Naujausios
Po Stokholmą – autobusu ir pėsčiomis
Pasirodo, jog ir trumpas laiko tarpas leidžia apie aplankytą svečią šalį į namus parsivežti nemažai gerų įspūdžių. Kelionė po Švedijos sostinę Stokholmą truko vos tris valandas: dvi – autobusu, lydint profesionalios rusakalbės gidės ir dar vieną valandą – pėsčiomis, apsnigtomis, jaukiomis miesto gatvelėmis.
Dalia KARPAVIČIENĖ
daliak@skrastas.lt
Vyrams mirti namuose – gėda
Snieguotas sekmadienio vidudienis Stokholme. Savotiškai ramu, nors gatvėse – nemažai žmonių ir mašinų. Švedai, atrodo, neskuba: vedžioja šunis, palengva bėgioja apsnigtais takeliais, šliuožia slidėmis ir leidžiasi nuo stačių ledinių kalnelių rogutėmis.
Pro autobuso langus palengva slenka Švedijos sostinės vaizdai, iliustruojami ir pagyvinami profesionalios rusakalbės gidės pasakojimais.
Švedijos istorija siekia viduramžius, kuomet ir buvo sukurta valstybė. Nuo XIII amžiaus Stokholmas – Švedijos valstybės sostinė. Miesto pavadinimas reiškia rąstus ir mažą salą. Stokholmas išsidėstęs keturiolikoje didesnių ir mažesnių salų.
Gidė pasakoja dalelę turiningos ir įdomios Švedijos istorijos. Nemažą reikšmę Švedijai turėjo vikingai. Kai nevykdavo į karo žygius, vikingai užsiėmė žemdirbyste. Buvo bebaimiai. Didelė garbė vikingams buvo mirti mūšyje, toks karys iš karto patekdavo į dangų. Mirti namuose, savo lovoje – gėda visiems vyrams. Todėl tikri vyrai svajodavo apie žuvimą mūšyje.
Krikščionybei – daugiau kaip tūkstantis metų
XI amžiuje į Švediją atėjo krikščionybė. 1008 metais švedai pradėjo krikštytis. Pasikrikštijo ir tuometinis Švedijos karalius,
Šalį pasiekė daug krikščionybės krypčių, švedai ilgai negalėjo išsirinkti vienos. 1527 metais Švedijoje įvesta reformacija, liuteronų tikėjimas tapo oficialus.
Dabar apie 70 procentų švedų priklauso būtent liuteronų tikėjimui, Tačiau, pasak gidės, tai nereikia, kad tiek švedų ir yra giliai tikintys. Atvirkščiai – Švedijoje daugiausia netikinčių žmonių visoje Europoje. Neseniai Švedijoje dar galiojo įstatymas, pagal kurį kiekvienas naujagimis būdavo priskiriamas liuteronų bažnyčiai, jei jo mama arba tėvas buvo liuteronai. 1996 metais įstatymas pakeistas. Dabar liuteronu žmogus tampa tik po krikšto. Švedijoje krikštijama apie pusė naujagimių.
Muziejų gausa ir įvairovė
Švedija išsiskiria iš kitų valstybių muziejų gausa bei įvairove. Gausu muziejų ir Stokholme. Pro autobuso langus per porą valandų pavyko žvilgtelėti tik į nedidelę jų dalį. Iš viso priskaičiuojama apie 700 muziejų.
Skandinavijos muziejaus pastatas, gidės manymu, pats gražiausias sostinėje. Baigtas statyti 1907 metais, muziejus labiau primena karalių rūmus. Muziejuje – Švedijos tradicijos, papročiai, istorija. Priešais muziejų – paminklas vienam iš Švedijos karalių Karlui X. Stotingam, metro 30 centimetrų talijos karaliui valdant šalį, Švedijos teritorija buvo didžiausia. Karlas – tradicinis Švedijos karalių vardas. Dabar Švedijos karalius – Karlas XVI Gustavas.
