Naujausios
Balsui reikia mirtinos tylos
Šiauliuose „Polifonijos“ kamerinėje salėje vyko koncertas „Amžinos meilės dainos“, puikiai tinkantis artėjančiai įsimylėjėlių dienai. Daugelis žiūrovų atėjo vedini smalsumo – kaip gi vyras dainuoja moterišku balsu? Jie išgirdo ne tik vienintelį šalyje sopraniną Viktorą Gerasimovą, bet ir sopraną Eglę Strumskytę ir fortepijonininkę Birutę Asevičiūtę.
Alvydas JANUŠEVIČIUS
alvydas@skrastas.lt
Vienintelis
Pro duris įžengia trys jauni žmonės. Ne „žvaigždūnai“ ir ne dievaičiai. Nebent per klaidą supainiotum Viktorą Gerasimovą su aktoriumi Tomu Kruzu. Jau nemažai Lietuvos klausytojų jį matė LRT televizijos projekte „Auksinis balsas“.
V. Gerasimovas yra vienintelis Lietuvoje sopraninas – aukščiausias vyriškas balsas, oficialiai vadinamas kontratenoru. Kalbant dainininko balsas niekuo neišsiskiria.
– Iš kur toks balsas dainuojant scenoje?
– Tai dažniausiai būna pirmas klausimas man. Nuo mažens dainavau aukštu balsu. Balso mutacijos metu nesistengiau nieko pakeisti, tačiau kurį laiką bandžiau dainuoti „vyriškai“. Nelabai patiko, todėl stengiausi nieko savyje nekeisti. Mano balso niekas specialiai neieškojo. Pedagogai dirbo supratingai ir nebandė manęs perlaužti. Lietuvoje yra puikių dainavimo pedagogų.
– Ar niekas nesakė, kad esi panašus į aktorių Tomą Kruzą?
– To dažniausiai paklausia iškart po pirmojo klausimo. Jeigu žmonėms taip atrodo, gal ir esu panašus? Kartais bando mane palyginti ir su rusų popdainininku Vitu, tačiau labai retai. Esame labai skirtingi. Aš klasikinis atlikėjas, o jis – estrados.
Dainavimas - pašaukimas
– Ar netenka kalbant žeminti balso specialiai?
– Niekada. Tiesa, studijuojant reikėjo mokytis scenos kalbos. Ten balsas yra žeminamas ir tarsi atremiamas. Labai juokingas užsiėmimas.
– Kokią aukščiausią natą išdainuoji?
– Trečios oktavo „rė“ – jei esu geros formos. Balsas dainininkui yra kaip kultūristui raumuo – vieną dieną jis galingas, o kitą – pavargęs.
– Ar dainavimas – vienintelis dalykas, ką nori veikti gyvenime?
– Bandžiau groti vargonais, fortepijonu, klavesinu. Nemažai laiko tam skyriau. Tačiau dabar – kuo toliau, tuo labiau suprantu, kad dainavimas yra mano gyvenimo pašaukimas.
– Kada jautiesi įvertintas žiūrovų?
– Kai salėje yra mirtina, spengianti tyla ir visi tavęs klausosi. Niekas nešiurena saldainių popierėlių, nesiknisa rankinėse, nebarška raktų pakabukai, nekrenta rūbinės „cedeliai“.
Šalia sopranino
Kartu su sopraninu V. Gerasimovu Šiauliuose koncertavo ir sopranas Eglė Strumskytė. Pagal išsilavinimą – aktorė. Dabar ši profesija labai padeda dainuojant scenoje.
Kai į rankas pakliuvo gitara, tai buvo pirmas žingsnis į aktorystės studijas. „Pernai įvykęs Beatričės Grincevičiūtės tarptautinio dainavimo konkursas paskatino dainuoti, – sakė Eglė. – O su mama namuose dabar kartais padainuojame dviem balsais.
Birutė Asevičiūtė – fortepijonininkė, grojusi daugeliui dabar garsių atlikėjų. Nuo Virgilijaus Noreikos iki Merūno Vitulskio. Ji – poros tarptautinių konkursų laureatė. Koncertuodama su V. Gerasimovu ir E. Strumskyte jaučiasi puikiai
„Su Egle teko dirbti jau anksčiau, o su Viktoru sutapo požiūriai į muziką, – pasakojo B. Asevičiūtė. – Viktoras yra puikus klasikinis atlikėjas, vienintelis tokiu balsu Lietuvoje.“
Ar nėra nuoskaudos, kad koncertmeisterio žiūrovai dažnai net neįsimena – tik solistą?
„Dažnai juokaujame, kad scenoje būtinai turi būti didžiulis vazonas su palme, kuris užstoja muzikantą, – šypsojosi fortepijonininkė. – Taip, mes dažniausiai liekame antrame plane, tačiau svarbiausia, kad bendras rezultatas džiugina žiūrovus“.
Jono TAMULIO nuotr.
BALSAS: Viktoro Gerasimovo balsą apipinę įvairūs mitai.
TRIJULĖ: Trys talentingi atlikėjai, keliaudami po Lietuvą, dovanoja įvairių amžių geriausias meilės dainas. Iš kairės: Viktoras Gerasimovas, Birutė Asevičiūtė, Eglė Strumskytė.
