Naujausios
Gal pirmiau reikėjo pasirūpinti žmonių gerove?
Nyksta tautiškumas, tradicijos, lietuvių kalba, niekinami papročiai, žmonės nusivylę valdžia, juos žeidžia neteisybė, skurdas, Lietuva pirmauja Europoje pagal savižudybes ir nusikalstamumą. Kas laukia Lietuvos? Ar prognozuojamas tautos išnykimas taps realybe? Apie tai Vasario 16-osios išvakarėse prabilo Seimo narys Mečislovas Zasčiurinskas.
 |
| Seimo narys Mečislovas Zasčiurinskas ELTA nuotr. |
– Jūsų mintys nėra netikėtos. Jos skaudžios kiekvienam lietuviui. Paprastai apie skaudulius įvairiomis progomis ima kalbėti opozicijos politikai. Tačiau girdėti šitaip kalbantį parlamentarą iš pozicijos šiek tiek keista, – „Respublika“ paklausė parlamentaro Mečislovo Zasčiurinsko.
– Naujoji valdžia iš principo dar nieko nespėjo padaryti. Procesai yra ilgalaikiai. Negalima sakyti, kad valdžia pasikeitė ir viskas kitą dieną keičiasi. Tik tarybiniais laikais komunizmas prasidėdavo pirmadieniais. Jeigu nori rezultato, problemas reikia nuosekliai gvildenti. Mūsų Vyriausybės programa tam ir skirta, kad valstybė būtų stipresnė, o tam stiprumui reikia dvasios. Dvasia išeina iš mūsų praeities, iš mūsų dabarties, iš mūsų piliečių jausmų pasaulio. Jeigu norime išlikti kaip valstybė, turime sutvarkyti ekonomiką. Reikia tvarkyti mūsų žmogiškuosius santykius. Jeigu mes jauniems žmonėms įdiegiame tokį požiūrį, kad pagyvenęs žmogus yra nereikalingas, mes jam per naktinę reformą mažinkime pensijas arba uždrauskime pensininkams dirbti, arba neįgaliajam mažinkime išmokas, tai ko mes galime sulaukti?
Nenormalu, kad mes didžiuojamės, jog Lietuvoje kiaulių gerovė atitinka ES lygį. Tame gerovės projekte yra kalbama apie gyvūnų teises ir laisves. Mes čia labai gerinome kiaulių gerovę, bet tų priemonių įgyvendinimas pakėlė kiaulienos savikainą. Tai gal pirmiau mums reikėjo pasirūpinti žmonių gerove?
– Prisipažįstate, kad jus skaudina lietuvybę niekinantys tautiečiai, o Tėvynė neretai aukojama dėl naudos...
– Per įvairius renginius mes kalbame apie visokius „pasaulio lietuvius“, „pasaulio piliečius“ ir panašiai. Ko vertos diskusijos dėl dvigubos pilietybės. Kodėl mes pilietybę turime daryti prekybos objektu? Pilietybė reikalinga tam, kad galėtum turtą atsiimti. O ką daryti tiems žmonėms, kurie turi vieną pilietybę ir nesiruošia niekur važiuoti? Amerikos pilietybę priimdamas duodi priesaiką ir atsisakai visų kitų, kartu ir Lietuvos pilietybės. Kodėl amerikiečiai didžiuojasi, kad yra amerikiečiai? O pas mus vienam labai įžymiam asmeniui pakako pareikšti, kad jam gėda būti lietuviu, ir tapo vienos didelės institucijos vadovu. Taip nebūtų, jeigu apie pasididžiavimą Lietuva būtų kalbama mokykloje, šeimoje. Tiesiog širdį skauda pagalvojus, kas mūsų laukia, nes ne taip jau daug mūsų čia ir beliko.
– Vis dėlto žmonėms būtų mieliau sulaukti Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto nario pagalbos nei užuojautos...
– Iš principo parlamentaras gali daryti du darbus – kalbėti ir rašyti. Per praėjusią kadenciją mes buvome opozicijoje. Aš rengiau labai daug įstatymų pataisų, kad būtų kitaip. Visi mano pasiūlymai buvo dėl pensijų sistemos, dėl vaikų, dėl šeimų, dėl motinystės. Aš esu daug tų dalykų registravęs, kad paprastiems žmonės nuo to būtų geriau. Bet jeigu palygintumėte efektyvumą, mano pasiūlymų buvo priimta tik 2–3 proc. Nes neatitiko to meto vertybių. Pavyzdžiui, konservatoriai deklaravo, kad jie rūpinasi šeima, bet priiminėjo sprendimus, kad šeimai būtų blogiau. Aš į viską raginau žiūrėti per šeimos biudžetą. Nes iš to išeina viskas – ir emigracijos srautai, ir požiūris į valstybę, ir visa kita.
– Jūs raginate žmones būti piliečiais, bet juos kausto baimė matant, kad net signatarai tampomi po teismus. Gal politikai, kalbėdami apie tokią demokratiją, turėtų atsikvošėti?
– Visiškai sutinku. Lietuvoje pagrindinis jausmas yra baimė. Atrodo, valstybės aparatas dirba tam, kad žmones gąsdintų. Atsimenate sausio 16-ąją prie Seimo? Ten, žinoma, buvo ir chuliganizmo. Bet aš tarp žmonių buvau. Kviečiau kolegas iš valdančiųjų, bet jie nėjo. Ai, sakė, dar kas nors... Sakau, tai bus atlygis už tai, ką jūs padarėte. Pas mus valstybėje visą laiką diegiama baimė. Sukurta tokia sistema, kad jeigu žmonės išreiškė savo nuomonę, iš karto paleidžiamos represinės struktūros. Nekaltinu policininkų, nes jie vykdo kažkieno įsakymus. Prisimenate Sąjūdžio laikus? Pagrindinis šūkis buvo „Nebijok“. Todėl ir laimėjome.
Parengta pagal dienraštį „Respublika“
