Naujausios
Iš universiteto – į profesinę mokyklą
Universitetų absolventai vis dažniau renkasi mokslus profesinėje mokykloje. Pagrindinis argumentas – praktika svarbesnė už teoriją. Stereotipai apie „profkes“ sparčiai keičiasi. Konkurenciją su profesinėmis mokyklomis jaučia ne tik universitetai, bet ir bendrojo lavinimo mokyklos.
Simona PUŽAITĖ
simona@skrastas.lt
Nuo matematikos iki menų
„Iš pradžių mane veikė išankstinis nusistatymas – gėda, kaip čia iš universiteto į profesinę, ką pagalvos pažįstami... – pasakojo šiaulietė Dovilė Kirdeikytė. – Bet taip buvo tik pirmas savaites. Dabar manau, kad tai kvaila. Jei žmogus nori mokytis, nesvarbu kur, vadinasi, jis kažko siekia gyvenime“.
Mergina ištęstinėse studijose Vilniaus Gedimino technikos universitete studijuoja transporto inžinerinę ekonomiką ir vadybą (transporto ir logistikos specializacija). Lygiagrečiai mokosi Šiaulių profesinio rengimo centre (ŠPRC) vizualinės reklamos gamintojo amato.
D. Kirdeikytė nutarė pasirinkti antrą specialybę, nes be matematinių dalykų ją traukė ir menas, kūryba. Norėjo įgyti daugiau praktinių žinių.
Pasak Dovilės, nors dabar dirba finansų įmonėje, jau gavo pasiūlymą iš reklamos agentūros.
Renkasi tai, kas patinka
Po ekonomikos studijų Šiaulių universitete (ŠU) Loreta Grincevičienė jau įgijo dvi specialybes profesinėje mokykloje. Pomėgis gėlėms pakišo mintį mokytis floristikos. Moteris šiuo metu dirba ekonomiste, tačiau intensyviai ruošiasi atsidaryti savo gėlių parduotuvę.
„Esu iš tų žmonių, kurie keliauja ten, kur linksta širdis – negalvoju, kad jei baigiau vieną specialybę, tai visą gyvenimą turiu arti, nesvarbu, kad nepatinka. Įgijusi kelias specialybes jaučiuosi užtikrintesnė“, – sakė šiaulietė. Anksčiau Loreta mokėsi bendrosios praktikos slaugytojos amato, dirbo ligoninėje.
L. Grincevičienės nuomone, jei profesinėse mokyklose atsirastų lankstesnės programos, pavyzdžiui, galimybė mokytis vakare, savaitgaliais, tuomet mokinių būtų dar daugiau.
Planuoja kurti savo verslą
Specialiąją pedagogiką ŠU baigusi Živilė Bielskienė ŠPRC dabar mokosi socialinio darbuotojo padėjėjo profesijos. Baigusi universitetą moteris dirbo pagal specialybę, tačiau trūko konkrečių praktinių įgūdžių.
„Tokia specialybė šiuo metu labai reikalinga ir paklausi. Žinau, kad dirbsiu toje srityje, todėl nutariau tobulintis“, – sakė Ž. Bielskienė.
Elektroninės prekybos agentas – šiemet naujai atsiradusi specialybė, kurią mokytis po studijų universitete pasirinko Tomas Bagdonas ir Rita Kulnienė.
T. Bagdonas baigė informacinių technologijų studijas, tad svarsto sujungti abiejose mokymo įstaigose gautas žinias ir įkurti internetinę parduotuvę.
„Baigiau ekonomiką, nuėjau darbintis buhalterio padėjėja, o manęs paprašė trejų metų patirties. Kur ją įgauti?“ – klausė Tomo bendramokslė R. Kulnienė. Dabar ji planuoja kurti savo verslą.
Svarbiausia – praktika
„Baigusių mokslus kolegijose, universitetuose ir ateinančių mokytis pas mus, būdavo vienetai. Dabar jau skaičiuojame dešimtimis“, – sakė ŠPRC direktorius Saulius Dargužas.
Šiemet, kaip niekada anksčiau, į centrą stojo daug moksleivių baigusių 12 klasių – per 500.
Pedagogų nuomone, priežastis – noras įgyti praktinių įgūdžių. Profesinio mokymo įstaiga didžiuojasi turima šiuolaikine įranga, laboratorija, viename prekybos centrų veikia praktinio mokymo parduotuvė. Pernai ŠPRC atidarytas modernus Didmeninės ir mažmeninės prekybos sektorinis praktinio mokymo centras.
„Kaip statybos inžinierius prižiūrės darbininkus, organizuos darbą, jei nėra plytos rankose laikęs? Nesusikalbės“, – praktikos svarbą pabrėžė S. Dargužas.
