Naujausios
90-metis muziejus prisilies prie 150-mečio sukilimo
Šiaulių „Aušros“ muziejus, bendradarbiaudamas su užsienio ir Lietuvos muziejais, 1863 metų sukilimo 150-ąsias metines paminės paroda ir katalogu. Paroda Ch. Frenkelio viloje bus pristatyta Kovo 11-ąją, švenčiant ir muziejaus 90-metį. „Aušros“ muziejus 1933 metais buvo vienintelis Lietuvoje, parengęs sukilimui skirtą išsamią parodą.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Triguba proga
Šiaulių „Aušros“ muziejus sukilimo minėjimo projekte dalyvauja kartu su devyniolika Lietuvos muziejų ir trimis užsienio: Suvalkų, Augustavo (Lenkija) ir Gardino (Baltarusija). Projektas apima parodą ir katalogą.
Pasak „Aušros“ muziejaus direktoriaus pavaduotojos Virginijos Šiukščienės, 1933 metais „Aušros“ muziejaus rengta paroda buvo klasikinė, dabar muziejus įgyvendina modernią viziją. Parodai gaminamos specialios konstrukcijos, imituojančios mišką.
Kartu su paroda vyks ir edukaciniai užsiėmimai, bus parengti stendai su užduotimis. Įveikusieji užduotis bus paskatinti suvenyrais.
Planuojama, kad sukilimo 150-ųjų metinių minėjimas Kovo 11-ąją prasidės Sukilėlių kalnelyje, iš jo kariuomenė ir visuomenė atžygiuos į Prisikėlimo aikštę. Po šv. Mišių Šiaulių katedroje ir po Lietuvos vėliavos pakėlimo, dalyviai eis į Ch. Frenkelio vilą, ten vyks teatrališkas parodos atidarymas. Kauno karo klubo nariai parodys fragmentą iš sukilėlių ir caro armijos kovos.
Paroda Ch. Fenkelio viloje veiks aštuonis mėnesius. Vėliau, planuojama, ji pasieks Gardiną, kitus Lietuvos muziejus.
Kataloge – veidai, vardai, istorijos
Sukilimo sukaktis Lietuvoje bus paminėta dviem katalogais. „Aušros“ muziejus katalogą „1863 metų sukilimas: veidai, vardai, istorijos“ rengia bendradarbiaudamas su kitais muziejais. Atskirą katalogą sukilimo sukakčiai pažymėti leidžia Lietuvos nacionalinis muziejus.
Katalogui „1863 metų sukilimas: veidai, vardai, istorijos“ įžanginius straipsnius parašė profesorius Jonas Vaičenonis iš Kauno Vytauto Didžiojo universiteto (jo tema – 1863 metų sukilimo karinis aspektas), daktaras Simonas Strelcovas iš Šiaulių universiteto ("Sukilimas kasdienybės tyrimuose“) bei V. Šiukščienė ("Sukilimo istorinė atmintis muziejuose").
Planuojama, kad maždaug 300 puslapių apimties katalogas bus išleistas rudenį.
Gausiausia – nuotraukų
Pasak V. Šiukščienės, Lietuvos muziejai nėra turtingi sukilimo eksponatais. Gausiausia jų yra Lietuvos nacionaliniame muziejuje, vieninteliame Lietuvoje 1863 metų sukilimo muziejuje Paberžėje (Kėdainių rajonas) bei „Aušros“ muziejuje.
„Aušros“ muziejuje saugoma apie 200 nuotraukų, susijusių su sukilimu. Dauguma nuotraukų yra su nurodytais vardais, konkrečiomis istorijomis.
Vienoje iš fotografijų įamžintas sukilėlis Mykolas Stripeika rankos gestu ir tvirta stovėsena rodo, kad yra teisus ir vis tiek nugalės. Iš tremties siunčiamoje nuotraukoje savo sūnui Pranciškui jis primena, kad melstų Dievo malonės sau ir savo tėvui.
Įdomus eksponatas – rankraštinė 300 puslapių knyga „Autobiografiniai grafo Muravjovo užrašai 1863–1865 metai“. Panašią rankraštinę knygą turi Lietuvos valstybės istorijos archyvas.
Pasak V. Šiukščienės, pavyko nustatyti, kad pirmu asmeniu parašytas rankraštis nėra M. Muravjovo, nes archyve saugomuose rankraščio pavyzdžiuose Muravjovo raštas sunkiai įskaitomas. Rankraštinėse knygose tekstas dailiai perrašytas.
„Aušros“ muziejaus Dailės skyriuje saugomas skulptoriaus Juozo Zikaro Sukilėlių kalnelio paminklo modelis. Šis paminklas nebuvo pastatytas, nes su skulptoriumi nesutarta dėl kainos.
Dokumentai, ginklai
Įprastai muziejuose, pasak V. Šiukščienės, sukilimo tema yra plėtojama bendrose istorinio tipo išsivadavimo kovų ekspozicijose kartu su 1794 metų Tado Kosčiuskos, 1831 metų sukilimais.
„Ginklų, daiktų priskyrimas konkrečiam sukilėliui muziejuose dažnai yra hipotetinis, eksponatai labiau naudojami kaip foninė medžiaga“, – sako muziejininkė.
Dokumentai yra dažniausi eksponatai Lietuvos muziejuose, susiję su sukilimu. Iš sukilimo užuomazgų, brandos ir organizacijos periodo ranka rašytų sukilėlių dokumentų nėra daug, dažniausiai – spausdinti caro valdžios.
