Naujausios
ES milijardai dalijami iš naujo
Tikroji ES valstybių kova dėl Bendrijos biudžeto pinigų dar tik prasideda. Vakar Europos Parlamento komitetuose pradėtas svarstyti prieš dvi savaites Europos lyderių suderėtas 960 mlrd. eurų biudžetas. Didžiausių Parlamento frakcijų vadovai pareiškė, kad pasiektas susitarimas yra proceso pradžia, o ne pabaiga, nes derybos su EP tik prasideda. Tad Lietuvos džiaugsmas dėl esą „išsiderėtų“ papildomų 4 mlrd. eurų gali būti pernelyg ankstyvas. „Respublika“ kalbėjosi su finansininku, Europos Parlamento Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos nariu Zigmu BALČYČIU.
 |
| Europarlamentaras Zigmantas Balčytis ELTA nuotr. |
– Nepaisant ES lyderių susitarimo, dabar girdimos kalbos, kad egzistuoja reali grėsmė, jog naujas 2014-2020 m. Bendrijos biudžetas gali būti nepatvirtintas Europos Parlamente. Ar tikrai taip gali nutikti?
– Visi Europoje puikiai supranta, kad vien taupymu visų problemų neišspręsime. Juk drastiškai mažėja darbo vietų ir vis daugiau žmonių atsiduria gatvėje. Todėl natūralu, kad tuščioje vietoje tų darbo vietų nesukursi, reikia investuoti, o tam reikia didesnio biudžeto. Kalbant apie dabartinį biudžetą, dėl kurio sutarė ES lyderiai, manau, kad vis dėlto buvo surastas gana nelengvas, tačiau reikalingas kompromisas. Natūralu, kad kiekviena iš Bendrijos narių nori kuo daugiau, tačiau tų galimybių nėra labai daug. Aišku, galima sakyti, kad norint daugiau pinigų reikia daugiau jų išspausdinti, bet, kaip rodo praktika, tai nėra išeitis, nes lazda visuomet atsisuka antru galu. Mano supratimu ir matymu, Parlamente bus nemenkos diskusijos, bet šita 7 metų finansinė perspektyva turėtų būti patvirtinta be didelių pakeitimų.
– Vadinasi, manote, kad biudžetas bus patvirtintas? Tačiau štai mūsų kaimynai latviai perspėja, kad gali būti atvirkščiai, be to, jau kelios EP frakcijos pareiškė, kad balsuos „prieš“.
– Na, „prieš“ kaip visada pasakė liberalai, kurie nors ir turi įtakos, bet savo frakcijoje turi tik 80 narių. Čia, aišku, viską lems dviejų didžiųjų frakcijų, t.y. socialistų ir konservatorių, pozicija. Kol kas jokių susitikimų neturėjome, netrukus biudžeto klausimas bus svarstomas komitetuose. Nuotaikas kol kas pavadinčiau nuosaikiomis. Juk buvo tikėtasi blogesnio scenarijaus. Prisimename, Jungtinė Karalystė reikalavo sumažinti biudžetą iki 900 mlrd. eurų. Tuomet tai tikrai būtų buvusi didžiulė problema. Dėl sutarto minėto paketo – manau, kad jis yra neblogas Lietuvai. Be to, tą kompromisą, kuris buvo surastas per naktį, europarlamentarams nebus taip pat paprasta atmesti, nes tuomet būtų labai blogos žinios finansinėms rinkoms, vėl pradėtų kilti bankų palūkanų normos ir t.t. Manau, kad dabar mums reikia ramybės, aiškiai žinoti savo galimybes, planuotis ir gaunamas ES lėšas investuoti į tas sritis, kurios kurtų papildomas darbo vietas. Ne taip, kaip buvo iki šiol, kai stengtasi visas puses ir sritis finansuoti. Šitie pinigai turi būti ne švaistomi, o investuojami protingai ir atsakingai, kad paskatintų mūsų realaus ūkio augimą.
– Nepaisant jūsų nuosaikaus optimizmo, biudžetu nepatenkinti ne tik britai, bet ir kur kas mažiau pasiturinčios šalys, kurios dažnai nesupranta, kodėl turėtų gelbėti sąlygiškai turtingesnes už save Pietų Europos valstybes. Todėl svarbu žinoti, ar Europos Parlamente diskusijos vyks tik tarp frakcijų. O gal ir tarp atskirų valstybių atstovų?
