Tarp latvių ir lietuvių – Šiauliai

Tarp latvių ir lietuvių – Šiauliai

Lietuvos ambasadoje Latvijoje penktadienį pristatytas Šiaulių universiteto dėstytojos, Baltų centro vadovės Reginos Kvašytės straipsnių rinkinys „Tarp Lietuvos ir Latvijos: lingvistinės paralelės“ pristatymas.

Muzikines šalių paraleles dėliojo latvių kanklininkė Ruozytė Katryna Spyča, jai birbyne ir džinguliu pritarė brolis Dzintaras Jėkabas. Mergina atliko ir žaismingą dainą lietuvių kalba „Oi, kur reiks tas mergas dėt“.

Šiauliečių grupė „Marti“ – Diana Martinaitienė su dukromis Damile ir Vilija giedojo lietuviškas sutartines ir atliko latvišką dainą.

Buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp Baltų centro ir Rygos pedagogikos ir švietimo vadybos akademijos Vaikų kalbos tyrimo centro, kuriam atstovavo mokslininkė Ana Vulanė, sutartį patvirtino akademijos rektorė Dacė Markus.

„Šiaulių kraštas“ pakalbino Lietuvos ambasadorių Latvijoje Ričardą Degutį apie latvių ir lietuvių paraleles, žiūrint iš ambasados.

– Ar dažnai tenka atvykti į Šiaulius?

– Puikius ryšius palaikome su Šiaulių universiteto Baltų centru, ponia Regina Kvašyte. Dabar kartu su Šiaulių savivaldybe ruošiamės Baltų vienybės dienai, kuri vyks šių metų rugsėjo 21 dieną Šiauliuose. Norime atgaivinti tradiciją pažymėti šią dieną plačiau. Pernai mums neblogai pavyko renginys Bauskės pilyje, šiemet – Šiauliuose, sutaps su miesto dienomis.

Šiauliuose esu ne kartą buvęs, bet atvykimai dažniau dalykiniai arba proginiai. Džiugu, kad Šiauliai yra vieni aktyviausių dirbdami su programa.

– Ko lietuviai galėtų pasimokyti iš latvių?

– Kaip ambasada mes daug dėmesio skiriame Latvijos pastangoms prisijungti prie euro zonos. Jie jau padarė tam tikrus sprendimus ir turi realias galimybes nuo kitų metų įsivesti eurą.

Mes atidžiai žiūrime kaip jie tam ruošiasi, su kokiais sunkumais susiduria, kaip dirba su savo visuomene. Svarbu įtikinti žmones, kad tai – geras sprendimas.

– Kaip būtų galima dar labiau suaktyvinti lietuvių ir latvių ryšius?

– Jei pasižiūrėsime, kaip žmonės migruoja per sieną – tai nuostabu. Lietuviai važiuoja į Latviją ilsėtis prie jūros, slidinėti. Šiaurės Lietuvoje iki šiol latviškos trasos nukonkuruoja lietuviškas. Tas ryšys per paskutinius penkerius metus labai išsiplėtė.

Kalbant apie verslą, ekonomiką, supratimas, kad darbas su kaimynu tai – savo namų rinkos išplėtimas, jau yra atėjęs. Tai tampa viena didele verslo erdve.

Politinis dvišalis dialogas – vienas aktyviausių. Kultūros norėtųsi daugiau, nes mes labiau orientuojamės į globalią kultūrą – amerikietišką, Vakarų Europos. Kartais per mažai vertiname tai, ką būtų galima atsivežti iš kaimynų. Kitais metais Ryga bus Europos kultūros sostinė, rygiečiai stengiasi, kad atvažiuotų ir lietuviai.

– Ko palinkėtumėte Šiauliams?

– Šiauliai – tas miestas, kuris labiausiai gali panaudoti lietuviškus ir latviškus ryšius.

"Šiaulių krašto" inf.

Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

RYŠIAI: Lietuvos ambasadorius Latvijoje Ričardas Degutis mano, jog šiauliečiai galėtų dar labiau panaudoti ryšius su latviais.

Simonos PUŽAITĖS nuotr.

KNYGA: Lietuvos ambasadoje Latvijoje pristatytas docentės Reginos Kvašytės mokslinių straipsnių rinkinys „Tarp Lietuvos ir Latvijos: lingvistinės paralelės“.