudenį J. Šliavas buvo paskirtas mokyklos kraštotyros būrelio vadovu, mokyklos patalpose įkūrė Žeimelio muziejų (dabar muziejus vadinamas Pakruojo krašto muziejumi „Žiemgala"). Muziejui ir savo darbams J. Šliavas daugiausia rinko duomenis iš buvusios žiemgalių žemės (Akmenės, Joniškio, Pakruojo, Pasvalio rajonų).
J. Šliavas ne tik rinko eksponatus, kaupė ir užrašinėjo medžiagą apie istorijos ir kultūros paminklus, bet ir prisidėjo prie jų išsaugojimo.
Jono TAMULIO nuotr.
ARCHYVAS: Pasak Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos vyresniosios bibliografės Danutės Darbutienės, Juozo Šliavo rankraščiais gali naudotis visi bibliotekos skaitytojai.
TOMAS: Vieno iš Juozo Šliavo archyvo tomų titulinis puslapis.