Naujausios
Parkinsono liga skatina padėti ir kitiems
Šiaulietė Rasma Zlatkuvienė trylika metų serga Parkinsono liga. Moteris padeda kitiems suvokti ligą, iš užsienio kalbos verčia informaciją, organizuoja konferencijas, domisi gydymo naujovėmis. „Liga skatina padėti ne tik sau“, – šypsosi šiaulietė.
Natalija KONDROTIENĖ
natalija@skrastas.lt
Kvietimas dirbti
Balandžio 11 dieną, kai pasaulyje minėta Parkinsono diena, ponia Rasma, Lietuvos Parkinsono ligos draugijos pirmininkės pavaduotoja, dalyvavo rengiant ir platinant Parkinsono ligos deklaraciją, kviesdama europarlamentarus kartu dirbti šia liga sergančių žmonių labui.
„Šventes švęsti ar į ekskursiją nuvažiuoti sergantiesiems yra viena, tačiau gauti savalaikę pagalbą, informaciją apie ligą, gydymo būdus ir galimybes yra kita. Apie Parkinsono ligą dar labai mažai žino net ir šeimos gydytojai“, – sakė R. Zlatkuvienė.
Deklaraciją pasirašė ir išreiškė savo valią dalyvauti, sprendžiant aktualias sergančiųjų Parkinsono liga problemas, keturi Lietuvos europarlamentarai.
„Europos Parkinsono asociacija padarė tyrimą, kurio metu paaiškėjo, kad dauguma politikų, net nežino, kokia tai liga, kokios ligoniui reikia pagalbos. Taip pat paaiškėjo, kad sergančiųjų šia liga sparčiai daugėja, ligoniai jaunėja“, – pasakojo ponia Rasma.
Pagalbos trūksta
Moteris pasakoja, kad informacijos apie Parkinsono ligą trūksta: dažnai skamba jos abu telefonai, laiškai su klausimais keliauja į jos elektroninę pašto dėžutę.
Kompiuteriu dirba dažniausiai visą dieną – tai jos plačiausias langas į pasaulį. Moteris pasakoja, kad medikamentinio gydymo neužtenka, būtinas ir intelektualinis darbas, kurio metu dirba smegenys. Taip šiek tiek pasipriešinama ligai.
„Susidūręs su medicininės pagalbos ir informacijos trūkumu, atsiduri lyg akligatvyje“, – pasakoja moteris.
Pirmiausia ligonis turėtų kreiptis į šeimos gydytoją, neurologą, tačiau pirmasis dažniausiai apie ligą nieko neišmano, pas antrąjį gauti taloną prilygsta loterijai.
„Šeimos gydytojas Parkinsono liga sergančiajam žmogui – mažas pagalbininkas. Jis, turėdamas vieną kitą ligonį, nesigilina į tokias ligas. Nuėjusi pas savo gydytoją daugiau papasakoju, negu medikė“, – pasakoja ponia Rasma.
Dažnam nepasiekiama informacija internete, nes didžioji dalis naujausių žinių yra užsienio kalba.
„Serga pagyvenę žmonės, kurie nemoka užsienio kalbos ar ieškoti informacijos internete. O aš viena visko išversti ir išplatinti neturiu fizinių jėgų, nors stengiuosi, kiek galiu“, – sakė R. Zlatkuvienė.
Sektini pavyzdžiai
Pasak moters, lietuviams būtina imti lygiuotis į užsienio medikų praktiką, kai tokia liga sergantiems žmonėms pagalbą teikia visa komanda: šeimos gydytojai, neurologai, psichologai, psichiatrai, kineziterapeutai ir kiti specialistai.
„Dažnai manoma, kad nemiga, depresija, judesio sutrikimai yra atskiros ligos, tačiau tai viena ir ta pati liga – Parkinsono. Serga visas kūnas, nėra nė vienos vietos, kuri nebūtų paliesta“, – sako R. Zlatkuvienė.
Depresijos kamuojami ligoniai, pasakoja moteris, sunkiai patys randa išeitį iš depresyvios nuotaikos, tad svarbu neužsisklęsti namuose. Daugiausia jaunesni ligoniai linkę nesiburti į grupes, nebendrauti, tai nepadeda palengvinti depresijos.
