Naujausios
Lietuvoje GMO lesa kas antra višta
Monika BURVYTĖ, zinios@vakarozinios.lt
Prieš Velykas prekybos centruose nuo lentynų šluote šluojami įvairiausi kiaušiniai. Tačiau graži pavasario šventė gali ir apkarsti. Faktas, kad kas antra višta Lietuvoje lesa pašarą, kurio sudėtyje yra genetiškai modifikuoto baltymo. Faktas ir tai, jog per vištos skrandį perėjusi medžiaga išlieka jos padėtame kiaušinyje, kurį sekmadienį daužysime prie velykinio stalo. O kas, jei iš jo išsiris dinozauras?
 |
| ELTA nuotr. |
Nueiname į prekybos centrą ir, jeigu mes nesame ekspertai, atrodo, kad kiaušinis kaip kiaušinis.
Paprastai lyginame keturių skirtingų laikymo sąlygų vištų kiaušinius – pramoninių neekologiškai auginamų, pramoninių ekologiškai auginamų, laisvai ganomų duodant papildomo pašaro (kartais vadinamų kaimiškais) ir laisvai ganomų (mintančių tik natūraliu pačių surastu maistu).
Viskas lyg ir būtų gerai, jei ne vištoms duodami pašarai, kuriuose tikimybė, jog yra genetiškai modifikuotų baltymų, daugiau kaip 50 proc. Kitaip tariant, kas antra višta lesa genetiškai modifikuotą lesalą. Kiek tai turi įtakos kiaušiniui ar vėliau jo vartotojui, tai yra mums neatskleista ir nežinoma. Na, bent jau niekas garsiai nenori kalbėti, faktų mažai, o prielaidos nieko neįrodo.
Lietuvoje leidžiama prekiauti 165 maisto produktais, kuriuose yra GMO. Auginti griežtai draudžiama, tačiau pašarai su GMO plinta nestabdomi. Jų esama daugiau kaip 50 proc. Lietuvoje pagamintų pašarų. Tačiau žmonės neinformuojami, kad veršeliai, kiaulės ar paukščiai, kurių mėsą jie perka, pieną geria ar kiaušinius valgo, buvo šeriami pašarais su GMO.
Šioje srityje jokio ženklinimo nėra. Europos Sąjungoje tik kai kurios šalys yra įteisinusios ženklą „Be GMO“.
Kadangi visi mokslininkai ir specialistai it susitarę arba nenori kalbėti, arba kalba aptakiai, „Vakaro žinioms“ teko paplušėti.
Išgąsdino ir sklandančios kalbos, jog mokslininkas, prabilęs apie GMO žalą ir padarinius, netenka darbo, mat už viso GMO monstro stovi dar didesnis monstras.
Bet išgirsti, kas tas GMO, kodėl jis atsirado kiaušiniuose, kam mums jo reikia, ar tai ne mitas ir ar negims mūsų vaikai su keturiom kojom, būtina.
Į klausimus drąsiai sutiko atsakyti 15 veislių autorius, profesorius, habil. dr. Antanas Svirskis.
– Kodėl per tiek laiko visi kalba apie GMO ir tuo pačiu apie nieką?
– Gamtoje niekas niekur nedingsta, tik iš vieno pereina į kitą. Tarkim, netgi iš dirvos kai kurie augalai surenka sunkiuosius metalus, o kai gyvūnų suėsti augalai pereina per skrandį, tikimybė yra labai didelė, kad liks ir jo organizme, ir jo produkte. Pavyzdžiui, kiaušinyje, piene.
GMO šalininkai baisiausiai ginčijasi. Pavyzdžiui, buvo pabrėžta, jog GMO yra baltymas ir gali būti tik baltymuose. Bet dabar neseniai nustatyta, jog GMO paveikto DNR bei jo fragmentų yra ir aliejuje. Tai paaiškina, jog čia yra sojų išspaudos, baltymai nežinomos kilmės. Taip ir atsiranda aliejuje.