Biologijos muziejuje pristatoma Švedijos flora ir fauna. Yra net Karlsono, kuris gyveno ant stogo, muziejus. Tačiau šis veikėjas Švedijos vaikų nėra mėgstamas, labiausiai jiems patinka Pepė Ilgakojinė. Rašytojos Astridos Lingren sukurtas Karlsonas – piktas, godus, nemalonus, nuolat įžeidinėjantis vargšą Mažylį. Rusakalbiams jis patinka, nes autorė leido rusų vertėjai pakeisti, sušvelninti bjaurų Karlsono charakterį. Muziejuje galima įsigyti pyragėlių, kuriuos Karlsonas su dulkių siurblių vogė iš Freken Bok.
Lankomiausias muziejus – po atviru dangumi, užimantis didžiulę teritoriją. Muziejuje ilsisi, pramogauja ištisos šeimos.
Vienas geriausių muziejų pasaulyje – Vaza muziejus. Jame – išlikęs vienintelis medinis laivas, menantis XVII amžių, vandenyje išbuvęs 333 metus.
Kurti šeimų neskuba
Švedijoje nepriimta padėti materialiai suaugusiems vaikams. Dažniausiai savarankišką gyvenimą jauni švedai pradeda baigę gimnaziją, sulaukę 18-19 metų.
Jei yra bent menkiausia galimybė, vaikai tuo metu apsigyvena atskirai nuo tėvų. Vieni – dirba, kiti – mokosi. Valstybė garantuoja nemokamą mokslą visose mokymo įstaigose, taip pat – ir universitetuose. Studentai gauna nedidelę 300 eurų stipendiją. Gali imti studijų kreditą, kurio metinės palūkanos siekia 1,9 procento. Grąžinti paskolą leidžiama iki 60 metų. Tačiau ir esant tokioms geroms sąlygoms, nedaugelis nori pradėti savo darbo karjerą nuo skolų. Todėl švedai studijuoja ilgai, su darbo pertraukomis. Suderinti darbo ir studijų vienu metu – beveik neįmanoma dėl aukštų reikalavimų. Studentai be gailesčio šalinami iš universitetų dėl nepažangumo. Ir jokie įtakingi tėvai negali jų išgelbėti.
Švedai – seniausiai studentai Europoje, studijas baigia 27-28 metų. Dar keletą metų jie rūpinasi karjera. Ir tik vėliau tuokiasi. Praėjusių metų duomenimis, šeimas kuria vidutiniškai 33 metų sulaukusios merginos ir 36 metų vaikinai. Švedijoje labai daug, apie trečdalis vienišų žmonių. Bet jie nesijaučia nelaimingi.
Pensinis amžius Švedijoje – 65 metai, vienodas ir vyrams, ir moterims. Vyrai vidutiniškai gyvena 79 metus, moterys – 83 metus. Todėl vis dažniau pasigirsta kalbų, kad į pensiją reiktų išleisti vyresnius žmones. Nuo 67 metų nebeleidžiama dirbti valstybiniame sektoriuje, kad darbo turėtų jauni. Privataus sektoriaus ši taisyklė neliečia.
Brangu ir nebrangu
Švedijoje vidutinė pensija siekia 3 tūkstančius eurų be mokesčių. Mokesčiai sudaro vidutiniškai 34 procentus.
Šioje šalyje beveik nemokama medicina. Kas mėnesį vaikui iki jam sukaks 16 metų mokamos išmokos. Žmogus nepaliekamas likimo valiai netekęs darbo – jam taip pat mokamos išmokos.
Pasak gidės, norėdamas būti neturtingas, tikras švedas turi labai stengtis. Švedija – sėkminga šalis, kurioje gerovė perduodama iš kartos į kartą. Nuo 1905 metų Švedija nedalyvauja karuose ir laikosi neutralumo politikos. Jos ekonomika klesti.
Švedijoje labai brangus gyvenamasis plotas, todėl švedai dažnai įsirengia vasarnamius salose, kurių yra gyva galybė. Turtingi švedai įsigyja ištisas salas, ten pasistato nedidelius, iki 100 kvadratinių metrų raudonos spalvos namelius baltais apvadais, nusiperka valtį.
