Naujausios
Verslo rykliai pažabojami tik milijoninėmis baudomis
Susiruošę nusipirkti pieno ar sūrio, dažnai susimąstome, kodėl skirtingų gamintojų prekių kaina beveik vienoda. Juk bent keliasdešimčia centų sumažinus kainą prekė būtų kaipmat išpirkta. Tačiau retas pagalvoja, kad galbūt tokias kainas nustatė nesąžiningi verslininkai, nenorintys konkuruoti ir prarasti dalį pelno. Būtent tokius susitarimus narplioja Konkurencijos taryba.
 |
| Šarūnas Keserauskas ELTA nuotr. |
Apie nesąžiningus verslininkus ir kelis milijonus siekiančias baudas „Vakaro žinios“ kalbėjo su Šarūno Keserausko vadovaujama Konkurencijos taryba.
– Visai neseniai teismas kelionių agentūroms sumažino Konkurencijos tarybos paskirtas baudas net 3 kartus. Juk tokia bauda tikrai paveiktų agentūras ir šios galbūt kitą kartą bijotų užsiimti panašiomis manipuliacijomis?
– Dėl tikslumo reikėtų pastebėti, kad minimu Vilniaus apygardos administracinio teismo šių metų balandžio 8 d. sprendimu, baudos atskiroms įmonėms buvo sumažintos įvairiais dydžiais.
Konkurencijos taryba (KT) šiuo metu nagrinėja šį teismo sprendimą, jame išdėstytus motyvus dėl Konkurencijos tarybos praėjusių metų birželio 7-osios nutarimo, kuriuo organizuotas keliones pardavinėjančios įmonės buvo pripažintos dalyvavusiomis pažeidime, ribojant internetu parduodamų kelionių nuolaidų dydžius, ir už tai joms buvo skirtos baudos. Įvertinusi teismo motyvus, KT spręs, ar skųsti šį teismo sprendimą.
Vertinant bendrai, kas atgraso įmones nuo konkurencijos teisės pažeidimų, atkreiptinas dėmesys, kad baudų skyrimas nėra vienintelė pažeidimų prevencijos priemonė.
KT pastaruoju metu ypač daug dėmesio skiria informacijos apie konkurencijos pažeidimus ir gresiančias sankcijas sklaidai.
– Iš kur gaunate informacijos apie kartelinius panašius susitarimus? Pasako kiti konkurentai, darote tyrimus patys, praneša kitos institucijos?
– KT informacijos apie galimus įvairius Konkurencijos įstatymo pažeidimus gauna iš įvairių šaltinių. Vienas svarbiausių – pačios įmonės, dalyvaujančios karteliniuose ir kitokiuose konkurenciją ribojančiuose susitarimuose.
Mainais už informaciją apie savo kartu su kitomis įmonėmis daromą pažeidimą, pirmoji apie jį KT pranešusi įmonė gali išvengti didelių finansinių išlaidų – piniginės baudos.
Informacijos apie galimus įvairius Konkurencijos įstatymo pažeidimus KT taip pat dažnai gauna ir iš su pažeidimais nesusijusių įmonių.
– Baudos milijoninės, tačiau labai retai kada girdima, jog baudžiama už nesąžiningą konkurenciją. Kaip sunku įrodyti tokius dalykus?
– Svarbu atkreipti dėmesį, kad esant pagrindui baudas už Konkurencijos įstatymo pažeidimus įmonėms skiria KT. Atskiro teismo leidimo skirti įmonei baudą nereikia gauti. Tačiau tam, kad KT nustatytų, ar yra pagrindas skirti baudas, ji turi atlikti konkurenciją ribojančių įmonių veiksmų tyrimą.
Gresiančių baudų dydis nedaro įtakos Konkurencijos tarybos tyrimo metu atliekamam įmonių veiksmų vertinimui, t. y. nuo baudos dydžio nepriklauso, ar tiriamas įmonių elgesys bus pripažintas pažeidimu, ar ne.
– Galbūt paprastas žmogus nesuvokia, kaip nukenčia dėl tokių kartelinių susitarimų. Kokia apskritai žala daroma vartotojui, kiek jis praranda dėl to finansų ir panašiai?
– Kadangi konkurencija tarp įmonių skatina įmones pasitelkusios įvairios veiklos efektyvinimą, technologinių naujovių diegimą ir kitas priemones savo klientams siūlyti prekių ir paslaugų įvairovę tiek kokybės, tiek kainų prasme, konkurencijos ribojimas atitinkamai apriboja šį vartotojų pasirinkimą, neskatina įmonių stengtis dėl vartotojų. Dėl to atitinkamos prekės ar paslaugos gali būti parduodamos brangiau ar jų pasirinkimas gali būti mažesnis nei būtų esant veiksmingai konkurencijai.
– Kokia sėkmingiausia byla, kurią yra nagrinėjusi Konkurencijos taryba?
– Kaip vieną iš sėkmingų Konkurencijos tarybos išspręstų bylų būtų galima paminėti ortopedijos gaminius gaminančių ir parduodančių įmonių kartelinio susitarimo išaiškinimą. Ortopedijos gaminius gaminančios ir parduodančios įmonės tarpusavio susitarimu buvo nustačiusios nekonkurencingą (didesnę) gaminių kainą. Dėl šio susitarimo padidėjo ir Valstybinės ligonių kasos (VLK) mokama kainos dalis iš biudžeto, skirto kompensuoti dalį gaminio kainos pacientui, taigi VLK galėjo sumokėti mažesniam pacientų skaičiui už jų įsigyjamus ortopedijos gaminius. Dėl šios priežasties susitarimas padarė žalos ir vartotojams (pacientams), ir valstybei. Išaiškinus kartelį ir nutraukus konkurenciją ribojančius susitarimus, ortopedijos gaminių rinkoje buvo stebimas kainų mažėjimas. Be to, VLK buvo pripažinta pažeidusi Konkurencijos įstatymo reikalavimą sąžiningos konkurencijos laisvei užtikrinti, nes ne tik žinojo apie ortopedijos įmonių sudarytus konkurenciją ribojančius susitarimus bei nesiėmė priemonių jiems sutrukdyti, bet ir skatino taip elgtis.
– Kiek laiko trunka tokie tyrimai, nes, kaip minėjau, turbūt sunku net įrodyti?
– Konkurencijos įstatymas numato 5 mėnesių tyrimo terminą, kuris gali būti pratęsiamas kiekvieną kartą po 3 mėnesius. Tačiau kiek kiekvienu atveju truks konkretus Konkurencijos tarybos tyrimas, priklauso nuo įvairių su tuo tyrimu susijusių aplinkybių.
– Kokios mažiausios ir didžiausios baudos?
– Maksimali baudų riba – 10 procentų bendrųjų metinių pajamų. Didžiausia bauda praėjusiais metais, daugiau nei 57 mln. Lt, buvo paskirta saugos tarnybai ir trims didžiausiems Lietuvos bankams – už susitarimus, nepagrįstai ribojusius konkurentų galimybes veikti grynųjų pinigų tvarkymo bei inkasavimo paslaugų rinkose. Mažiausia kada nors KT paskirta bauda įmonei, dalyvavusiai derinant konkursinių pasiūlymų kainas viešojo pirkimo konkursui, sudarė 100 Lt.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
