Vaikų dantukais pirmiausia turi rūpintis tėvai

Vaikų dantukais pirmiausia turi rūpintis tėvai

Vaikų dantukais pirmiausia turi rūpintis tėvai

VšĮ Šiaulių odontologijos poliklinikos burnos higienistė Laima KUZOVČIKOVIENĖ perspėja: būsimų atžalų dantukais mamos turėti pradėti rūpintis jau besilaukdamos. Tėvų dėmesio vaikų dantims reikia ir vėliau, kruopšti jų higiena gali padėti išvengti rimtų ligų.

Marina VISOCKIENĖ

marina@skrastas.lt

Valyti būtina ir vienintelį dantuką

– Kaip besilaukiančios mamos gali prisidėti prie vaikų dantukų sveikatos?

– Visavertė besilaukiančių moterų mityba padės ateityje formuotis sveikiems nuolatiniams vaikų dantims. Nėščiųjų valgiaraštyje turėtų būti pakankamai dantims svarbaus kalcio, kurio yra pieno produktuose, žalios spalvos vaisiuose ir daržovėse.

– Ar valyti dantis reikia pradėti vos išdygus pirmajam?

– Taip, būtina valyti ir vienintelį mažylio dantuką, tik dar be dantų šepetėlio ir pastos. Tai reikėtų daryti drėgna skepetaite, marlės gabalėliu, suvilgytu vandeniu. Galima naudoti specialius minkštus dantukams valyti skirtus antpirščius.

Svarbu valyti rytą ir vakare. Vakarinis dantų valymas, prieš miegą – net svarbesnis nei rytinis. Miegant neišsiskiria seilės, tačiau aktyviai veikia dantims kenksminga pieno rūgštis.

– Ar mažyliui naktį atsigėrus pieno ar kitų skysčių dantis reikia valyti?

– Taip, jei naktį vaikas dar būna maitinamas, po maitinimo dantukus reikėtų dar kartą nuvalyti. Jei naktį mažyliui duodate gerti, geriau duokite paprasto, nesaldinto, dantukams nekenksmingo vandens vietoj saldžiųjų gėrimų. Atsigėrus vandens, dantukų valyti nereikės.

Atsisakyti čiulptukų – kuo anksčiau

– Kada dantukams kyla didžiausias ligų pavojus?

– Vaikams sulaukus pusantrų–dvejų metų, padidėja ankstyvojo dantų ėduonies, dar vadinamo „buteliuko“ ėduonimi rizika. Šis ėduonis pirmiausia pažeidžia viršutinius kandžius, vos jiems išdygus. Tai dažniausiai įvyksta dėl netinkamos mitybos: dar silpnai mineralizuoti dantukai dažnai „mirksta“ piene ar kitame angliavandenių gausiame skystyje ir nėra tinkamai valomi.

Dažniausiai problema iškyla todėl, kad angliavandenių turinčių skysčių gėrimas iš buteliuko mažyliams tampa nebe maistu, o nusiraminimo priemone prieš užmiegant. Ligą gali sukelti ir čiulptuko, mirkyto cukruje arba meduje, čiulpimas.

– Ar laiku neatsisakius čiulptukų, dantims jie gali sukelti ir daugiau problemų?

– Taip, gali. Atsisakyti čiulptuko ir vietoj buteliuko su čiulptuku pradėti naudoti puodelį vaikas turėtų kuo anksčiau. Ilgai naudojant čiulptukus kyla ortodontinių anomalijų pavojus, formuojasi atviras sąkandis.

Šios problemos gali atsirasti ir dėl netaisyklingos vaiko miego padėties ar pirštuko čiulpimo miegant. Šiuos dalykus tėveliai turėtų laiku pastebėti ir jais susirūpinti.

Higiena ir tinkama mityba

– Kada ir kaip vaiką pradėti pratinti prie dantų šepetuko?

– Maždaug apie antruosius gyvenimo metus, žaidimo forma vaikui reikėtų pasiūlyti valyti dantukus šepetuku. Žinoma, pagrindinis darbas iki maždaug aštuntų vaiko gyvenimo metų teks tėveliams. Ikimokyklinio ir ankstyvojo mokyklinio amžiaus vaikų motorika dar nebūna pakankamai susiformavusi ir mažyliai nėra kruopštūs tinkamai savarankiškai išsivalyti dantis.

– Kaip išsirinkti tinkamą dantų šepetuką ir pastą?

– Dantų šepetukas minkštais šereliais turi atitikti vaiko burnos dydį. Mažiausiems galima rasti dantų šepetėlių maža galvute ir vaikų rankytėms patogiu plačiu koteliu.

