Naujausios
Vaikas per atstumą nesijaus mylimas
Kiekvienas vaikas meilę supranta savaip. Vienam reikia gero žodžio, kitam – švelnumo, trečiam – dovanos, ketvirtam meilę reiškia kartu praleistas laikas. Skaudžiai išsiskyrimą su tėvais išgyvena vadinamieji euronašlaičiai. Geriau gyventi kukliau, bet nepalikti mažų vaikų. Tokias mintis Kelmėje surengtoje konferencijoje apie vaikų emocinę sveikatą dėstė Vilniaus universiteto docentė Sigita Lesinskienė.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Vaiko veidrodis – mamos veidas
Pasak S. Lesinskienės vaiko ir mamos santykis susiformuoja per pirmuosius trejus jo gyvenimo metus. Tada tarsi parašomas vaiko gyvenimo scenarijus.
Sakoma, jog vaiko veidrodis – mamos veidas. Jeigu jis depresiškas, girtas, piktas, vaiko psichikoje vystosi negrįžtami procesai. Todėl vaikų psichiatrė patarė mamoms nepalikti mažyčių vaikų dėl uždarbio užsienyje. Geriau kukliau gyventi, bet nepalikti vaikų.
Lietuvos skaudulys – Europoje naujas reiškinys. Sugalvotas net terminas – euronašlaičiai. Psichologai tvirtina, jog mirus tėvams, vaikai per kurį laiką susitaiko su netektimi. Tačiau, kaip paaiškinti vaikui, kurio tėvai gyvi, bet jį paliko?
Kartais tėvams išvykus uždarbiauti išskiriami broliai ir seserys. Jie apgyvendinami pas skirtingus giminaičius.
Rizikinga palikti ir paauglius. Jų likimas gali susiklostyti taip, kad pateks net į kalėjimą. Kas svarbiau? Ar sotesnis kąsnis, prabangus daiktas, ar vaikas?
Bendravimas internetu nepakeičia kasdienio buvimo šalia.
Prieraišumas ir saviapgaulė
Kaune atlikus tyrimą ir apklausus dalį emigrantų vaikų, jie tikino, kad viskas esą gerai. Psichologai tvirtina, jog vaikai taip sako, kad patys patikėtų. Tai saviapgaulė. Pasikalbėjus nuoširdžiau, daugelis prisipažino, jog sutriko miegas, nuolat jaučia nerimą, kartais pasijunta nesaugūs.
Vaikui svarbūs mamos ir tėčio ryšiai, jų santykiai. Lietuvoje nėra institucijos, kuri saugotų vaiko emocinę sveikatą, kai tėvai nesutaria, skiriasi arba vienas jų išvažiuoja dirbti į užsienį.
Ir mokytojai, ir gydytojai turi būti labai supratingi ir atidūs dirbdami su emigravusių tėvų vaikais.
Tėvai, jeigu jau nėra kitos išeities, turėtų išvažiuoti ne ilgiau kaip pusmečiui. Ilgesnį laiką atsiskirti nuo vaikų – nepatartina. Nuo vaikystės vaikas prisiriša prie jį globojančių ir mylinčių tėvų.
Lektorė akcentavo, jog net mokykloje pradinukai per kelias valandas pasiilgsta mamos ir tėčio. Jie pasijunta nesaugūs. Nori prie ko nors prisiglausti. Jeigu tą minutę mokytoja vaiką priglaustų, jis nurimtų, pasijustų geriau. Tačiau mokytojas privalo išlaikyti atstumą, kad neapkaltintų priekabiavimu.
Blogas elgesys – dėmesio reikalavimas
S. Lesinskienė pedagogams siūlo išsiaiškinti, ko vaikas siekia blogu, provokuojamu elgesiu. Net hiperaktyvus vaikas negalėtų būti agresyvus. Nebent šeimoje patiria prievartą.