Nenori bendradarbiauti
Iš tarybinių laikų atėjęs stereotipas, kad mokytis profesinėje mokykloje – ne prestižas, nes ten stoja tik nevykėliai. Toks įvaizdis sparčiai keičiasi.
Anot S. Dargužio, neigiamą požiūrį lemia ir politiniai, finansiniai motyvai.
Vidurinės mokyklos, progimnazijos, gimnazijos nenoriai įsileidžia profesinių mokyklų atstovus prisistatyti vaikams. Būgštaujama konkurencijos – vyresnius moksleivius nuvilios kartu su mokinio krepšeliais.
„Jeigu jaunas žmogus nori, čia jis gali gauti netgi daugiau, negu gimnazijoje. Gimnazijos lygio vidurinį išsilavinimą gali įgyti pas mus, nes turime skyrių. Kartu gauna profesijos pradmenis, mokama stipendija, suteikiamas bendrabutis“, – privalumus vardijo S. Dargužas.
Prekybos ir verslo skyriaus vedėjos dr. Renatos Veršinskienės manymu, universitetai, kolegijos turėtų patys rodyti iniciatyvą glaudžiau bendradarbiauti su profesinėmis mokyklomis, pasvarstyti apie tam tikrų modulių mokymą. Juo labiau, kad universitetuose studentų mažėja, o profesinėse mokyklose – priešingai.
Profesijų mokytojai sako, kad po aukštosios į profesinę mokyklą atėję moksleiviai – labai motyvuoti, nes turi konkretų tikslą.
Baigusiems vidurinę mokyklą mokslai profesinėje mokykloje trunka 1 – 2 metus. Mokslas yra nemokamas.
Į kirpėjos specialybę – konkursas
Iš viso šiais metais Šiaulių profesinio rengimo centre mokosi 34 studentai, baigę universitetus ir 25 – kolegijas. Daugiausia baigusiųjų aukštąsias mokyklas mokosi Prekybos ir verslo skyriuje – 22, Elektronikos ir administravimo – 15, Statybos ir mechanikos – 11.
„Nors kirpėjui darbo rasti sunku, nes jų daug, bet stojančiųjų skaičius kasmet – konkursinis. Ne visi norintys patenka. Net ir baigusieji aukštąsias mokyklas“, – sakė centro direktorius S. Dargužas.
Tarp moksleivių populiarios automobilių remontininkų, konditerių, padavėjų, kelionių agentų specialybės. Pasak S. Dargužio, moksleivių pasirinkimą dažnai lemia ekonominės sąlygos – kaip aplinka juos integruos.
KOMENTARAS
Lietuvoje norima darbuotojų su aukštuoju išsilavinimu
Įdarbinimo agentūros UAB „Darbintera“ psichologė-atrankų specialistė Birutė ŽENTELYTĖ:
– Mes galime vertinti, kokių darbuotojų ieško darbdaviai, su kuriais bendradarbiaujame. Pavyzdžiui, Norvegijos statybos bendrovėse profesinis stalių, dailidžių išsilavinimas – didelis privalumas. Anglijoje senelių priežiūrai labiau kreipiamas dėmesys į asmenines darbuotojo savybes, o ne į išsilavinimą.
Lietuvos darbdaviai kvalifikuotam darbui praktiškai visada ieško darbuotojo su aukštuoju išsilavinimu, patirtimi. Ir aš pati įsidarbinau šioje įmonėje, nes ieškojo specialisto su aukštuoju psichologijos išsilavinimu.
Iš savo universitetinės patirties galiu pasakyti, kad universitete, kaip ir mokykloje, yra daug įvairių dalykų, iš kurių ne visus panaudosi dirbdamas.
Jono TAMULIO nuotr.
REKLAMA: Lygiagrečiai universitete ir profesinėje mokykloje besimokanti Dovilė Kirdeikytė džiaugiasi, kad vizualinės reklamos studijos suteikia daug praktinės patirties: maketuoja, kuria reklamos gaminius, bendrauja su klientais.
PRAKTIKA: Buvę Šiaulių universiteto studentai (iš kairės) Živilė Bielskienė, Tomas Bagdonas, Rita Kulnienė įsitikinę, jog praktinės žinios profesinėje mokykloje padės rasti darbą, sukurti savo verslą.
BENDRADARBIAVIMAS: Prekybos ir verslo skyriaus vedėja dr. Renata Veršinskienė pasigenda aukštųjų mokyklų iniciatyvos ir noro bendradarbiauti su profesinėmis mokyklomis.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
SKAIČIAI: „Baigusių mokslus kolegijose, universitetuose ir ateinančių mokytis pas mus būdavo vienetai. Dabar jau skaičiuojame dešimtimis“, – sakė Šiaulių profesinio rengimo centro direktorius Saulius Dargužas.
