Knygnešio dieną pristatyta knyga apie Povilą Višinskį

Knygnešio dieną pristatyta knyga apie Povilą Višinskį

Knygnešio dieną pristatyta knyga apie Povilą Višinskį

Praėjusį penktadienį Užvenčio miesto biblioteka ir kraštotyros muziejus sukvietė užventiškius paminėti Knygnešio dieną, pagerbti per spaudos draudimo laikotarpį į Sibirą tremtus, areštu ir kalėjimu baustus knygnešius, kurių atkaklumas išsaugojo ir apgynė lietuvišką žodį.

Prisimintas iš Užvenčio krašto kilęs, čia gyvenęs ir sudėtingu laikotarpiu dėl krašto ateities atidavęs visas jėgas ir gyvenimą – Povilas Višinskis.

Humanitarinių mokslų daktarė, pedagogė, lietuvių literatūros tyrinėtoja Dalia Striogaitė ir kalbininkė Janina Švambarytė-Valužienė pristatė knygą „Povilas Višinskis: idėjos ir darbai. Nauja žiūra, nauji akcentai“.

Knygos sudarytoja D. Striogaitė priminė sunkų ir sudėtingą lietuvių raštijos kelią. „Knygnešių gadynė“ prasidėjo po 1863 metų sukilimo numalšinimo, kai buvo uždrausta lietuviška spauda lotyniškais rašmenimis. Tai metas, kuomet buvo organizuojamas slaptas mokymas, steigiamos daraktorių mokyklos, platinama draudžiama literatūra.

Vienas svarbiausių spaudos platinimo centrų buvo Kelmės rajone, Šilo Pavėžupio dvare su Vladu Putvinskiu, Morta Zauniūte, Povilu Višinskiu.

Pristatoma knyga – lyg savotiška kolektyvinė monografija, kurioje įvairiais aspektais iš naujo permąstoma ir aptariama XIX amžiaus pabaigos-XX amžiaus pradžios aktyvaus lietuvių tautinio judėjimo veikėjo, demokratinių pažiūrų politiko P. Višinskio veikla ir darbai. Pabrėžiama svarbesnė, nei ligi šiol traktuota, didžios asmenybės istorinė reikšmė.

Pasak D. Striogaitės, plėtojantis lietuvių tautiniam judėjimui, P. Višinskis daugelyje sričių buvo vienas pirmųjų. Apdovanotas vidine galia veikti kitus, lyderiauti, jis buvo tautinio sąjūdžio priešakyje: vienas uoliausių jaunųjų varpininkų, dėl lietuviškos spaudos bylinėjęsis net teismuose, pirmųjų lietuviškų spektaklių organizatorius ir artistas, laikytinas vienu iš Lietuvos teatro pradininkų, kaip vienas ankstyvųjų fotografų yra palikęs vertingų nuotraukų, rūpinosi lietuvių raštija, tyrinėjo ir aprašė Lietuvos piliakalnius, buvo vienas iš demokratų partijos steigimo iniciatorių.

Viešnios atkreipė dėmesį į tai, kad daugelis P. Višinskio laikais spręstų problemų, įžvelgtų tendencijų yra aktualios ir šiandien. D. Striogaitė pacitavo dar 1901 metais P. Višinskio išsakytą, dar ir šiandien mums aktualią mintį: „Mūsų tikslas: laisva, nepriklausoma Lietuva, nusikračiusi svetimų ir savų despotų, pamynusi po kojų tamsybes, išvien su kitomis laisvomis tautomis rūpinasi pagerinimu savo ekonominio būvio ir žengia pirmyn“.

Milda KNYZELIENĖ,

Užvenčio kraštotyros muziejaus muziejininkė

Danutės ŽALPIENĖS nuotr.

SUDARYTOJA: Užvenčio kraštotyros muziejuje, minint Knygnešio dieną, knygą apie Povilą Višinskį pristatė jos sudarytoja, humanitarinių mokslų daktarė, lietuvių literatūros tyrinėtoja Dalia Striogaitė.