Naujausios
Raštingiausia šiaulietė internete „nešvepluoja“
Į Nacionalinio diktanto konkurso antrąjį turą iš 56 Šiauliuose jį rašiusiųjų pateko tik šiaulietė Lina Šišlaitė. 32-ejų moteris, dirbusi techninį darbą kompiuteriu, mokykloje iš lietuvių kalbos egzamino gavusi septynetą, sako, kad jai visada buvo svarbu gimtąja kalba rašyti taisyklingai.
Gintarė VALUCKYTĖ
gintare@skrastas.lt
Mokėsi iš knygų ir kryžiažodžių
Į redakciją užsukusi raštingiausia šiaulietė pasakojo, kad į antrąjį konkurso turą patenkama, padarius ne daugiau kaip keturias klaidas. Vadinasi, visi kiti šiauliečiai diktante klydo dar daugiau kartų.
Diktantą L. Šišlaitė rašė jau trečius metus.
„Neatrodė sudėtingas, tik labai jau greitai skaitė. Tai labiau atsitiktinumas, kad patekau į antrą turą. Juk diktantui iš anksto pasiruošti negali,“ – sakė moteris.
Paklausta, kaip išmoko taisyklingai rašyti, ji šypteli: „Lietuvių kalbos mokytoja nedirbau. Viename laikraštyje kompiuteriu surinkinėdavau tekstus, tačiau juos taisydavo korektoriai“.
L. Šišlaitė dirbo ir apskaitininke, registratore. Šiaulių valstybinėje kolegijoje ji baigusi įstaigų ūkio valdymą. Šiuo metu ieškosi darbo.
Moteris prisiminė, kad mokykloje jos pažymiai lietuvių kalbos pamokose buvo vidutiniški, nes reikėdavo ir pasakoti, ir kirčiuoti, ko ji nemėgdavo. Rašyba sekėsi geriau.
Taisyklingą kalbą lavinti padėjo knygų skaitymas. Taip pat ir kryžiažodžiai, kur suklydus bent vieną raidę, kiti žodžiai nebetinka.
Internetu bendrauja taisyklingai
L. Šišlaitė mano, kad lietuvių, ypač moksleivių, neraštingumu susirūpinta pagrįstai.
„Tampame neraštingi, nes nebesistengiame mąstyti patys. „Microsoft Word“ programa klaidas taiso automatiškai. Kai pavingiuoja raudonai, dar pasižiūrime, bet neįsidėmime, nes kitąkart vėl pavingiuos“, – sakė L. Šišlaitė.
Šiaulietė, bendraudama internetu, visada stengiasi dėti skyrybos ženklus, naudoti lietuviškas raides: „Juk mokykloje visi to išmokom.“
Moterį stebina laisvesnėmis tampančios rašomosios kalbos taisyklės.
„Dabar, kaip suprantu, galima bet kur dėti kablelį ar rašyti didžiąją raidę, kai kur net ant raidės "ž" nori dedi paukščiuką, nori ne. Kaip sugalvoji, taip rašai“, – sakė L. Šišlaitė.
Moteris nemano, kad mokinius mokyklose reikėtų dažniau egzaminuoti, nes tai tik kelia įtampą. Ji siūlytų į programą įtraukti daugiau diktantų.
Lietuvių kalba – neatsiejama
Moteris negali pasigirti, kad rašo, kalba labai taisyklingai, nes kitų kalbų mokėjimas kartais pakiša koją. Mokėti daug kalbų – teigiama savybė, tačiau svarbiausia – gerai mokėti bent jau savąją.
„Lietuviai išvažiuoja dirbti, išmoksta anglų šnekamąją kalbą, o parašyti nemoka. Išeina, kad ir anglų gerai nemoka, ir lietuvių kalbą užmiršta“, – kalbėjo pašnekovė.
Jos nuomone, rašytinę kalbą taip pat svarbu mokėti kaip ir šnekamąją: „Pavyzdžiui, parašius „Dingo jodas šo be odegos“ ne visi supras.“
„Lietuvių kalba yra neatsiejama mano dalis.
Pasak Šiaulių miesto savivaldybės kalbos tvarkytojos Aušrinės Rinkevičienės, patekusiųjų į antrą turą šiauliečių mažiau, nes ir dalyvaujančiųjų mažėja. 2007 metais iš 76 dalyvavusių pateko 4, 2008 metais iš 50-ies – 1, 2009 metais iš 161 – du, 2010 metais – septyni.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
NUGALĖTOJA: Į antrąjį Nacionalinio diktanto turą patekusi Lina Šišlaitė sako, kad neraštingi daromės dėl netaisyklingo bendravimo internete, kompiuterinių programų, taisančių tekstus, ir laisvesnių rašomosios kalbos taisyklių.