Kita eksponatų dalis, susijusi su sukilimo vyksmu, – ginklai. Nemažą ginklų rinkinį turi Vytauto Didžiojo karo muziejus. Keletas šaunamųjų ginklų yra įvardyti, kaip tikrai priklausę sukilėliams. Dalgiai, kiti kovos įrankiai sukilėliams priskiriami hipotetiškai.
Sukilimo slopinimą ir tremtį mena asmeniniai sukilėlių daiktai, dažniausiai pačių daryti tremtyje. Ne vienas muziejus turi laiškų, dažniausiai jie rašyti iš tremties.
Pasakojimai ir daiktai
Atskira eksponatų grupė siejama su istorine atmintimi: kaip sukilimas atsispindėjo meno kūriniuose. Tai – tapyti portretai, batalinės scenos, skulptūrinės kompozicijos, medaliai.
Retesnių eksponatų turi Telšių „Alkos“ muziejus: sukilėlio kepurę, kulkas, rastas perlaidojant sukilėlių palaikus.
Iš Gardino į Šiaulius muziejininkai tikisi atsivežti lenkų kalba rašytą iliustruotą sukilėlio dienoraštį „Kelias į Sibirą arba kalinio kelionė“. Nežinomas sukilėlis istoriją pasakoja pirmu asmeniu. Dar vienas įdomus eksponatas Gardine – autentiškas šaunamasis ginklas. Ant jo matyti tuomet populiarus įrašas „Dieve, palaimink lenkų kovą“.
Rokiškio muziejuje saugomas kartušas su sukilimo herbu, kurio skydas susideda iš trijų dalių: Vyčio, Erelio ir Arkangelo Mykolo, simbolizuojančio Lietuvą, Lenkiją ir Rusiją.
Kelmės muziejus parodai paskolins to meto liudininką – sukilėlių vėliavą.
Visuomenė atsiliepė į prašymą
1933 metais dešimtmetį veikęs „Aušros“ muziejus pristatė vienintelę sukilimui skirtą parodą. Nuo sukilimo tuomet buvo praėję 70 metų.
Parodos komitetas dirbo metodiškai, parengė eksponatų aprašus. Daugiausia nusipelnė Boleslovas Pečkauskis.
„Šios dienos muziejininko akimis, paroda surengta su dideliu išmanymu. Parodos organizacinis komitetas kreipėsi į visuomenę, prašydamas pasidalyti eksponatais. Atsiliepė daug žmonių, sunešė eksponatų. Sukilimo atmintis buvo gyva, pasakojimai šeimose sklido iš lūpų į lūpas. Dalis eksponatų buvo grąžinti, likusi dalis liko muziejuje ir sudarė muziejaus Istorijos skyriaus pagrindą“, – pasakoja V. Šiukščienė.
Didesnių parodų, skirtų sukilimui, iki 1940 metų nebuvo surengta. Okupacijos metais 1863 metų sukilimas pradėtas vaizduoti kaip klasių kovos pasekmė, požiūris ideologizuotas.
Dėmesio sukilimas vėl sulaukė 1988 metais, prasidėjus Sąjūdžiui. Minint 125-ąsias sukilimo metines, Šiaulių kultūros fondas nutarė sutvarkyti Sukilėlių kalnelį. Surengta konferencija, pradėta kalnelio rekonstrukcija.
1999 metais „Aušros“ muziejus išleido katalogą „1863 m. sukilimo medžiaga Šiaulių „Aušros“ muziejuje“.
Minint sukilimo 145-ąsias metines, didelė paroda buvo surengta Lietuvos nacionaliniame muziejuje.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
REIKŠMĖ: „Istorikai pabrėžia, kad be 1863 metų sukilimo nebūtų Vasario 16-osios, o be Vasario 16-osios nebūtų Kovo 11-osios“, – sako Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktoriaus pavaduotoja Virginija Šiukščienė.
RENGĖJAI: Paroda Šiaulių „Aušros“ muziejuje, skirta 1863 metų sukilimo 70-osioms metinėms. Parodos rengimo komitetas:(iš kairės): muziejaus vedėjas Česlovas Liutikas, Šiaulių kraštotyros draugijos pirmininkas Peliksas Bugailiškis ir Istorijos skyriaus vedėjas Boleslovas Pečkauskis. 1933 metų gruodžio mėnuo.
DIENORAŠTIS: Nežinomo sukilėlio dienoraštis „Kelias į Sibirą arba kalinio kelionė. Rašyta 1863–64 ir 1865 m.“ Gardino valstybinis istorijos-archeologijos muziejus.
MAKETAS: Skulptoriaus Juozo Zikaro 1927 metais sukurto paminklo Sukilėlių kalnelyje maketas, saugomas „Aušros“ muziejuje. Nesulygus kainos, skulptoriaus paslaugų atsisakyta, o projektą be atlygio parengė tuometinis miesto inžinierius Karolis Reisonas (1894–1981).
VĖLIAVA: Kelmės krašto muziejuje saugomas vienas įspūdingiausių 1863 metų sukilimo eksponatų – autentiška, vienintelė Lietuvoje išlikusi 1863 metų sukilimo vėliava su užrašu lenkų kalba „Roku 1863 sierpnia 15 ofiara Familij Szymkiewiczow“ ("1863 rugpjūčio 15 d. Šimkevičių šeimos auka").
SEKRETERAS: 1863 metų sukilimo vado kunigo Antano Mackevičiaus sekreteras, eksponuojamas Paberžės 1863 metų sukilimo muziejuje.
MIŠIOLAS: 1863 metų sukilimo vado kunigo Antano Mackevičiaus mišiolas, išleistas 1856 metais, eksponuojamas Paberžės 1863 metų sukilimo muziejuje.