Skiepų baimė didėja

Skiepų baimė didėja

Skiepų baimė didėja

Šiauliuose medikai apskaičiavo, kad nuo įvairių ligų skiepijamasi vis rečiau: tėvai neskiepija vaikų privalomaisiais skiepais, skiepų vengia keliautojai, tik nuo erkinio encefalito pasiskiepyti norinčiųjų netrūksta.

Natalija KONDROTIENĖ

natalija@skrastas.lt

Neskiepija dėl įsitikinimų

Šiaulių visuomenės sveikatos centras (ŠVSC) kasmet apibendrina iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų gautus praėjusių metų vaikų profilaktinių skiepijimų duomenis, įvertina imuninę būklę ir skiepijimo apimtis.

„Pastebime nepaskiepijamų vaikų skaičiaus didėjimą dėl migracijos ar tėvų atsisakymo skiepyti vaikus. Didelė vaikų dalis nepaskiepijama be priežasties, dėl neatsakingo tėvų bei medikų požiūrio į skiepus“, – sakė Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja Edita Samulytė.

Pasak vedėjos, nuo 2001 iki 2010 metų apskrityje buvo 95-100 procentų profilaktinio skiepijimo apimtys daugelyje amžiaus grupių. 2011 metais jos sumažėjo apie 4-5 procentus.

Mažiausiai skiepijimo apimtys 2012 metais pakito Šiaulių, Pakruojo ir Kelmės rajonuose. Beveik visose amžiaus grupėse jos yra pakankamos, aukštesnės nei 95 procentai.

Itin ženkliai, iki 16 procentų, skiepijimo apimtys sumažėjo Akmenės ir Radviliškio rajonuose. Nepakankamos skiepijimo apimtys – mažesnės nei 90 procentų – skiepijimų difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito ir Haemophilus influenzae B vakcina 2 metų vaikų grupėje Šiaulių mieste, Akmenės, Joniškio ir Radviliškio rajonuose.

Neskubama skiepytis nuo gripo

Pasak E. Samulytės, 2012/2013 metų gripo sezonu apskrityje sezoninio gripo vakcina pasiskiepijo 13 417 asmenų, tai yra 4,6 procento visų apskrities gyventojų, kurie paskiepyti valstybės biudžeto lėšomis finansuojama vakcina.

„Didžiausios skiepijimo sezoninio gripo vakcina apimtys išlieka Pakruojo bei Akmenės rajonuose, mažiausios – Radviliškio ir Šiaulių rajonuose“, – suskaičiavo vedėja.

2009-2012 metų laikotarpiu apskrityje suaugusiųjų revakcinacija difterijos ir stabiligės vakcina paskiepyta apie 3 procentai suaugusių asmenų.

Daugiausia skiepijasi Pakruojo ir Joniškio rajonuose, mažiausiai Kelmės ir Šiaulių rajonuose.

„Daugiausiai gyventojai skiepijasi erkinio encefalito vakcina. Pastebimas gyventojų, norinčių pasiskiepyti mokamomis vakcinomis, mažėjimas“, – sako E. Samulytė.

Profilaktiniai skiepai – nemokami

Pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių vaikai valstybės biudžeto lėšomis yra skiepijami nuo 10 užkrečiamųjų ligų: tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, B tipo haemophilus influenzae infekcijos, poliomielito, tymų, raudonukės, epideminio parotito.

Suaugę asmenys valstybės biudžeto lėšomis skiepijami sezoninio gripo vakcina (rizikos grupei priklausantys asmenys), difterijos ir stabligės vakcina – profilaktiškai kas 10 metų vyresni nei 26 metų asmenys arba susižeidus taikoma poekspozicinė stabligės profilaktika. Pasiutligės vakcina skiepijami bet kokio amžiaus asmenys, kuriuos apkandžiojo ar apseilėjo įtartinas gyvūnas.

„Asmenys darbdavio lėšomis turi būti skiepijami įvertinus pavojų darbuotojui užsikrėsti užkrečiamąja liga konkrečioje darbo vietoje. Pavyzdžiui: erkinis encefalitas, hepatitas B, pasiutligė ir kitos ligos“, – vardijo vedėja.

Keliautojui būtini skiepai

„Artėjant atostogų metui, vertėtų iš anksto pasirūpinti specifinėmis profilaktikos priemonėmis, kad poilsio nesugadintų sveikatos sutrikimai. Sužinoti, kokie skiepai rekomenduojami vykstantiems į vieną ar kitą šalį, kokia užkrečiamų ligų rizika“, – patarė E. Samulytė.

Pasak Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjos, keliautojams į sveikatos priežiūros įstaigas kreiptis rekomenduojama iki kelionės likus 4-6 savaitėms, kadangi imunitetui susiformuoti po skiepo reikalingas tam tikras laikotarpis.

„Jei iki kelionės liko mažiau laiko, vis tiek rekomenduojama kreiptis į gydytoją, nes kai kurie skiepijimai gali būti atliekami ir likus mažiau laiko iki kelionės. Skiepų schema nustatoma kiekvienam keliautojui individualiai“, – aiškina specialistė.

Keliaujant su vaikais, reikėtų įsitikinti, ar jie paskiepyti pagal profilaktinių skiepų kalendorių.

Redakcijos archyvo nuotr.

SKIEPAI: Daugiausia skiepijasi Pakruojo ir Joniškio rajonuose, mažiausiai – Kelmės ir Šiaulių rajonuose.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.

POZICIJA: Šiaulių visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja Edita Samulytė sako, kad daug nepagrįstos informacijos apie menamą skiepų žalą.