Vandenų nuoma: noras padėti gamtai ar įteisintas brakonieriavimas?

Vandenų nuoma: noras padėti gamtai ar įteisintas brakonieriavimas?

Pastaruoju metu netyla ginčai tarp mėgėjų žvejų ir vadinamųjų vandens nuomos verslo atstovų, kurie turi teisę išduoti leidimus norintiems užsiimti žūkle. Viena pusė teigia, kad nuomojami vandens telkiniai yra visai išsekinti, nuomotojai nesilaiko jiems nustatytų taisyklių, o norint pažvejoti jų nuomos objektuose, to padaryti veik neįmanoma. Kita pusė ginasi ir pateikia argumentus, kad galiojanti verslinės ir mėgėjiškos žūklės sistema yra produktyvi, siekianti prižiūrėti ir saugoti gamtinius išteklius.

Vandens telkinių nuoma: noras padėti gamtai ar įteisintas brakonieriavimas? "Vakaro žinių" nuotr.

Juokinga kaina

Vandens telkinių nuomos įstatymas dėl verslinės ir mėgėjiškos žūklės pirmą kartą buvo reglamentuotas 1995 m., o beveik po dešimtmečio įprastas ežerų, upių ir kitų telkinių nuomos sutartis pakeitė paprasčiausi leidimai, leidžiantys naudotis žūklės plotais. Šiai dienai minimali vandens telkinio nuomos kaina už 1 ha – 2 Lt. Žvejai mėgėjai piktinasi, kad nustatyta rinkliava yra per maža ir teigia, kad tokia kaina yra menkavertė.

„Žmogus gali išsinuomoti 10 ha už 20 Lt metams ir nieko nedaryti. Mano nuomone, tokios sumos net negalima pavadinti kaina. Visgi blogų užmojų čia nematau, valstybė, manau, nustatydama tokią kainą, tikėjosi, kad žmonėms atgims tas rūpestingumo jausmas, jie norės pasirūpinti tuo, ką turime, todėl ir nustatė tokias kainas“, – teigia Žvejų mėgėjų asociacijos „Žmarė“ atstovas Gintaras Šiminskas.

Visgi žvejai mėgėjai tikina, kad nors tikėtasi vienokio, rezultatas – gerokai kitoks. Jų nuomone, vandens telkinių nuomotojai turi būti tikrinami dukart per metus, tačiau toks procesas nėra vykdomas, nes esą savivaldybėms trūksta lėšų. Kalbant apie susisiekimą su vandens telkinių daliniais savininkais, dažnai neįmanoma rasti jų kontaktų, o vėliau ir prisiskambinti. O ką jau kalbėti apie telkinių įžuvinimą ir jų priežiūrą.

„Normalu, kad asmuo turi vykdyti savo įsipareigojimus, visgi kiek galima reikalauti iš nuomotojo, kuris už 1 ha sumoka tik 2 litus?“, – stebisi G.Šiminskas.

Ežerai palikti likimo valiai

Su „Vakaro žiniomis“ susisiekė Dzūkijos sodybos savininkas p. Algis (tikrasis vardas redakcijai žinomas), kuris piktinasi mėgėjiškos ir verslinės žūklės sistema ir tikina, kad ją būtina koreguoti. Pasak vyro, problema – ne ta, kad yra išnuomojami vandens telkiniai, bet ta, kad niekas jų neprižiūri, jų ištekliai yra išsekinami ir net neleidžiama jiems atsinaujinti.

„Problema yra visoje Lietuvoje. Nuomojamuose ežeruose yra vykdoma versli žuvininkystė, ežerai yra be galo daug semiami. Čia kaip įteisintas brakonieriavimas. Atvažiavę mėgėjai pažvejot absoliučiai nieko nepagauna. Vandens vidus turėtų priklausyti valstybei, o dabar niekas nežino, kas tą žuvį veisia, ar neveisia, ponas Dievas tik žino“, – guodėsi žvejys Algis.

Teisė rinktis

Lietuvos medžiotojų ir žvejų tarybos (LMŽT) pirmininko pavaduotojas Egidijus Bukelskis laikosi kitokios nuomonės. Pasak jo, nuomotojams yra sudarytas vandens telkinio tvarkymo planas. Pagal tą planą kiekvienas, kuris nuomojasi, prižiūri, rūpinasi, kitaip sakant įžuvina. Įžuvindamas tam tikras žuvų rūšis, jis yra įpareigotas atlikti mokslinius žuvų tyrimus. Jis organizuoja mėgėjų žvejybą, gali pasiūlyti kitas paslaugas, kurios nenumatytos valstybės funkcijose.

„Rūpintis, ypač mažesniais vandens telkiniais, manyčiau, kad kaip ir daugelyje kitų Europos šalių ateityje turėtų nuomininkai. Kalbant apie kainą, juk ne visi nuomininkai moka tuos pačius mokesčius. Esant konkurencijai ir vykstant aukcionams, kai kurie nuomininkai įsipareigojo mokėti po 10-15 Lt/ha, tai yra beveik dešimt kartų daugiau nei numatyta minimali kaina“, – tikina E. Bukelskis.

LMŽT atstovo teigimu, visada atsiras nepatenkintų kažkuo esamoje sistemoje, kad ir kokia ji būtų. Šiuo atveju, kai yra vientisa leidimų platinimo sistema ALIS, ja naudotis gali kiekvienas šiuolaikiškas pilietis ir įsigyti leidimą iš anksto prieš važiuojant į žvejybą.

„Dabar jau prisidengti tuo, kad neranda, neprisiskambina, jokiu būdu negalima. Nebereikia grįžti prie komunizmo, reikia ieškoti naujų formų, kurios bus modernesnės, pažangesnės ir atspindės daugelio žmonių poreikį“, – tvirtina E. Bukelskis.

KOMENTARAS

Laimutis BUDRYS, aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius:

– Pagrindė prievolė išnuomojant vandens telkinį – žuvinimas. Nuomotojui tai sudaro didžiausias išlaidas, kurios gali siekti nuo kelių iki keliasdešimt tūkstančių litų. Žuvys, kaip ir gyvūnija, yra valstybinė nuosavybė, tad valstybė negali nuomoti vandens telkinių, gali skirti leidimus naudoti žūklės plotus, tiksliau pasakius, gaudyti žuvį ir suteikti galimybę žvejams mėgėjams gaudyti tą žuvį už tam tikrą mokestį. Kiekvienas vandens telkinys turi turėti vandens telkinio planą, kuriame yra surašytos visos prievolės, kurias turi atlikti vandens telkinio nuomininkas, leidimo turėtojas.

Pirma – kiekvienais metais turi būti mokami mokesčiai, nustatyti aukciono metu valstybei. Antra – ežeras turi būti įžuvintas nustatytomis normomis, toliau – jis turi imtis vandens telkinių priežiūros, turi apsaugoti vandens telkinius nuo brakonierių, su aplinkos apsaugos inspektoriais dalyvauti reiduose. Nuomininkas taip pat įsipareigoja įrengti dirbtines nerštavietes, jei tokių nėra. Taip pat reikia praturtinti mitybinę žuvų sistemą įveisiant vėžiagyvių arba moliuskų, sutvarkyti vandens telkinio priekrantes ir t. t. Taigi tų įpareigojimų yra labai daug, tad tikėtis iš vandens telkinio nuomos didelio verslo nevertėtų, o tie vienadieniai verslininkai, kurie bandė taip pralobti, labai greitai atsisakė šios idėjos, nevykdydami savo įsipareigojimų, ir jiems buvo panaikinti leidimai.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“