Senais laikais susisiekimas iš vienos salelės į kitą būdavo įmanomas tik valtimis. Jas irkluodavo stambios valstietės iš šiaurinių šalies provincijų, pagarbiai vadintos irkluojančiomis madam.
Svarbiausia – ekologija
Pirmas įspūdis Stokholme – kitoks negu pas mus – gaivus, savotiškai kvepiantis – oras.
Gidė pasakojo, jog švedai ekologija rūpinasi labiausiai visame pasaulyje. 2010 metais Stokholmas tapo pasaulio ekologijos sostine. Miesto transportas nenaudoja dyzelino, yra varomas etanoliu, paprasčiau tariant – spiritu, dalis – biodujomis. Per centrą kursuoja tramvajus – irgi ekologiška susisiekimo priemonė. Seniau Stokholme veikė daug tramvajų linijų, tačiau Švedijai perėjus prie dešinės pusės eismo, per vieną naktį visos linijos buvo panaikintos.
Stokholmas įsikūręs prie trečio pagal dydį Švedijoje ežero Melareno. Giliausia ežero vieta siekia 64 metrus. Labai švarus ežero vanduo patenka į vandentiekį, truputį pavalomas. Švedijoje geriamasis vanduo bėga iš visų kranų. Pasak vietinių, pirkti vandenį plastikiniuose buteliuose galima tik kartą, dėl taros. Vėliau tuščius butelius švedai pripildo vandeniu iš krano. Kas kartą pirkti vis naujus plastikinius butelius būtų ėjimas prieš gamtą.
Švariuose Švedijos vandenyje knibždėte knibžda daug žuvies. XVII amžiuje privilegiją nemokamai žvejoti su meškere miestelėnams suteikė karalienė Kristina. Melarene galima ir maudytis. Kadangi ežeras – didelis, gilus, temperatūra nepakyla aukščiau 21-22 laipsnių šilumos, Bet švedai – užsigrūdinę žmonės, maudosi, yra įrengta keletas miesto paplūdimių. Baltijos jūroje vanduo – dar šaltesnis.
Trumpai apie Švediją
Švedijos karalystė įsikūrusi Skandinavijos pusiasalyje, trečia pagal dydį šalis Europos Sąjungoje. Švedijoje gyvena daugiau kaip 9 milijonai gyventojų, tačiau labai mažas jų tankis – 21 žmogus kvadratiniame kilometre.
Švedijos sostinėje Stokholme (sostinė – nuo XIII amžiaus) – 1,3 milijonai gyventojų.
Valstybė susikūrė viduramžiais. Konstitucija priimta 1975 metais. Valstybės vadovas – karalius, kuris vykdo tik reprezentacines funkcijas.
Švedija užima pirmą vietą pasaulyje pagal demokratinį indeksą bei septintą – pagal žmogaus socialinį indeksą.
Pagal Wikipedia
Autorės nuotr.
SARGYBA: Sekmadienį keičiasi kariškoji sargyba.
RUNA: Žinia iš praeities – akmeninė runa ant pastato Stokholmo senamiestyje.
GATVELĖS: Švedijos sostinės senamiestyje daug siauručių, akmenimis grįstų gatvelių.
NOBELIS: Stokholme įsikūręs Alfredo Nobelio muziejus. Jei šis mokslininkas nebūtų išradęs dinamito, miestas, ko gero, nebūtų gyvenamas. Dinamito pagalba buvo tiesiami keliai, paruošiamos aikštelės statyboms.
SKULPTŪRĖLĖ: Mažiausiai Stokholme berniuko skulptūrėlei lankytojai palieka įvairių šalių monetų.
EKSKURSIJA: Dvi valandos ekskursijos autobusu po Stokholmą leido pamatyti įvairių vaizdų: muziejų, parkų, skulptūrų.
SVEIKATA: Sveikai gyvenantys švedai ir mieste vaikšto su šiaurietiško ėjimo lazdomis. Stokholme matėsi daug slidinėjančių, bėgiojančių, besivažinėjančių rogutėmis žmonių.