Naujausios
Kapų „darželius“ keičia akmens plokštės
Pakruojo rajone sparčiai mažėjant gyventojų, keičiasi ir kapinių vaizdas. Išvažiuojantieji gyventi kitur pasirūpina savo šeimos ar artimųjų kapavietes uždengti akmens plokštėmis. Ne viena kapavietė užbetonuota visam laikui – čia laidoti jau nebus galimybės.
Stanislava VIČAITĖ
stanislava@skrastas.lt
Kapą lanko retai
Kapaviečių, kurias dengia akmeninės plokštės, trinkelės ar plytelės tiek senosiose Pakruojo, tiek kitose rajono kapinėse pastebimai daugėja.
Senosiose Pakruojo kapinėse sutikta ponia Aldona „Pakruojo kraštui“ pasakojo, jog čia atgulusių tėvų kapą aplanko retai. Nurenka užsilikusių žvakelių likučius, dirbtinių gėlių puokštę pakeičia nauja. Daugiau nieko daryti nereikia: jos prižiūrimą kapavietę dengia plytelės.
Ponios Aldonos vaikai jau suaugę: vienas gyvena sostinėje, kiti du įsikūrė Airijoje. Retai kada aplanko mamą. Vis rečiau ir ji pati iš Šilutės, kur apsigyveno ištekėjusi, sugrįžta į Pakruojį: jei anksčiau pritrūkdavo laiko, tai dabar jau sveikata nebe ta.
„O kas prižiūrės kapą?“ – atskleidžia priežastį, kodėl praėjusią vasarą moters artimųjų kapavietės paviršius buvo užbetonuotas ir padengtas plytelėmis.
Dabar ponia Aldona rami: tėvų kapas visada atrodo tvarkingai, o svarbiausia – svetimi jo neužims. Pati kapą lanko du kartus per metus: Motinos dieną ir per Visus Šventuosius.
Palengvinta priežiūra
„Pastaraisiais metais tokių užsakymų gauname nemažai“, – tvirtina UAB „Linksmučių granitas“ direktorius Jonas Valys, pridurdamas, jog pageidaujančiųjų artimųjų kapus uždengti vientisa plokšte ar plytelėmis daugėti ėmė prieš kelerius metus.
„Žmonės išvažiuoja iš rajono. Kas į didmiesčius ir kitas vietoves, kas į užsienį, – sako paminklų meistras J. Valys.
Verslininko žodžiais, senieji gyventojai miršta. Jaunesnei kartai kyla problema: kas prižiūrės artimųjų kapus?
„Dažnai atvažiuoti ne kiekvienas gali, nes ir kelias tolimas, ir brangu. Samdyti kažką, kad prižiūrėtų kapą, irgi ne visada lūkesčius pateisinanti išeitis. O uždengtoms kapavietėms daug priežiūros nereikia, ją užtenka aplankyti kartą du per metus“, – apie tokių kapaviečių priežiūros praktiškumą pasakojo J. Valys.
Verslininko teigimu, daugėja užsakymų visiškai užbetonuoti kapo paviršių.
„Tuomet naudojamas betonas, armatūra, metalas. – sako verslininkas. – Kapavietės užbetonuojamos dar ir tada, jei artimieji nusprendė jose daugiau nieko nebelaidoti.
Baiminamasi draudimų
Apie trisdešimt metų paminklų gamyba užsiimančio pakruojiečio J. Valio pastebėjimu, anksčiau tokią paslaugą užsakyti galėdavo tik turtingi žmonės, nes buvo gana brangu. Dabar ji populiarėja ir tampa pigesnė.
„Kokią plokštę, kokiomis trinkelėmis ar plytelėmis dengsime kapavietę, priklauso nuo kliento piniginės storio. Kas negali tam skirti daugiau pinigų, renkasi pigesnį variantą“, – teigė J. Valys, paminėdamas, jog vienas iš tokių variantų – kapavietę užberti akmenukais, skalda, marmuro ar granito grūdeliais.
J. Valys pastebi ir kitą priežastį, dėl ko žmonės renkasi betoninę kapavietės dangą. Anot jo, baiminamasi, kad artimųjų kapų neužimtų kas nors kitas, jei išvykę gyventi kitur nesugebės jų tinkamai prižiūrėti. Mat sklinda kalbos, jog dėl žemės kapinėms stokos kelerius metus neprižiūrimose kapavietėse bus leidžiama svetimiems laidoti savo artimuosius.
„Nelaukdami kol bus koks nors draudimas užbetonuoti kapavietes tuo rūpinasi jau iš anksto „, – apie plintančias kapinių tvarkymo tendencijas sako verslininkas J. Valys.
Autorės nuotr.
„AMŽIAMS": Nebūdami tikri, kad dėl tinkamai neprižiūrimo kapo po kelerių metų jo gali neberasti, palaidotojo artimieji renkasi „amžinąjį“ kapavietės sutvarkymo būdą.
TRADICIJOS: Pakruojietis verslininkas ir paminklų meistras Jonas Valys sako, kad kapaviečių tvarkymo tradicijas keičia ir laikmetis, ir žmonių supratimas apie amžinojo poilsio vietą.