Taip, sutinku, įrodyta nėra, na, bent juodu ant balto neparašyta. Tačiau ką, laiko mažai buvo? Ne. Kažkas suinteresuotas, kad niekas nei žinotų, nei neigiamai atsilieptų. Bet atkreipkite dėmesį, kiek vaistinių buvo seniau, o kiek dabar? Ant kiekvieno kampo, kiekvienoje parduotuvėje, tuoj citramono ieškosime šalia kiaušinių, o vaistai nuo kosulio puikuosis šalia kaimiško pieno.
– Skaičiai rodo, jog kas antra višta lesa lesalus su GMO. O gal tai klaidingi skaičiai, gal jų esama kur kas daugiau?
– Visos vištos, auginamos pramoniniuose kompleksuose, minta lesalais su GMO. Kombinuoti pašarai yra gaminami kiekvienam gyvūnui atskirai. Paukščių lesale 30 procentų turi būti baltymų, o likę – angliavandeniai. Baltymai dedami tam, kad subalansuotų visą lesalą. Jie sudaromi iš sojų, o grynomis sojomis niekas vištų nelesina, nes jas reikia iškaitinti ir tai daug darbo, be to – brangiau.
– O kodėl tas GMO iš viso atėjo į Lietuvą? Anksčiau valgėme tą patį maistą be GMO ir nesijautėme blogiau.
– Manoma, kad po narkotikų ir vaistų GMO yra treti pagal priklausomumą ir verslą. Su GMO dirba aukštos kvalifikacijos mokslininkai ir uždirba milžiniškas algas. GMO sukūrimo pradinė idėja buvo pamaitinti badaujančias šalis, tačiau dabar pradėta grūsti į visą pasaulį. Nors nei Latvija, nei Estija, nei Lenkija, nei Lietuva nebadauja, susidaro įspūdis, jog siekiama sumažinti gimstamumą.
– Kaip būtų su nėščia moterimi, kurios įsčiose bręsta vaikelis? Ar vaisiui persiduotų GMO?
– Be jokios abejonės. Aišku, vėl visi tyli. Neįrodyta, tačiau atkreipkite dėmesį, kaip padaugėjo nevaisingumo atvejų, apsigimimų. Su pelytėmis buvo atlikti bandymai. Jos buvo maitinamos maisteliu su GMO. Tai arba jų vaikai gimdavo su apsigimimais, arba trečioje kartoje palikuonys.
– Kažkaip kvepia verslu ir nešvariais pinigais?
– Drąsu sakyti, jog tai farmacijos verslas, bet kas gali paneigti? GMO yra brukamas per jėgą.
– Tai ką daryti žmogui? Tuoj neliks nė vieno produkto be GMO.
– Čia tik mūsų, ūkininkų ir gamintojų, sąžinės bei sąmonės reikalas. Reikia reikalauti, kad produktai su GMO būtų sudėti atskirose lentynose. Dabar viskas sumaišyta, sumalta į vieną.
Tai kas, kad ūkininkas augina natūraliai, nelesindamas vištų GMO, bet kiaušiniai sudedami į vieną katilą ir nežinai, ką pats valgai.
– Apima jausmas, kad mus kažkas naikina?
– GMO yra evoliucijos vėžys. Nėra tinkamos metodikos tam tirti, neturime ir nežinome, ko konkrečiai ieškoti organizmuose. Tokių produktų gamtoje niekada nebuvo. O mes, Lietuva, galėtume drąsiai apsieiti be GMO. Turime daugybę nenaudojamų žemių, o užsiauginti galime daug ką patys. Tų pačių grūdų vištoms lesinti.
Įdomu
Amerikoje paslaptingai dingo trečdalis bičių. Jos, kaip žinia, yra svarbi mitybos grandis, apdulkinanti įvairiausius augalus, kurie užaugina vaisius. Tuos vaisius mes vėliau valgome. Jų išnykimas siejamas su augalais, kurie paveikti GMO. Manoma, kad GMO bičių smegenis paveikia taip, kad jos tarsi žmonės suserga Alzhaimeriu ir nebeprisimena kelio namo. Pasiklysta. Gal nežūva, bet kad nebegrįžta – faktas.
Kiaušinių kainos (litais; 10 vnt., rudi, A kategorija, L dydis)
3,69 – Pramoniniai neekologiški
6,99 – Laisvai ganomų vištų, duodant pašarą
12,99 – Laisvai ganomų vištų, kurios minta natūraliai
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
