
Naujausios
Jubiliejinis renginys
Šie metai Z. E. Sabaliui – kelionių metai. Pavasarį, pakviestas draugo esperantininko, trims savaitėms skrido į JAV, Floridą. O vasarą keliavo į tradicinius esperantininkų renginius.
Baltijos esperantininkų dienos Panevėžyje buvo skirtos dviem jubiliejinėms sukaktims paminėti.
Z. E. Sabalys buvo vienas iš pirmosios Pabaltijo esperantininkų stovyklos iniciatorių.
Pirmoji stovykla, kurioje dalyvavo apie penkiasdešimt esperantininkų, vyko Baltezers gyvenvietėje prie Rygos. Dalyviai gyveno palapinėse, maistą gaminosi ant laužo. Pirmosios stovyklos viršininku buvo išrinktas Z. E. Sabalys. Stovykloje iš Lietuvos dalyvavo devyniese.
Pirmoji Pabaltijo esperantininkų stovykla Lietuvoje vyko 1961 metais Molėtuose.
Vėliau Pabaltijo esperantininkų stovyklos pavadinimas buvo pakeistas į Baltijos esperantininkų dienas.
Šių metų liepos 6–14 dienomis tradicinis renginys vyko 55-ąjį kartą. Šį kartą – Panevėžyje.
Baltijos esperantininkų dienose dalyvavo ir senbuviai: pirmosios stovyklos organizatorė latvė Biruta Kondrate Rozenfelde, Z. E. Sabalys, gamtos mokslų daktarė Ieva Švarcaitė.
Į Panevėžį atvyko apie 450 esperantininkų iš 37 valstybių. Lietuvai atstovavo apie 100 esperantininkų, šiauliečių – apie dešimt. Iš Pietų Korėjos buvo 38, Prancūzijos – 32, Rusijos – 24, Vokietijos – 16, Lenkijos – 64. Esperantininkai į Panevėžį atkeliavo ir iš Kinijos, Pakistano, Uzbekijos, JAV bei kitų šalių. Dalis dalyvių po susitikimo Panevėžyje tęsė kelionę – vyko į esperantininkų kongresą Suomijoje.
"Gausiausiai dalyvių būna Lietuvoje, latvių, estų esperantininkai sensta, jų mažėja, ta pati bėda ir pas mus, bet Lietuvoje dar yra stiprių pajėgų", – sako Z. E. Sabalys.
Iškilmingas atidarymas vyko Panevėžio bendruomenių rūmuose.
Baltijos esperantininkų dienose veikė Vasaros universitetas, jo rektorius buvo Jeruzalės universiteto profesorius. Paskaitas Kauno technologijos universiteto Panevėžio fakultete aktualiomis temomis skaitė profesoriai, mokslų daktarai iš JAV, Vengrijos, Rusijos, Pietų Korėjos, Kinijos, Austrijos, Italijos, Lenkijos ir kitų šalių.
Vasaros universiteto lektorius šiaulietis profesorius Aloyzas Gudavičius skaitė paskaitų ciklą apie lietuvių kalbą, kultūrą ir istoriją.
Paraleliai vyko ir San Marino universiteto paskaitos – pirmą kartą Baltijos esperantininkų dienose.
Programa buvo intensyvi ir įvairi: paskaitos, koncertai, parodos, muzikiniai ir meniniai vakarai, intelektiniai žaidimai, filmų peržiūra, susitikimai, veikė knygynas.
Šv. mišias Panevėžio katedroje esperanto kalba aukojo Žagarės klebonas Marius Dyglys.
Z. E. Sabalys iš esperantininkų susitikimų niekada negrįžta tuščiomis: šį kartą įsigijo Panevėžyje pristatytą knygą "Bazinė literatūros chrestomatija", vėliau šios knygos pristatymas vyko ir Suomijoje.
Pirmą kartą esperantininkų dienų dalyviams buvo išleistas informacinis leidinys apie renginį, kasdien ėjo keturių puslapių laikraštis "Abelo" – "Bitė".
"Esperantininkai pluša kaip bitės, o kartu taip buvo pagerbtas ir Panevėžio krašto žmogus – G. Petkevičaitė-Bitė", – sako Z. E. Sabalys.
Trijų pakopų esperanto kalbos kursų ciklui vadovavo mažeikietė Gražina Opulskienė, esperanto kalba kalbanti kaip gimtąja.
Baltijos esperantininkų dienos vieną kartą yra vykusios ir Šiauliuose – 2007 metais.
Kitas esperantininkų susitikimas numatytas Cėsyje, Latvijoje.
Grįžo į Suomiją
Dar vienas esperantininkų sambūris šią vasarą vyko Suomijoje, Lahti mieste, liepos 20–27 dienomis. 104-ojo pasaulinio esperantininkų kongreso tema buvo "Gyvoji gamta – klestinti kultūra".