Medikės nuomone, dažniausiai vaikai, krėsdami nesąmones, nori atkreipti į save dėmesį. Kai klasėje 25 mokiniai, mokytojas parodo dėmesį tik stropuoliams, pirmūnams, moksliukams. Eilinio mokinio nespėja pastebėti, pagirti. Jam belieka dėmesio siekti kitaip: bėgti iš pamokų, nuolat būti opozicijoje, nepaklusti nustatytai tvarkai.
Tokiais atvejais barti vaiką – nekonstruktyvu. Reikia gydyti jo emocinę būseną. Šiandieninėje mokykloje tai daryti sudėtinga. Dirba daugiausia moterys, o paslysta dažniausiai berniukai. Kartais ir šeimose berniukus augina ir auklėja vienos mamos. Berniukas nemato vyro pavyzdžio nei namuose, nei mokykloje, neturi autoriteto, kurį gerbtų, nesulaukia dėmesio.
Šeima turi mobilizuotis
Vaikų psichiatrė pasakojo apie atvejus, kai vaikai namuose terorizuoja tėvus, daužo daiktus. Tokius elgesio sutrikimus labai sunku išgydyti.
Susitelkus tėvams, seneliams, giminėms, įmanoma pasiekti geresnių rezultatų. „Elgesio ir emocijų sutrikimo pasekmės dažniausia veda į kalėjimą, nes tokius vaikus įtraukia grupuotės. Jie rūko, vartoja narkotikus, vagiliauja. O jei įtraukia, dažniausiai nebepaleidžia. Kyla pavojus net gyvybei“, – įspėja specialistė.
Psichologai tvirtina, jog sutrikusio elgesio vaikui pravartu turėti kokį nors gyvūną. Jei su gyvūnu jis elgsis gerai, juo rūpinsis, toks vaikas turi šansų grįžti į teisingą socializacijos kelią. Jei ir su gyvūnais žiaurus, vilties mažai.
Svarbu ir tai, ar vaikas kritiškas savo elgesiui.
Didžiausios grėsmės kyla paauglystėje, todėl labai svarbu vaikų užimtumas. Jiems reikia pavesti svarbius, gal net miesto svarbos darbus, pavyzdžiui, pasirūpinti miestelio tvarka, silpnesnių žmonių gerove, leisti organizuoti šventes, sporto renginius, mušti būgnus, groti ir užsiimti kitokia veikla.
Mėgstamas užsiėmimas ir pripažinimas gerina vaiko nuotaiką.
Gydymas – ne kabinete
Apginti ne tokį kaip kiti vaiką – iššūkis. Suaugę turi subtiliai atsiliepti į visus tokio vaiko poreikius. Nustatyta, jog 13 procentų Lietuvos pradinukų reikia psichologo pagalbos.
S. Lesinskienė pateikė Skandinavijos šalių pavyzdį. Ten sudaromos mobilios pediatrų, psichologų ir slaugytojų grupės, probleminiams vaikams teikiančios paslaugas namuose.
Jau vaikų darželiuose įsteigiamos psichoterapinės grupės. Tuomet pradinėse klasėse tokie ribiniai vaikai adaptuojasi.
Emocijų ir elgesio sutrikimas nelaikomas liga. Tai tik trukdis vaikui funkcionuoti sociokultūrinėje aplinkoje. Jei kai kurie asmenybės bruožai netrukdo bendrauti, gyventi, tvarkyti savo reikalų, jie laikomi tik asmenybės ypatumais, temperamentu. Todėl ir vaistai skiriami tik kraštutiniais atvejais. Dažniausiai vaiko emocijų būklė gerinama taikant socialinius metodus.
Autorės nuotr.
PRIEŽASTYS: Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Psichiatrijos klinikos Vaikų psichiatrijos ir pediatrijos centro docentė Sigita Lesinskienė tvirtina, jog vaikų emocijų ir elgesio sutrikimus lemia genetika ir socialinės priežastys.
BŪSENA: Mylimi, laimingi, užimti vaikai neturi problemų dėl elgesio ir emocijų.