Iki vaikai išmoks išspjauti dantų pastą, reikėtų naudoti tokią, kurios sudėtyje nėra fluoro. Vienam valymui pakanka žirnio dydžio dantų pastos.

Kol vaikas išmoksta išskalauti burną, išspjauti pastą, maždaug apie trečiuosius gyvenimo metus, iki septynerių metų galima pradėti naudoti pastą, turinčią mažai fluoro – 250–600 ppm.

– Kada pirmą kartą vaikas turėtų pasirodyti burnos higienistui?

– Pirmasis dantukas vaikui išdygsta maždaug tuo metu, kai jis išmoksta savarankiškai sėdėti. Tai – tinkamiausias laikas pirmą kartą apsilankyti burnos higienisto kabinete. Nors galima pas specialistą atvykti ir dar neturint dantų. Juk mes žiūrime ne tik dantų būklę, įvertiname liežuvio, lūpų pasaitėlių padėtį.

– Ėduonis – bene dažniausia pieninių dantų problema. Ar įmanoma jo išvengti?

– Dantų ėduonies atsiradimą lemia daugelis faktorių – genetika, higiena, gyvenimo būdas, mityba. Genetinio paveldimumo neišvengsime, tačiau galime tinkamai maitintis, nepadauginti saldumynų ir kruopščiai valyti dantis.

Pavalgius angliavandenių gausaus maisto, atsigėrus saldžių gėrimų, reikėtų bent išskalauti burną vandeniu ar 15–20 minučių po valgio pakramtyti becukrės kramtomosios gumos.

Beje, čiulpiamas ledinukas kelia dantims žymiai didesnį ėduonies pavojų nei suvalgytas šokolado gabalėlis. Mat angliavandeniai dantims kenkia tiek, kiek ilgai jie būna burnoje.

Pieninių dantų priežiūra irgi svarbi

– Į ką reikėtų atkreipti dėmesį, pradėjus dygti nuolatiniams dantims?

– Pirmiausia, svarbu kuo ilgiau išsaugoti sveikus pieninius dantis. Nesveiki pieniniai dantys – infekcijos židinys burnoje. Įvairios nuolatinių dantų ortodontinės anomalijos – dantys išdygsta ne savo vietoje, kreivi – taip pat gali atsirasti dėl prastos pieninių dantų būklės.

Ypač reikėtų atkreipti dėmesį ir nepraleisti momento, kai penkerių–šešerių metų vaikui išdygta šešti krūminiai dantys. Dažnai tėveliai į juos neatkreipia dėmesio, nesuprasdami, kad tai – jau nuolatiniai dantys.

Tik pastebėjus šiuos dantukus, tėvelius raginčiau įtraukti vaikus į nemokamą nuolatinių dantų vagelių ir duobelių hermetizavimo silantais programą. Ji skirta 6–14 metų vaikams.

Dažniausiai silantais dengiami būtent šeštieji dantys. Hermetizuojanti medžiaga danties paviršių padaro lygesnį, todėl jį tampa lengviau valyti, atsiranda didesnė apsauga nuo ėduonies. Tačiau ne kiekvienas dantis tinkamas silantuoti, jo būklę turi įvertinti gydytojas–odontologas arba burnos higienistas.

– Ar pradėjus klibėti pieniniams dantims, juos galima išsitraukti patiems ar geriau kreiptis į specialistus?

– Tai priklauso nuo situacijos. Jei fiziologiškai dantis – paslankus, lengvai iškrenta, žinoma, pas specialistą skubėti neverta. Tačiau būna atvejų, kai pieninių dantų šaknys yra nenutirpusios ir pačiam ištraukti tokį dantį sunku, o po pieniniu jau kalasi nuolatinis. Tada reikia specialisto pagalbos.

Pas burnos higienistą vaikas turėtų lankytis du kartus per metus.

Jono TAMULIO nuotr.

PRIMINIMAS: Burnos higienistė Laima Kuzovčikovienė primena, kad ir vaikams, ir suaugusiems reikia rūpintis visos burnos higiena: „Nepamirškite išsivalę dantis 2–3 kartus perbraukti šepetėliu ar specialiai tam pritaikyta kita jo puse per liežuvį.“

PASTA: Kol vaikai išmoks išspjauti dantų pastą, reikėtų naudoti tokią, kurios sudėtyje nėra fluoro. Vienam valymui pakanka žirnio dydžio dantų pastos.

Jono TAMULIO nuotr.