Naujausios
Amerikono 80 milijonų litų ant lėkštutės – dykai?
Skalūnų dujų lobistai mūsų šalyje veikia itin apsukriai – šią savaitę jie jau užsitikrino valstybės vadovės Dalios Grybauskaitės paramą – prezidentė asmeniškai priėmė gręžiniais Lietuvos pamaryje itin susidomėjusios JAV kompanijos „Chevron“ atstovus. Kas čia darosi? Šiandien mūsų gamtos likimo ir skalūnų dujų vertelgų planus svarstys Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariai.
 |
| Algimantas Salamakinas ELTA nuotr. |
– Kaip pasielgsime mes, kai skalūnų dujų verslas Lietuvoje stumiamas prezidentiniu lygiu, o ES mokslininkai tvirtina, kad hidraulinis uolienų ardymas yra nepaprastai pavojingas visai žmonijai? – „Respublika“ paklausė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Algimanto Salamakino.
– Už abejones dėl skalūnų Salamakinas jau išvadintas „Gazprom“ agentu, bet gal tuomet ne agentai yra EP nariai, Vokietijos ir Amerikos mokslininkai, kurie apie tų dujų gavybos pavojų publikuoja solidžius straipsnius?
Tais agentais mus vadina tie, per kuriuos Lietuva gali prisidaryti labai daug ir neatitaisomos žalos. Bet mes kalbamės su ES pareigūnais, kurie prognozuoja, kad gal net šiemet bus priimta direktyva, įpareigojanti visas Bendrijos nares, kaip elgtis su tais skalūnais, juos liesti galbūt net uždraus.
Mes vis dar tikime kažkokiais užkeikimais. Buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas paleido gandą, kad po Lietuva slypi skalūnų dujų atsarga 30–čiai metų, ir mes patikėjome.
ES šiandien laikosi vieningos nuostatos: skalūnų dujų žvalgytojai pirmiausia privalo atsiklausti vietos žmonių. O Lietuvoje šio verslo atstovai pirmiausia eina pas prezidentę.
Net Seimo nariai pirmiausia kalba apie kažkokį energetinį saugumą, o ne į žemę purškiamus chemikalus, kurių sudėtis net slepiama. O juk visada kiekvieno gręžinio liukas ištraukiamas ir apie 5 tūkst. kub.m vandens supilama į futbolo aikštės dydžio metro gylio balą – saugyklą.
Kas valys ir ar tikrai išvalys tuos nuodus. Man pasakojo, kad Amerikoje, Teksase, kur karšta, tie nuodai tiesiog išgaruoja, o Lietuvoje juk taip dažnai lyja, tad viskas tekės į gruntinius vandenis. Skalūnų dujų lobistai nė neužsimena, kad kartu su tais nuodais į paviršių pasklinda ir radioaktyvios medžiagos.
– Ar išgaunant skalūnų dujas yra didelė rizika, kad toksiškomis ir radioaktyviomis medžiagomis bus užteršti ir gruntiniai vandenys?
– Taip, tai dar vienas pavojus, nors visas pasaulis jau atvirai kalba, kad po 20-30 metų pats brangiausias turtas bus švarus geriamas vanduo. Kai kurie politikai, veikiami dujų verslininkų, dabar prisidengia nacionalinio saugumo interesais ir nori patys juos paminti – leisti užsieniečiams sunaikinti mūsų vandens atsargas.
Praėjusią savaitę buvau susitikęs su Vokietijos ambasadoriumi Matiasu Heinrichu Miulmenštadu (Matthias Heinrich Mulmenstadt), jis atvirai pasibaisėjo Lietuvos planais imtis skalūnų dujų gavybos. Vokiečiai, prancūzai, čekai, austrai, bulgarai, britai jau nutraukė bet kokius eksperimentus su uolienų plėšymu.
– Kodėl į Lietuvą taip agresyviai veržiasi JAV koncernas „Chevron“?
– Aš juos suprantu – skalūnų dujų gavyba toje šalyje nuolat mažėja, o amerikiečiai turi labai brangius įrengimus, kuriuos reikia dar kam nors iškišti. Čia juk tas pat kaip su tuo „Hitachi“ reaktoriumi, kurio japonams nereikėjo, tai bandė prakišti mums.
Lietuviai patys save kvailina postringaudami apie JAV investicijas. Ar blaiviai mąstantis žmogus patikėtų, kad amerikonas mums padės 80 mln. litų ant lėkštutės šiaip sau? Jis juk visada skaičiuoja tik savo pelną, o mūsų energetinis saugumas jam nė motais. „Chevron“ ar kas kitas išgręš skyles, privarys Šilutėje ir Tauragėje nuodų, sumokės 2-17 proc. siekiantį žemės gelmių mokestį ir jau nuosavas dujas Lietuvai parduos rinkos kaina arba išsiveš.
