Naujausios
Neįgalieji valstybei tapo nuostolingi
Lietuvą užklupus krizei, išmokos buvo apkarpytos mamoms, pensininkams, mokytojams, neįgaliesiems. Po kelerių metų visiems jos buvo grąžintos, bet neįgalieji liko „už borto“. Negana to, pastaruoju metu pasigirdo nuomonių, kad Lietuvoje neįgaliųjų apskritai yra per daug ir jie per brangiai kainuoja.
 |
| Lietuvos žmonių su negalia sąjungos prezidentė Rasa Kavaliauskaitė "Respublika" nuotr. |
Siūlo tikrinti atsargiai
Investuotojų asociacijos įkurtas Kompetencijų centras paskelbė, kad „siekiant pagerinti finansinę „Sodros“ padėtį“ atlikęs netekto darbingumo pensijų gavėjų analizę. Kaip teigiama išvadose, nustatyta, kad dėl įtarimą keliančių neįgaliais pripažintų darbingo amžiaus asmenų „Sodros“ išlaidos negalios pensijoms gali būti išpūstos iki 200 mln. litų per metus – toks būtų potencialus tiesioginis nuostolis valstybei.
Vienas iš tyrėjams įtarimą keliančių faktų: Lietuva pagal negalios pensijas gaunančių žmonių dalį gerokai viršija Europos Sąjungos vidurkį. Antrasis įtarimą keliantis faktas – didelis skirtumas tarp negalios pensijas gaunančių žmonių skaičiaus skirtinguose rajonuose.
Tyrėjai atkreipė dėmesį, kad 2011 m. pirmą kartą pripažintų neįgaliaisiais skaičius mažėjo 44 proc., palyginti su 2008–aisiais. Pastaruoju metu nusistovėjo metinis 14–15 tūkst. žmonių, pirmą kartą pripažintų neįgaliaisiais, skaičius. Tad kyla įtarimas, kad šiuos skaičius viršijantis dydis – įtartinai negalios pensiją gavę žmonės. Vien 2006–2009 m. tokių žmonių galėtų būti daugiau nei 30 tūkst.
Kompetencijų centras pateikė ir rekomendacijas – atlikti tikslingus asmenų, pripažintų neįgaliaisiais 2005–2009 m., patikrinimus. Tačiau rekomenduoja „tikrinti tik turinčius žemą ar vidutinę negalios grupę, darbingo amžiaus, problemiškuose regionuose ir vengti senyvo amžiaus žmonių tikrinimo, nes tai sukeltų pasipiktinimą ir neatneštų naudos“.
Neįsigilino į esmę
Lietuvos žmonių su negalia sąjungos prezidentę Rasą Kavaliauskaitę papiktino pasigirdę kaltinimai neįgaliesiems dėl to, kad neįgalumą jie gali būti nusipirkę. Anot moters, matyt, reikia kaip nors biudžeto pinigus taupyti, „Sodrai“ pagelbėti, ir kažkam kilo mintis tai daryti neįgaliųjų sąskaita. „Vienu metu buvo „blogos“ mamos, kad per daug uždirbo, buvo „blogi“ pensininkai, kad per ilgai gyvena, dabar „blogi“ tapo „neįgaliukai“, kad jų yra per daug“, – sakė pašnekovė.
„Taip, tokia problema, kad kai kurie žmonės neįgalumą nusiperka, egzistuoja – patys ne kartą tai sakėme. Tačiau kuo čia dėti žmonės, turintys negalią? Juk ne jie čia kalti – kalti sveikieji, kurie turi pinigų ir gali kam nors už tai sumokėti. Juk egzistuoja institucijos, kurios turėtų kontroliuoti, kad tokių dalykų nebūtų“, – teigia neįgaliųjų atstovė.
R.Kavaliauskaitė įsitikinusi, kad kažkokie neįgaliųjų „pertikrinimai“ būtų pasityčiojimas iš ir šiaip jau gyvenimo nuskriaustų žmonių. Jai jau skambina neįgalieji, klausdami, ar jiems vėl reikės tuos kančių kelius poliklinikose ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje nueiti.
