Naujausios
Liaudiškos muzikos mylėtojai linksminosi dvi dienas
Praėjusį penktadienį ir šeštadienį Kelmės kultūros centre linksminosi liaudiškos muzikos atlikėjai ir gerbėjai – surengta tradicinė kapelų ir folkloro kolektyvų šventė „Graži mūsų šeimynėlė“.
Dalia KARPAVIČIENĖ
daliak@skrastas.lt
Žemaitišką tapatybę bandė susigrąžinti liaudiška muzika
Tradicinė kapelų ir folkloro kolektyvų šventė „Graži mūsų šeimynėlė“ praėjusį penktadienį prasidėjo netikėta intriga – viena iš šventės vedėjų, seserėlė (R. Ščiglinskienė), besiruošdama žadėtai pasaulio pabaigai, per nelaimingą atsitiktinumą neteko atminties ir prarado savo žemaitišką tapatybę.
Žemaitė ne tik nebemokėjo žemaitiškai „rokuotis“, bet ir nebežinojo pačių paprasčiausių žemaitiškų žodžių reikšmės. Nelaimėlės sesuo Bistrancija (Ona Granickienė) bandė žemaitišką tapatybę seseriai sugrąžinti liaudiška muzika.
Scenoje vos spėjo keistis kapelos iš visų rajono pakraščių nuo Šaukėnų iki Užvenčio, nuo Pakražančio iki Kukečių, iš Kelmės ir kitų vietovių. Iš Junkilų atvyko šventės pavadinimui labai derantis šeimyninis kolektyvas „Spiečius“.
Ne vieną valandą truko linksmybės Kelmės kultūros centre. Muzikantai, dainininkai vis neliovė groti ir dainuoti, žiūrovai – ploti, į taktą linguoti. Taip besilinksminant ir gilus vakaras į Kelmę atėjo.
Vainikas rugeliui
Šeštadienį, prieš pietus, į Kelmės kultūros centro fojė rinkosi folkloro mylėtojai, pasiklausyti folkloro kolektyvų atliekamų dainų, šokių, pasakojimų apie rugiapjūtę ir kitus svarbiausius vasaros darbus, linksmus nutikimus.
Šventės vedėja Rita Ščiglinskienė priminė, jog senais laikais šis metų laikotarpis leisdavo žmonėms atsipūsti susibėgus į vieną didelę gryčią ir „pasirokuoti“, kaip sekėsi darbus dirbti.
Po rugiapjūtės į namus šeimyna parnešdavo pabaigtuvių vainiką. R. Ščiglinskienė citavo Raseinių apskrityje, Viduklėje užrašytą, Monikos Zubreckienės perduotą rugelio kalbą.
Pernai išėję, šįmet – parėję, po sniegu gulėję, vargą turėję, šaltį ir lietų kentėję, šalę – nesušalę, nesuliję, rugeliai sulaukė saulelės kaipo savo motinėlės ir šiltos vasarėlės. Išaugę, subrinkę, sulaukę vyrų kaip žvėrių miškinių, akmeninėmis širdimis, su pagaliais geležiniais, į vagas buvo sukloti. Bet mergelės lelijėlės su baltom galvelėm ir gailestingom širdelėm rugelius surinko, sustatė.
„Meldžiam gerbiamųjų šeimininkų, kad būtų kluonai nuvalyti, aruodai išvalyti. Vieni pareisim čia paviešėti, kiti pareisim vargą kentėti. O dabar prašom priimti tą brangų vainikėlį ne iš rūtų darželio, ne iš vyšnių sodnelio, iš lygių laukelių, iš rugių varpelių“, – rugelių prašymą perskaitė R. Ščiglinskienė.
Folkloro kolektyvai iš Kelmės, Šaukėnų, Lupikų, vasaros darbus apdainavę, šokių pašoko, ir žiūrovus į bendrą būrį kvietė patrepsėti.
Gilios šventės tradicijos
„Graži mūsų šeimynėlė“ – ne vienerius metus Kelmėje rengiama šventė.
Tradicinis rajono liaudiškos muzikos kapelų pasirodymas vyksta nuo 1996-ųjų, renginio režisierė – Vilija Krutkevičienė.
Dar anksčiau, nuo 1993-iųjų, į šventę renkasi folkloro kolektyvai. Organizatorius – folkloristas Osvaldas Gerbenis.
Šventė nepraranda populiarumo iki šių dienų. Ir šių metų „Graži mūsų šeimynėlė“ sulaukė nemažai žiūrovų.
Autorės nuotr.
LINKSMYBĖS: Palinguoti, paploti, kartu su kolektyvais padainuoti ragino šventės vedėjos (pirma iš kairės) Ona Granickienė ir Rita Ščiglinskienė.
ŠOKIAI: Folkloro kolektyvo „Ramočia“ šokėjai pašokti pakvietė ir į koncertą atėjusius kelmiškius bei svečius.
„SPIEČIUS": Į šventę atvyko ir žemaitiškomis dainomis linksmino šeimyninis kolektyvas „Spiečius“ iš Junkilų, vadovaujamas Valerijos Adomaitienės (pirma iš dešinės).
ŠOKIS: Šventės vedėja R. Ščiglinskienė šokiui pakvietė vieną iš koncerto žiūrovų.
SAULELĖ: Balsų darna bei skambumu, liaudiška daina apie saulelę raudoną nudžiugino Pakražančio kultūros centro kolektyvo dainininkai.
„SVAJA": Tytuvėnų kultūros centro liaudiškos muzikos kapela „Svaja“, vadovaujama Regimanto Zenausko (pirmas iš dešinės), išjudino ir ramiausius koncerto klausytojus.
„MEDETKOS": Dainininkės iš Lupikų, susibūrusios į folkloro kolektyvą ir pasivadinusios „Medetkomis“, ne tik dainavo, bet ir linksmų istorijų pasakojo.