Skalūnai – nuodai. Taip teigia mokslininkai
Seimo Aplinkos apsaugos komitetas turi Europos Parlamento Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto užsakymu atlikto tyrimo „Skalūnų dujų ir skalūnų alyvos gavybos poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai“ medžiagą. Joje nedviprasmiška išvada, kad toks dujų gavybos būdas – mirtinai pavojingas ir nerekomenduojamas.
„Respublika“ gavo šio tyrimo medžiagą, kurią dar 2011 metais parengė Vupertalio (Vokietija) klimato, aplinkos ir energetikos instituto mokslininkai bei šios šalies inžinieriai.
Jie konstatavo, kad skalūnų dujų bei alyvos gavyba žmonijai kelia siaubingą pavojų, ypač todėl, kad verslo interesai kol kas nugali sveiką protą.
Siekiant pasiekti milžiniškus skalūnų dujų telkinius yra sunaudojami milijonai kubinių metrų geriamojo vandens, kuriuo naudojant didelį spaudimą plėšomos skalūninės uolienos. Vanduo maišomas su smėliu bei cheminiais priedais – toksiškomis, alergiškomis, mutageninėmis ir kancerogeninėmis medžiagomis.
Europos Komisija paskelbė, kad dėl didelio pavojaus žmonėms ir gamtai būtina nedelsiant atkreipti dėmesį, kad ieškant dujų žemės gelmės teršiamos akrilamidu, benzenu, etilo benzenu, izopropilbenzenu, naftalenu, tetranatrio etilendiamintetraacetatu.
Kartu su dujomis didžioji dalis nuodingo vandens išsiurbiama į paviršių, o kiti chemikalai lieka gelmėse – mokslininkai iki šiol nežino, kokį poveikį tai darys ateityje. Taip pat nėra žinoma, kiek šio toksiško vandens per gręžinio sudūrimus patenka į požemines gėlo vandens saugyklas.
Vokietijos mokslininkai taip pat nustatė, kad plėšant uolienas gamtinės radioaktyviosios medžiagos – uranas, toris ir radis – su nuotekomis patenka į paviršių, per uolienų įtrūkimus gali patekti ir į požeminį bei paviršinį vandenį, kaupiasi vamzdžiuose, rezervuaruose ir karjeruose.
„Daugeliu atveju Europos Sąjungos valstybėse pirmenybė teikiama kasybos srities interesams, o ne piliečių teisėms, ir vietos valdžia dažnai negali daryti įtakos kasybos projektams, nes leidimus išduoda nacionalinės vyriausybės, – teigiama vokiečių mokslininkų ataskaitoje Europos Parlamentui. – Skalūnų dujų eksploatavimo technologijoms būdingos savybės, kurios iš dalies neišvengiamai daro neigiamą poveikį aplinkai, iš dalies kelia didelį pavojų, jei technologijos naudojamos netinkamai, ir iš dalies kelia didelį pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai net ir tuo atveju, jei technologijos naudojamos tinkamai“.
Pavyzdžiui, JAV yra iki 6 ar net daugiau gręžybos aikštelių viename kvadratiniame kilometre, kurios turi būti sujungtos su keliais, kuriais ištisai juda didelio galingumo transporto priemonės.
Mokslininkai atkreipė dėmesį, kad dėl netinkamo įrangos naudojimo gali iš gręžinio ištrykšti po hidraulinio ardymo atsirandančios nuotekos, dėl netinkamai naudojamų ar blogai pritvirtintų dujų vamzdžių bus užterštas požeminis vanduo.
„Galiausiai pavojų kelia nekontroliuojamas ardymas, kuris sukelia nekontroliuojamą ardymo skysčių ar netgi pačių gamtinių dujų kaupimąsi. Gerai žinoma, kad hidraulinis ardymas gali sukelti nedidelius žemės drebėjimus, nes šio proceso metu natūraliai susidariusiuose įtrūkimuose gali susikaupti dujos ar skysčiai, – rašoma ataskaitoje. – JAV patirtis rodo, kad skalūnų dujų verslovėse įvyksta daug avarijų. Kartais šios avarijos įvyksta dėl kiaurų ar sugedusių įrenginių, dėl nevykusių bandymų taupyti išlaidas ir laiką ar dėl blogai pritvirtintų gręžinio dujų vamzdžių ir požeminio vandens užteršimo per neaptiktas angas“.
Didžiojoje Britanijoje skalūnų dujų žvalgybos darbai buvo nutraukti 2011-aisiais, kai tų metų balandžio–gegužės mėnesiais dėl agresyvaus uolienų plėšymo buvo dirbtinai sukelti du nedideli žemės drebėjimai Lankašyro ir Blakpulo vietovėse.