– Natūralu, kad frakcijos susideda iš atskirų valstybių atstovų, todėl pačiose frakcijose pirmiausia ieškoma kompromisų. Ir jeigu kompromiso nėra, tuomet tie klausimai tampa labai komplikuoti, probleminiai. Pavyzdžiui, vokiečiai kaip tik norėjo dar didesnio biudžeto, o štai britai nori kuo mažiau mokėti ir kuo daugiau gauti iš ES biudžeto. Pati aršiausia diskusija kaip tik ir vyksta dėl atgal grąžinamų pinigų. Kai jau buvo sutarta, kad sistema išliks tokia pati, kokia buvo, ir dabartinėje finansinėje perspektyvoje, o Jungtinė Karalystė kasmet susigrąžindavo nuo 4 iki 7 mlrd. eurų, tai jie tiesiog užsigeidė susigrąžinti dar daugiau. Aišku, kad labai daug kas priklausys nuo šių valstybių politikų pozicijų. Bus ieškoma kompromiso, nes visi puikiai supranta pavojus. Pietiečiai gali būti nepatenkinti, bet jų ekonominė situacija vis blogėja, vis daugiau jaunų žmonių praranda darbus. Net Ispanijoje tarp jaunų žmonių yra daugiau nei 50 proc. bedarbių, o tai yra tiesiog katastrofa. Dėl to reikia labai rimtai pertvarkyti ES finansinę sistemą ir susirūpinti dėl visos Europos rinkos konkurencingumo. Nenorėčiau būti tuo viską žinančiu orakulu ir prognozuoti, kad tikrai biudžetas bus patvirtintas. Tik manau, kad visą parą ES lyderiai ne šiaip sau siekė kompromiso, – jo reikia ir valstybėms, ir tarptautinėms rinkoms. O mūsų atžvilgiu tai rezultatas apskritai neblogas – juk bendras paketas nesumažėjo, o dar 4 mlrd. litų išaugo. Todėl mes, lietuviai, tikrai sieksime biudžeto patvirtinimo, nesvarbu, kokioms frakcijoms priklausome.
– Bene labiausiai kritikuojamos išmokos žemės ūkiui, t.y. faktas, kad mūsų žemdirbiai gaus tik 75 proc. to, ką gauna Vakarų europiečiai. Kaip jiems išlaikyti konkurenciją? Juk sąlygos akivaizdžiai nevienodos.
– Taip, problemų šioje srityje yra, ir ne tik dėl išmokų dydžio. Tai visų mūsų politikų ir Vyriausybės reikalas ateityje bandyti išmokų ūkininkams didėjimo tempus pakeisti į mums palankesnę pusę. Biudžetas planuojamas iki 2020 m., todėl yra labai didelis neaiškumas, kada bus pasiekti tie 75 proc. – ar 2015, ar 2020 m.? Juk kuo vėliau tą vidurkį pasieksime, tuo didesnes lėšas prarasime tame sektoriuje, vadinasi, būsime mažiau konkurencingi. Būkime realistai. Taip, mums norisi gauti tiek, kiek ir visi kiti. Bet mes į ES įstojome kur kas vėliau, jie jau buvo sukūrę tam tikrą ekonominę gerovę, ir pas mus kai kurios kainos yra gerokai mažesnės negu tose Vakarų valstybėse, mažesni ir darbo užmokesčiai, socialinės išmokos... Natūralu, kad mes negalime tikėtis visko iškart. Dėl to ir buvo atitinkami sprendimai praeityje, kad galėtume po truputį pasivyti tą išmokų dydį. Norint mums daugiau paskirti, reikia nuo ko nors nuimti. Jeigu šiandien mums pasakytų: susimažinkite, nes reikia paskirti kitiems?
– O argi ne taip pasakyta, pavyzdžiui, estams, kurie jau įsivedę eurą ir moka duoklę gelbėjant Pietų valstybes?
– Estai vieną kartą tikrai yra pasakę apie tas Pietų Europos valstybes: kodėl mes turime juos remti, jeigu mūsų pensijos, atlyginimai ar socialinės išmokos yra keletą kartų mažesni negu tose valstybėse? Visada egzistuos valstybių naudingumo arba savanaudiškumo principas, ir kiekviena valstybė temps paklodę į savo pusę. Bet aišku yra viena: norint judėti į priekį reikia ieškoti kompromisų. Ir labai noriu tikėti, kad pajėgsime juos rasti.
ES šalių lyderiai vasario 8-ąją suderino naujojo daugiamečio biudžeto koncepciją, susitarę per artimiausius metus skirti 960 mlrd. eurų. Tai apkarpytas biudžetas, nes planuota 1,04 trln. eurų suma. Beje, Didžioji Britanija siūlė biudžetą mažinti iki 900 mlrd. eurų.
Lietuvai pavyko išsiderėti 4 mlrd. litų daugiau, nei gavome 2007-2013 m. Bendras ES finansinės paramos Lietuvai paketas didėja beveik 10 proc. ir sudarys 44,5 mlrd. litų.
Tačiau... nors ir žadėta, kad pereinamasis laikotarpis Lietuvos žemdirbiams baigsis kitąmet ir išmokos visose ES šalyse bus suvienodintos, 2014–2020 m. jos pasieks 196 eurus už hektarą – tik 75 proc. Bendrijos vidurkio (jis šiuo metu siekia 249 eurus).
Europos Parlamentas gali patvirtinti arba atmesti pasiūlytą biudžetą. Jei EP atmes biudžeto projektą, nuo 2014 m. Sąjungos finansavimas išliks toks pat kaip ir 2013 m. Tokiu atveju Europos Komisija turės pateikti naują biudžetą, jis bus svarstomas Europos Taryboje ir Europos Parlamente.
Parengta pagal dienraštį „Respublika“