„Vadinamieji tyrėjai akcentuoja, kad nuo 2011 m. neįgaliųjų, kuriems pirmą kartą nustatomas neįgalumas, skaičius sumažėjo. Tačiau jie visiškai nesigilina kodėl. Juk pasikeitė neįgalumo nustatymo tvarka, sugriežtėjo kriterijai, buvo susiaurintas ligų sąrašas, – tvirtino neįgaliųjų atstovė. – Sakyti, kad kažkur yra kelios dešimtys tūkstančių nusipirkusiųjų neįgalumą, nesąmonė. Suprantu, neįgaliųjų yra daug, išmokos jiems suvalgo daug biudžeto lėšų. Tačiau ar jie dėl to kalti?“
Didina susipriešinimą
Prieš savaitę premjero visuomenine konsultante patvirtinta Lietuvos neįgaliųjų forumo tarybos narė Dovilė Juodkaitė „Respublikai“ teigė nesuprantanti, kodėl neįgalieji kaltinami „sukėlę“ pašalpų gavėjų skaičius.
„Vienareikšmiškai tai yra ne neįgaliųjų kaltė – sveikoji visuomenės dalis piktnaudžiauja tokiais dalykais, – sakė moteris. – Neįgalieji neturėtų kentėti dėl kažkieno nesąžiningumo, valstybės institucijų padarytų klaidų ar neapsižiūrėjimo“.
D.Juodkaitės teigimu, teigiant, kad neįgalieji čia kažkuo kalti, visuomenė tik dar labiau supriešinama su neįgaliųjų bendruomene, kuri ir taip jau yra ypač pažeidžiama visuomenės dalis.
Asociacijos „Gyvastis“, vienijančios žmones, kuriems transplantuoti organai ir kurie laukia transplantacijų, prezidentei Ugnei Šakūnienei sunkiai suvokiama, kodėl neįgalūs žmonės, turintys rimtų sveikatos problemų, dabar turėtų būti tąsomi ir įrodinėti, kad jie tikrai neįgalūs.
„Man jau pakako, kai troleibuse kontrolierius kvotė, kokia mano negalia, – piktinosi moteris. – Aš suprantu, gal aš jau šiek tiek per ilgai gyvenu – niekas to nesitikėjo, bet ar dabar aš dėl to turėčiau būti baudžiama? Tegul tikrina tarnybas, kurios nustato darbingumo lygį, gydytojus, kurie gali būti nesąžiningi“.
Pasak pašnekovės, žmonės dažnai įsivaizduoja, kad transplantuoti organą yra kažkas panašaus, kaip pakeisti mašinai detalę: įdėjai ir toliau važiuoja. O kad transplantuoti žmonės nuolat susiduria su įvairiomis rizikomis ir komplikacijomis, kad jų imunitetas nuslopintas, kad jie 200 kartų dažniau serga onkologinėmis ligomis, toli gražu ne visi pagalvoja. Jie gyvena, tačiau jų gyvenimas tikrai gerokai skiriasi nuo sveikų žmonių gyvenimo.
Neįgaliuosius „pamiršo“
2009 m. 15 proc. sumažintos specialiųjų poreikių išmokos sunkią ar vidutinio sunkumo negalią turintiems asmenims nieko nestebino, nes karpė visiems, tačiau kitiems grąžinus prarastas lėšas neįgalieji liko pamiršti.
Neįgalieji pernai kreipėsi į Seimą prašydami, kad jiems išmokos taip pat būtų grąžintos į prieš krizę buvusį lygį, tačiau pavyko pasiekti tik tiek, kad dabartinis šių išmokų dydis nebūtų perkeltas į Valstybės šalpos išmokų įstatymą ir netaptų nuolatinis.
„Neseniai buvome pas premjerą Algirdą Butkevičių, klausėme dėl išmokų atkūrimo. Jis sakė, kad kol kas nieko pažadėti negali. Žodžiu, neįgalieji ir toliau lieka gyventi taupymo režimu“, – sakė R.Kavaliauskaitė.
