Naujausios
„Gerumo pynei“ – „neaiškios sektos“ etiketė
Paramos ir labdaros fondo „Gerumo pynė“ projektų koordinatorė pakruojietė Ligita Vaitkevičienė buvo užversta įtarinėjimų, kad organizuodama pradinių klasių mokinių laisvalaikį Velykų atostogų metu galėjo juos patraukti prie neteisėtos religinės sektos, kuriai pati priklauso.
Tuo tarpu tėvų, leidusių savo vaikus į dienos užsiėmimus nuomonė priešinga: kaltinimai užsiėmimų vaikams organizatoriams – nepagrįsti.
Justina DIKŠAITĖ
pakruojis@skrastas.lt
Dirbo ir savanorės
Pakruojyje, J.Basanavičiaus gatvėje neseniai įrengtame pastate per velykines atostogas pradinių klasių moksleiviai buvo kviečiami leisti laiką drauge keturias darbo dienas. Užsiėmimai vyko nuo 12 iki 17 valandos.
Vaikai piešė, kūrė atvirukus, žaidė judrius žaidimus, bendravo, klausėsi muzikos. Ir tuo pat metu buvo atitraukti nuo kompiuterių, televizorių, laukdami kol iš darbų grįš tėvai.
Užsiėmimus vedė savanorės : Šiaulių universiteto Menų fakulteto studentė Marija Giliova, socialinė darbuotoja Tania Bielinskaja ir pakruojietė pedagogė Kristina Kubilickienė.
Moterys dirbo be atlygio, siekdamos padėti įgyvendinti „Gerumo pynės“ idėją – vaikams suteikti daugiau galimybių prasmingai ir kūrybingai leisti laisvalaikį.
Vieni įtarinėja, kiti džiaugiasi
Tuo metu, kai „Pakruojo krašte“ L. Vaitkevičienė paskelbė apie pradinių klasių moksleiviams rengiamus nemokamus užsiėmimus, internetiniame laikraštyje pasirodė atsiliepimų, įspėjančių tėvus savo vaikų į „Gerumo pynės“ užsiėmimus neleisti. Labdaros ir paramos fondo steigėjai direktorius Vytautas Vaitkevičius ir jo žmona projektų koordinatorė Ligita Vaitkevičienė kaltinti taip bandą privilioti vaikus prie „neaiškios sektos“ – sekmininkų tikėjimo.
Kaip yra iš tiesų, redakcija bandė išsiaiškinti su minėtus užsiėmimus lankiusių vaikų tėvais.
Pakruojietė Justina Lebedienė redakcijai sakė: „Dukra patenkinta stovykla ir su nekantrumu laukdavo užsiėmimų pradžios. Grįžta pilna įspūdžių, noriai pasakoja, ką nuveikusi per dieną“, – prisiminė mažametės mama, patikinusi, kad su dukra moteris nuolat atvirai bendrauja ir žino kuo jos vaikas užsiima, ką naujo išmoksta.
„Jei ne tie užsiėmimai, ką dukra būtų veikusi ištisas dienas, dirbdama įstaigoje nebūčiau galėjusi kontroliuoti. Džiaugtis reikia, kad vaikams organizuojami tokie užsiėmimai ir dar nemokamai.
Žinodama apie įtarimus Vaitkevičiams, dukters klausinėjau, ar buvo mokoma kokių nors maldų. Bet dukra kalbėjo tik apie žaidimus, rankdarbius ir džiaugėsi jog stovykloje smagu“, – redakcijai kalbėjo dešimtmetės mergaitės mama Ramunė.
Pasirinktos religijos neslepia
L. Vaitkevičienė pripažįsta priklausanti religinei, 1991 metais Lietuvoje įregistruotai Evangelinio tikėjimo krikščionių sąjungai.
Šios sąjungos viena iš religinių bendrijų yra sekmininkai – Lietuvoje veikianti daugiau kaip 100 metų.
Vaitkevičiai neslepia priklausantys sekmininkams ir prisipažįsta, jog sekmadieniais su būreliu bendraminčių, kurie yra suaugę žmonės, renkasi skaityti ir studijuoti Šventąjį raštą. Tuomet fondo namuose nevyksta užsiėmimai nei miesto jaunimui, nei vaikams.
„Neturiu, ko slėpti, juk tikėjimo laisvė Konstitucijoje apibrėžiama kaip prigimtinė žmogaus teisė laisvai rinktis tikėjimą,“ – savo religinių įsitikinimų neslepia fondo koordinatorė ir pabrėžia: „Vaikams organizuoti užsiėmimai nieko bendra neturėjo su mūsų religiniais įsitikinimais“.
Pakruojyje įsteigti paramos fondą „Gerumo pynė“ ir pastatyti labdaros ir paramos organizavimui pastatą padėjo protestantiška religinė bendruomenė iš Mariestado (Švedija). Statybos truko beveik dešimtmetį.
Janinos VANSAUSKIENĖS nuotr.
PASIRYŽIMAS: Ligita Vaitkevičienė pasiryžusi įveikti laikinus nesusipratimus ir fondo veiklą padaryti dar labiau atvirą visuomenei, kūrybingam jaunimo laisvalaikio užimtumui.
Nuotr. iš stovyklos albumo
UŽIMTUMAS: Su savanore dirbusia mokytoka Kristina Kubilickiene užsiėmimai vaikams neprailgdavo.
KŪRYBA: Kūrybinei veiklai vaikai sutelkdavo dėmesį.