Naujausios
Kito galo auklėjimas
Nepavykus įgyvendinti lyčių lygybės projekto darželiuose, jis stumiamas į šalies universitetus. Vakar Moterų informacijos centras surengė projekto pristatymą–diskusiją Šiaulių universitete. Universiteto studentai ir dėstytojai buvo pamokyti, kaip berniukus perrenginėti Pepe Ilgakojine, o mergaites – piratėmis.
Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje finansuojamą projektą „Moterų ir vyrų lygių galimybių pedagogikos pavyzdys iš Danijos ikimokyklinio ugdymo įstaigų“ į Lietuvos darželius bandyta prastumti dar pernai vasarą. Tačiau tam pasipriešino ikimokyklinukų tėveliai, darželių pedagogai, vaiko teisių sergėtojai ir net valdininkai.
Projektą įgyvendinantis Moterų informacijos centras (MIC) pernai lapkritį buvo priverstas atsitraukti. Darbo grupės posėdyje nuspręsta Lietuvos darželiuose danų metodikos netaikyti, o diskusiją dėl lyčių lygybės užtikrinimo darželiuose perkelti į akademinį lygį.
Taip ir nutiko. Vakar Šiaulių universitete įvyko projekto pristatymas ir diskusija. Universiteto studentams ir dėstytojams buvo pristatytos skandalingai pagarsėjusios danų autorių knygelės, originalo kalba besivadinančios „Diena, kai Rikė buvo Rasmusas“ ir „Diena, kai Frederikas buvo Frida“. Tiesa, MIC į lietuvių kalbą išverstų knygelių pavadinimus pakeitė (dabar jos vadinasi „Įdomus Rikės antradienis“ ir „Įdomus Frederiko antradienis"). Pakeitus pavadinimą, bandoma užmaskuoti dviprasmišką knygelių turinį, o jis ir lietuviškame variante nesikeičia. Knygelėse pasakojama istorija, kaip vieną dieną penkiametis Frederikas pasijunta esąs mergaitė, o Rikė – berniukas.
Universiteto bendruomenei pristatytos ne tik minėtos knygelės, bet ir metodinė medžiaga darželių vadovams. Ji pavadinta „Darželiai, kuriuose berniukai gali žaisti Pepę Ilgakojinę, o mergaitės – pirates“.
„Gerąją“ danų patirtį berniukus perrenginėti mergaitėmis, o mergaites – berniukais pristatė genderizmo „ekspertė“ Cecilija Nergard, aktyviai kovojanti už seksualinių mažumų teises ir pasisakanti už „alternatyvias lytis“.
Šiaulių universiteto bendruomenė buvo pakviesta diskutuoti apie „lytiškumo ugdymo problemas“ Lietuvos darželiuose.
Laikinasis Šiaulių universiteto rektorius prof. Donatas Jurgaitis prisipažino nė nežinojęs, kad jo vadovaujamame universitete vakar vyko projekto pristatymas.
„Aš jame nedalyvavau ir negaliu komentuoti, kas čia taip padarė. Tiesiog nežinau, nes tais dalykais nesidomėjau. Tiesa, esu gavęs vieną kritišką universiteto bendruomenės nario pastabą. Žmogus išreiškė nepritarimą, kad toks renginys vyktų universitete. Tą pastabą aš perdaviau Visuomenės informavimo tarnybai. Jos direktorė sakė, kad viskas daugmaž normalu“, – prisiminė profesorius.
„Kiek aš žinau, ne mes tai (diskusiją – red. past.) incijavome, mums pasisiūlė“, – pridūrė aukštosios mokyklos rektorius.
Jis įsitikinęs, kad universitetai turi būti atviri skirtingoms nuomonėms, idėjoms. Tačiau projekto idėjų jis nepalaiko. Ir užtikrino, kad genderizmo srities „ekspertų“ universitetas nepradės ruošti.
Interviu
 |
| Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis ELTA nuotr. |
– Ar MIC turi teisę be ministerijos žinios skiepyti savo propaguojamą danų metodiką Lietuvos aukštosiose mokyklose? – „Respublika“ pasiteiravo Švietimo ir mokslo ministro Dainiaus PAVALKIO.
– Aš manau, kad universitetai ir yra ta vieta, kur reikia diskutuoti. Jie yra visuomenės dalis, jie gali į šitą problemą pažiūrėti tiek moksliškai, tiek visuomeniškai. Štai į mokyklas negalima vienokios ar kitokios propagandos nesuderinus (su ministerija –- red. past.) kišti. O universitetai yra ta vieta, kur galima diskutuoti. Nuo to nepabėgsi, diskusijos reikalingos.
– Tačiau ar tai nėra netiesioginis brovimasis į darželius? Juk pedagogai jiems pristatytą metodiką vėliau galės skiepyti būtent darželinukams...
– Dėl darželinukų – nežinau. Vis tiek tos programos yra vienaip ar kitaip aprobuojamos, tikrinamos... O kad diskutuoja universitetai... Mes kažkur turime diskutuoti apie visas problemas, su kuriomis susiduria visuomenė.
– Kokia jūsų nuomonė apie šį skandinavų projektą? Ar pritariate jo idėjoms?
– Specialiai aš juo nesidomėjau, o kiek susidariau įspūdį iš žiniasklaidos, man asmeniškai, idėjos nepatiko. Gal ten yra kažko, kas nebuvo pasakyta. Kartais juk būna, kad žmonės per daug jautriai į viską reaguoja. Aš apie projektą žinau tik tiek, kiek nušvietė žiniasklaida.
– O kodėl apskritai skandinavai turi lietuvius mokyti darželinukų auklėjimo? Kokių problemų mes turime Lietuvoje?
– Jei prisimintume visokias eitynes, tolerancijos stoką, požiūrį į kitataučius, kitaminčius, kitaspalvius, kitaip apsirengusį, – manau, mes problemų turim. Tačiau kiek turime mesti jėgų joms spręsti – kitas klausimas.
– Ar jūs, kaip ministras, neplanuojate pasidomėti, kokie mokymai vyksta Lietuvos aukštosiose mokyklose?
– Na, universitetai turi savo autonomiją, o mes kontroliuojame tas programas, į kurias jie nori priimti studentus. Kištis į tai, kokią problematiką jie svarsto, mes negalime. Tegul jie svarsto porų problemas, tokias, kaip dabar liberalai kelia. Tegul svarsto... Kažkur žmonės turi išsikalbėti, pasikeisti nuomonėmis, nes tokios diskusijos Seime aš nelabai įsivaizduoju – iškart kiltų baisi priešprieša. Tą reikia daryti neutraliame kontekste, koks ir yra universitetų.
Parengta pagal dienraštį „Respublika“