Visišką negalią turintis žmogus, pasak pašnekovės, su visomis išmokomis, „specialiaisiais poreikiais“ ir kompensacijomis gauna apie 1500 litų per mėnesį. Neįgalieji negali net svajoti apie gyvenimo kokybę gerinančius daiktus, nes jiems reikia pirkti išgyvenimui būtinus dalykus. Pavyzdžiui, jiems skiriama 45 vienetai sauskelnių per mėnesį, t.y. 1,5 per dieną. Jei to neužtenka, kitas turi pirkti patys.
Transporto išlaidoms judėjimo negalią turintys žmonės gauna 32,50 lito per mėnesį. Jei negalia sunki ir žmogui reikalinga asistento pagalba, jis gali gauti apie 150 litų išmoką asistento darbui apmokėti. Tik kur rasti asistentą, kuris už tokią sumą dirbs?
Anot R.Kavaliauskaitės, būtų kur kas geriau, jei neįgalieji gautų socialinių paslaugų, kaip yra daugelyje išsivysčiusių šalių, o ne pinigus. Tačiau Lietuvoje nueinama paprasčiausiu keliu – skiriami kažkokie pinigai ir tu kap tykis, kaip gali.
Viena nuomonė
Kieno užsakymu ir kodėl buvo nuspręsta atlikti netekto darbingumo pensijų gavėjų analizę, „Respublika“ pasiteiravo Investuotojų asociacijos direktoriaus Tomo PILIPAVIČIAUS.
– Tyrimą atlikome savo iniciatyva. Nesitaikyta specialiai į neįgaliuosius. Tiesiog išlaidos jiems biudžete yra ganėtinai didelės ir reikšmingos – tuo principu buvo vadovautasi. Tačiau ruošiamas ne vienas toks darbas. Tiesiog šitas greičiau paruoštas.
– Tačiau, pavyzdžiui, bedarbių pašalpoms taip pat išleidžiama daug biudžeto lėšų. Kodėl neanalizavote šios sferos?
– Yra dar ir kitas dalykas – ar įmanoma kaip nors statistiškai tai lengvai apskaičiuoti ir pateikti.
– Ar tyrimą atliko specialistai, kurie pagal savo kompetenciją gali parengti tam tikras rekomendacijas?
– Viena iš rekomendacijų – patikrinti tam tikrą grupę žmonių, kurie labiausiai krenta į akis. Kurios čia srities reikia būti specialistu, kad galėtum tokią rekomendaciją teikti?..
– Jūs įsivaizduojate, kad patikrinti neįgaliuosius nėra sudėtinga?
– Jeigu potencialiai taupoma 200 mln. litų, tai patikrinimas kainuos gal 1, gal 5, gal 10 mln., tačiau nauda bus labai akivaizdi.
Kita nuomonė
Apie Investuotojų asociacijos tyrimą „Respublika“ teiravosi Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos vadovo Zdislavo SKVARCIANIO.
– Jis atliktas nekompetentingai, neįsigilinus ir visiškai nesuvokiant esamos situacijos ir problemų. Atvirai pasakius, neįsivaizduoju, kokią metodiką tyrėjai naudojo skaičiuodami tuos 200 mln. litų per metus. Negalima sulyginti, pavyzdžiui, miestų ir rajonų.
– Lietuvoje dešimtys tūkstančių žmonių nusipirkę neįgalumą?
– Galimai yra tokių, kurie gauna nedarbingumo pensijas neteisėtai. Kaip ir kodėl jie jas gauna – kitas klausimas. Tačiau manau, kad kiekvienoje srityje ir kiekvienoje šalyje tokie dalykai galimi, visur atsiranda žmonių, kurie sugalvoja, kaip pasipelnyti.
– Ar jūs galite patikrinti medikų sprendimus, neįgaliuosius?
– Medikų tikrinti mes neturime teisės. Pernai buvo patikrinta 2,7 tūkst. sprendimų dėl darbingumo lygio nustatymo. Be to, tikriname tuos atvejus, kai gauname skundus, net anoniminius.
– Kaip atlikti tikslingus asmenų, pripažintų neįgaliaisiais 2005–2009 m., patikrinimus“?
– Iš esmės tai nerealu. Mums reikėtų naujų siuntimų, naujų medicininių duomenų... Ir kaip reikėtų atrinkti, kurie įtartini, o kurie – ne?
Parengta pagal dienraštį „Respublika“