"Galėtų paskaitą perskaityti mūsų Savivaldybės vadams. Kokia pagarba medžiui Suomijoje!" – sako Z. E. Sabalys.
Lahti 2021 metais bus Europos žalioji sostinė.
Z. E. Sabalys rodo esperantininkų kongreso leidinio viršelį, ant jo pavaizduotas miesto simbolis – trys šuolių su slidėmis tramplinai. Tokia buvo ir kongreso emblema.
Į kongresą atvyko apie 930 dalyvių iš 57 valstybių. Iš Lietuvos – apie dvidešimt. Iš Šiaulių Z. E. Sabalys buvo vienintelis.
104-ajame pasauliniame esperantininkų kongrese aktyviausiai dalyvavo prancūzai, suomiai, japonai.
Kongresas vyko Lahti ledo rūmuose. Suomiai, atkreipė dėmesį Z. E. Sabalys, mėgsta organizuoti ekonomiškai, asketiškai – pinigų nešvaisto.
Pirmą kartą Pasaulio esperantininkų kongrese Z. E. Sabalys sudalyvavo būtent Suomijoje – 1995 metais Tamperėje.
Dalyvaudamas kongresuose, Z. E. Sabalys nepraleidžia ekskursijų. Keliavo po Lahti miestą autobusu, lankė Sibelijaus koncertų salę, plaukė kanalais.
Lahti mieste gyvena apie 120 tūkstančių gyventojų, tai aštuntas pagal dydį miestas Suomijoje.
Z. E. Sabalį žavėjo ekonomiškas, racionalus suomių požiūris. Senoji geležinkelio stotis virto kavine. Vasarą po šuolių su slidėmis tramplinais veikia baseinas.
Buvusią lentpjūvę suomiai pritaikė Sibelijaus koncertų salės reikmėms. Pastato interjeras įdomus medžio konstrukcijomis, paliktais bėgiais. Z. E. Sabalys pasidomėjo ir sužinojo, kad patalpas pritaikyti kultūrai reikėjo 20 milijonų eurų. Daug aukojo visuomenė.
Lahti mieste, atkreipė dėmesį šiaulietis, daug Žiemos karo įprasminimo ženklų. Aplankytame Sporto muziejuje dalis ekspozicijos irgi skirta Žiemos karui.
Įsimintina kelionė "Du vandens keliai" – ežerais, sujungtais kanalais. Keliaudami Kalkkinen kaime aplankė seną sodininkystės ūkį, kuriame gaminamas vynas, alus, seną liuteronų bažnyčią, šimtametį tebeveikiantį malūną, iš kurio išėjo nuo galvos iki kojų miltuoti suomiai.
Išskirtinė ekskursija – po Sibelijaus koncertų salę. Janas Sibelijus – suomių kompozitorius, žymiausias Skandinavijos šalių simfoninės muzikos kūrėjas.
Z. E. Sabalys cituoja "The Guardian": Sibelijaus salė yra viena iš dešimties geriausių pasaulio salių. Pagal "The Wall Street Journal" reitingavimą, ši salė yra geriausių Europos salių penketuke.
Apie 1 000 vietų salė yra pasaulyje žinomo Lahti simfoninio orkestro bazė. Išskirtiniai 13 metrų aukščio, 10 metrų pločio ir 3 metrų storio vargonai, sudaryti iš maždaug 4 500 vamzdžių.
Kai gidas paklausė, ar yra norinčių išbandyti, kaip skamba balsas scenoje, Z. E. Sabalys uždainavo esperantiškai.
"Dabar galiu sakyti, kad dainavau Sibelijaus salės scenoje", – juokiasi šiaulietis.
5,5 milijono gyventojų turinčios Suomijos išskirtinumas – ežerai, jų skaičiuojama 188 tūkstančiai. Gausu ir salų – 179 500.
Suomiai, sako Z. E. Sabalys, vis dažniau, baigę mokslus miestuose, grįžta į gimtąsias vietas. Tėvas nekerta medžio – augina sūnui. Suomiams labai svarbios lygios vyrų ir moterų teisės.
Suomiai sugalvojo žmonų nešimo varžybas – jos ne kartą vyko ir Šiauliuose. Suomijoje vyksta pelkių futbolo pasaulio čempionatai, sėdėjimo ant skruzdėlyno varžybos.
Spalio 7 dieną Z. E. Sabalys įspūdžiais iš kelionės dalysis Šiaulių miesto viešosios bibliotekos Lieporių filiale – skaitys paskaitą apie kongresą Suomijoje. Norintieji galės užsirašyti į esperanto kalbos kursus (tel. pasiteirauti 552 657).
Kitąmet 105-asis pasaulinis esperantininkų kongresas vyks Monrealyje, Kanadoje.