Naujausios
Aktoriaus sūnus – riedlentininkas su kamera
17-metis Gvidas Bindokas, Šiaulių dramos teatro aktoriaus, fotomenininko Juozo Bindoko sūnus, derina ekstremalų sportą ir meną. Jis – riedlentininkas. Vienas tų, kurie Šiauliuose neturi, kur važinėtis. Juos vadina šaligatvių niokotojais, pėsčiųjų bulvaro triukšmadariais. Tačiau Gvidas ant riedlentės lipa su filmavimo kamera. Jo filmukas apie riedlentininkų kasdienybę pelnė apdovanojimą nekomercinių filmų festivalyje.
Gintarė VALUCKYTĖ
gintare@skrastas.lt
Filmukuose – ekstremalų triukai
„Google“ paieškoje įvedus jaunuolio vardą ir pavardę galima rasti „Gvidoko“ kanalą, kur yra begalė jo kurtų filmukų. Tarp jų ir Kelmės rajone, Šaukėnuose, vykusiame festivalyje „Kinas Šaukėnuose 2013“ antrąją vietą užėmęs kelių minučių filmas „Inline street Šiauliai“.
Šio filmo kadruose – riedutininkai, čiuožiantys metaliniais turėklais, parduotuvių palangėmis, vamzdžiais. Suklumpantys ir vėl besikeliantys. Matyti ir Šiaulių vaizdai: daugiabučiai, pėsčiųjų bulvaras, įvairios įstaigos, gatvės, šaligatviai ir praeiviai. Rodomi triukai ir ant riedutininkams skirtų rampų.
Kituose filmukuose užfiksuoti ir riedlentininkai, BMX dviratininkai, šokinėjantys į orą ir ne ką švelniau nusileidžiantys ant betoninių, metalinių bortų, turėklų. Ne vienas jaunuolis nedėvi apsaugų.
Su riedlente iki tamsos
Gvidas nuo vaikystės derina meno ir ekstremalaus sporto sritis. Kai buvo 10-ies, lankė regbį, tuo pat metu mokėsi ir muzikos mokykloje. Muzikos vadovas jam tuomet pasakęs: sulaužytais pirštais nepagrosi. Tuo ir baigėsi regbio pamokos.
Su riedlente Gvidas artimiau susipažino devynerių metų, kuomet kaimynai pasiūlė pasivažinėti.
„Man traumų nebuvo, todėl važinėjimo riedlente net nevadinčiau ekstremaliu sportu. Aš nešokinėju nuo laiptų, o daugiau ant žemės atlieku techniškus triukus“, – sakė jaunuolis.
Kuomet atostogos, namuose jo nesulauksi iki tamsos. Kai sninga ar lyja, sėdi prie kompiuterio, montuoja filmuotą medžiagą, renka filmukams muziką.
„Riedlentę pasirinkau, nes ant jos važinėjant galima ir filmuoti. Tiesiog gerai leidžiu laiką“, – pasakojo Gvidas.
Jam riedlentė lūžta bent kartą metuose, o vienos kaina – apie 400 litų. Be to, kas dvi savaites reikia naujų batų – paduose skyles pratrina švitrinis lentos paviršius.
Riedlentės lūžta, kuomet netiksliai atlieka triuką – neteisingai padeda kojas, praranda pusiausvyrą nusileisdamas.
„Jeigu nemoki triuko ir šoki nuo laiptų – perlūši pats arba lūš lenta“, – su šypsena aiškino jaunuolis.
Jis, kaip ir kiti riedlentininkai, triukus susiranda internete, tada mėgina kartoti, atlikti savaip.
Rampų ieško kituose miestuose
Gvidas sako, kad Šiauliuose yra apie 50 riedlentininkų, riedutininkų ir BMX dviratininkų, jų amžius – nuo 13 iki 19 metų. Vieni važinėjasi ant vienintelės mieste įrengtos rampos pietiniame rajone, kiti renkasi pėsčiųjų bulvarą, greta Dailės galerijos. Kartais bulvare jie pasistato dėžes, turėklus.