„Vienas mūsų likimo žmogus ėmėsi kurti muziką, groti. Jam tai teikia malonumą, depresijos neliko nė kvapo. Kitas ėmėsi meistrauti, padarė nuostabias gerves iš medžio. Nereikia užsisklęsti, būtina bendrauti“, – tikino moteris.
Lietuvos Parkinsono ligos draugijos pirmininkės pavaduotoja tikisi, kad į draugiją ateis jaunesnių, aktyvesnių žmonių, kurie bus pajėgūs siekti geresnių gydymo sąlygų. Džiaugiasi, kad daugiau savanorių atskuba į pagalbą.
Liga negailestinga, tačiau valdoma
Ponios Rasmos liga netausoja: per daugiau nei dešimtmetį simptomai tapo ryškūs ir labiau varginantys. Kankina tremoras (nevalingas ritmiškas kai kurių kūno dalių arba viso kūno drebėjimas), kuris palengvinamas tik vaistais. Be vaistų moteris negalėtų net paeiti.
„Daug naujovių per dešimtmetį neatsirado, tačiaušiek tiek yra. Ruošiuosi giluminei smegenų elektrostimuliacijos operacijai. Lietuvoje jas imta daryti prieš trejetą metų, tokių atlikta apie 15. Tokia operacija garantuoja tremoro bei nevalingų judesių pašalinimą“, – pasakoja R. Zlatkuvienė.
Pasak moters, amžius nėra svarbiausias kriterijus apsisprendimui dėl operacijos. Svarbu yra bendra sveikatos būklė. Moterį glumina, jog elektrodų įvedimo operacija bus atliekama taikant vietinę nejautrą, sekant paciento reakcijas.
„Elektrodai įvedami per kaktines smegenų skiltis, jie sujungiami su laidais, kurie paode yra pravedami į poraktikaulinėje srityje implantuojamą elektrostimuliatorių“ – pasakoja moteris.
Gydomoji elektrostimuliacija pradedama po 2 – 3 savaičių po operacijos, pasibaigus operacijos sukeltai smegenų reakcijai. Stimuliacijos parametrus ir vaistų naudojimą reguliuoja specialų paruošimą turintis neurochirurgas arba neurologas.
„Būsiu laiminga, – sako moteris, – jei pavyks sumažinti ar panaikinti tremorą, tačiau Parkinsonas – visagalis, todėl negali žinoti, kaip bus iš tikrųjų.“
Parkinsono liga
Parkinsono liga – tai lėtinė progresuojanti neurologinė liga, kurios metu nyksta tam tikros galvos smegenų srities, dalyvaujančios judesių kontrolėje.
Parkinsono ligos priežastis nėra aiški. Panašu, kad kai kurie žmonės paveldi genetinį polinkį susirgti šia liga, susiklosčius tam tikrai situacijai.
Ligos eiga paprastai yra lėtai progresuojanti. Svarbiausi Parkinsono ligos simptomai: galvos, galūnių ar/ir kūno drebėjimas (gydytojų vadinamas tremoru), judesių sulėtėjimas ir pasunkėjimas, galūnių bei kūno sukaustymas.
Parkinsono ligos diagnostikai specifinių testų nėra. Ankstyvoje stadijoje diagnozuoti ligą gali būti sunku.
Vidutinis pacientų amžius, kai atsiranda pirmieji Parkinsono ligos simptomai, – 55 metai, tačiau apie 5–10 procentų pacientų pirmieji simptomai gali pasireikšti ir iki 40 metų.
Pagal www.parkinsonas.org
Jono TAMULIO nuotr.
PAGALBA: Lietuvos Parkinsono ligos draugijos pirmininkės pavaduotojai Rasmai Zlatkuvienei kompiuteris – vienas svarbiausių langų į pasaulį: panašaus likimo ištiktiems žmonėms verčia tekstus apie ligą į lietuvių kalbą, organizuoja konferencijas ir susitikimus.
IŠBANDYMAS: Trylika metų Parkinsono liga serganti Rasma Zlatkuvienė sako, kad išbandymu tampa ir paprasti buities darbai.