Pasitaiko, kad miestiečiai juos geranoriškai stebi, pergyvena, jei triukas nepavyksta. Vis dėlto dažniau į juos žiūrima kaip į šaligatvių niokotojus, triukšmadarius.
Kartais Gvidas su draugais patraukia važinėtis į Joniškį, Radviliškį, Panevėžį, Vilnių ar Kauną. Gvidas niekaip negali suprasti, kodėl mažesnių nei Šiauliai miestų rampos daug geresnės negu Šiaulių, nors ekstremalų čia žymiai daugiau.
Ekstremalai neturi kur dėtis
Praėjusią vasarą Gvido nuriedėjusi lenta kliudė dviratininko ratą, šis apvirto aukštielninkas. Vyras Gvidui grasino policija, prašė 80-ies litų, Gvidas ištiesė jam 40 litų ir pasakė, kad abu yra kalti.
Vaikino tėvas J. Bindokas mano, jog mieste reikia kitokio požiūrio į jaunus žmones.
„Gal kai kam ekstremalai atrodo kaip parazitai, kurie daro žalą, bet kur jiems dėtis? – klausė J. Bindokas. – Reikia ir jiems sudaryti sąlygas sportuoti. Bet, matyt, miestui rampa atrodo nenaudinga. O ją pastačius gal nereikėtų tiek pinigų skirti narkomanų priežiūrai, jų švirkštų keitimui, tyrimams dėl vagysčių atlikti.“
Paties Gvido nuomone, kiekviename miesto rajone turėtų būti po rampą, tuomet ir važinėjančių padaugėtų, ir parduotuvė riedlentininkams atsirastų, ir turnyrai vyktų. Tačiau rampos turėtų būti patrauklesnės už pėsčiųjų bulvaro plyteles, bortelius, kad iš ten pasitrauktų ekstremalai.
Gvidas džiaugėsi, kai riedlentininkus ant stogo buvo įsileidę centrai „Saulės miestas“, „Bruklinas“, bet dabar ekstremalai vėl liko gatvėje. Tik ant gerų rampų jis pats pradėjo profesionaliai važinėti ir kurti filmukus.
Tobulėja ir triukai, ir filmai
„Kadangi riedlentininkai tobulėja, filmai išeina geresni. Pats geriau juos padarau“, – sakė Gvidas.
Per dvejus su puse metų jis sukūrė apie 170 filmukų. Sustoti nežada, fotoaparatu filmuoja beveik kasdien.
„Mano tikslas – parodyti, kad Šiauliuose kažkas gerai „kapoja“ triukus“. Tada atsiranda daugiau motyvacijos. Ne tik man, bet ir filmukų herojams. Gal jau nevažinėčiau, jeigu ne filmavimas“, – kalbėjo Gvidas.
Tėvas sūnui negaili pagyrimų už profesionalų filmavimą ir montavimą.
„Filmukai labai ritmiški, jo baigta muzikos mokykla padėjo pajausti ritmą, parinkti tinkamą muziką“, – sūnaus darbą vertino J. Bindokas.
Gvidas nelanko filmų kūrimo būrelių, visko mokosi pats. Galvoja ir apie studijas, susijusias su filmavimu, medijomis, galbūt sukurs ir kitokio pobūdžio filmų.
Jono TAMULIO nuotr.
TRIUKAI: Gvidas Bindokas rimtų traumų neturėjęs, nes atlieka techniškus triukus ant žemės.
TĖVAS: Juozas Bindokas mano, kad ekstremalai Šiauliuose neturi, kur dėtis, todėl yra laikomi žalą darančiais parazitais.
KADRAS: Filmo „Inline street Šiauliai“ kadras. Filme Gvidas Bindokas filmavo riedutininkų triukus.
