Naujausios
Daugėja vaikų raidos sutrikimų
Šiaulių Dainų pirminio sveikatos priežiūros centro Ankstyvosios reabilitacijos tarnybos vadovė Vitalija PUPEIKIENĖ sako, kad vaikų raidos sutrikimų yra gerokai daugiau negu prieš dešimtmetį. Labai svarbu juos laiku pastebėti ir suteikti pagalbą.
Natalija KONDROTIENĖ
natalija@skrastas.lt
Raidos sutrikimų daugėja
– Vaikų raidos sutrikimų daugėja, kokie jie?
– Vaikų raidos sutrikimų yra įvairių: lengvų, sunkių ir mišrių. Tėvai kreipiasi, kad, pavyzdžiui, 8 mėnesių kūdikis nesėdi, ar metų sulaukęs vaikas dar pats nevaikšto. Pagal raidos dėsnius, vaikas turėtų pradėti vaikščioti iki 19 mėnesių.
Atsiranda tėvų, manančių, kad reikia laukti, kol vaikas pats prabils. Būna, atveda ir ketverių metų nekalbantį vaiką. Toks vaikas negali bendrauti su bendraamžiais, tėvais, jo nesupranta, atsiranda nepasitikėjimas savimi, nors aplinkinių kalbą supranta puikiai. Toks vaikas tampa irzlus ir piktas, užsidaro savyje.
Raidos sutrikimas, kai pagal nustatytą amžių vėluoja kalbos susiformavimas, įvairių įgūdžių įgijimas, sulėtėjęs kūno masės bei ūgio augimas.
Mišrūs sutrikimai būna, kai nesivysto nei vaiko motorika, nei kalba. Pastebiu, kad raidos sutrikimų yra gerokai daugiau, negu jų buvo prieš 10 ar net 30 metų.
Labai sunkūs sutrikimai yra genetiniai sindromai – dauno, autizmo, jų daugėja. Autizmą esame diagnozavę ir 6 mėnesių kūdikiui.
– Kodėl šių sutrikimų atsiranda?
– Daug priežasčių. Viena iš jų – neišnešioti vaikai. Pavyzdžiui, gimsta 28 savaičių kūdikis, sveria 500 gramų ir jis į mūsų komandą patenka dar tuo metu, kai teoriškai neturėtų būti gimęs. Kuo ankščiau pradedame dirbti su tokiais vaikais, tuo geresni rezultatai.
Būna, kad sutrikimų atsiranda po persirgtų ligų.
Specialistų komandoje – ir tėvai
– Ar tėvai noriai prisijungia prie specialistų, dirbančių su vaiku?
– Su vaiku dirba psichologas, logopedas, kineziterapeutas, socialinis darbuotojas. Labai svarbu, kad tėvai aktyviai dalyvautų. Noriai dirba ne tik mamos ir tėčiai, ateina ir seneliai. Klausia, kaip su mažyliais reikia padirbėti namuose. Tačiau pastebiu, kad tėvams pritrūksta kantrybės ne tik mokant, bet ir auklėjant vaikus.
Aišku, norėtųsi, kad su vaikais dirbtų ir muzikos, dailės, ergo terapeutai, socialinis psichologas – šiais laikais tai labai svarbūs specialistai.
– Ar užtenka vien logopedo užsiėmimų, kad vaikas imtų kalbėti?
– Neužtenka, paskiriama dar grupinė žaidimų terapija. Vaikai vieni kitus mėgdžioja, lėtesnis vaikas po tokios terapijos tampa greitesnis, o greitesnis aprimsta. Juokauju, kol neišjudini klubų, nepajudės ir liežuvis. Pas logopedą vaikas turėtų ateiti jau po užsiėmimų su kineziterapeutu.
– Ar tėvai patys pajėgūs pastebėti vaiko raidos sutrikimus?
– Gali pastebėti. Būna, kad vaikas auga normaliai ir staiga jam kažkas nutinka, jis ima elgtis neįprastai.
Pamenu, prieš 25 metus turėjau patikrinti apie 70 kūdikių ir vienas nenorėjo su manimi kalbėti, nežiūrėjo į akis. Nusiunčiau pas kitus specialistus, kurie patvirtino mano diagnozę – autizmas.
Taisyklių turi laikytis ir tėvai
– O kas yra „ožiukai“?
– Ateina toks tarpsnis, kai buvęs geras ir paklusnus vaikas ima prieštarauti tėvams. Atsiranda žodis „ne“, isterija, „užsiblokuoja“ nuo aplinkos ir negirdi, kas jam sakoma. Vienas svarbiausių dalykų – vieningas auklėjimas. Tėvelių pasakytas „ne“ ir turi būti „ne“. Vieningi su tėvais privalo būti ir seneliai. Reikia būti vaikui pavyzdžiu.
Kartą nusileidus, kitą kartą vaiką ištiks dar didesnis kaprizas. Į mažylį reikia žiūrėti kaip į asmenybę, atsižvelgti į jo norus, jis pasitikės savimi. Neturi būti jokios fizinės bausmės. Jos sukelia tik agresiją.
– Ar tiesa, kad vaiką įvairiais amžiaus tarpsniais ištinka krizės?
– Žinoma, kad augantis vaikas susiduria su krizėmis. Nieko tokio, jei ištinka retos isterijos ar pykčiai, tačiau tėvai tam turi įtakos: iš pradžių kažką leidžia, paskui uždraudžia, arba vienas iš tėvų leidžia, kitas ne. Vaikas nebežino, kaip jam elgtis, jis tampa piktas ir nerimastingas. Dažna trejų metų krizė.
Tėvai turėtų nustatyti elgesio taisykles ir griežtai visi jų laikytis, reikia būti kantriems. Daugiau bendrauti su vaiku.
– Kokio amžiaus mažylis jau supras tėvų nustatytas taisykles?
– Reikėtų nusistatyti elgesio ribas, taisykles vaikui iki trejų metų – jis supras. Savo pavyzdžiu žinau. Turiu pusantrų metų anūką, pas kurį važiuoju kiekvieną savaitę.
– Kaip atsilieps vaiko ateičiai, jei bus laukiama, kol pats prabils ar išaugs sutrikimus?
– Pirmiausia, jam sunku bendrauti su aplinkiniais, kils psichologinių problemų. Vėliau bus sunkiau mokytis mokykloje. Kalbos problemų dalis išsisprendžia, kai vaikas išeina į ugdymo įstaigas, būna kolektyvuose.
Jono TAMULIO nuotr.
TAISYKLĖS: Šiaulių Dainų pirminio sveikatos priežiūros centro Ankstyvosios reabilitacijos tarnybos vadovė Vitalija Pupeikienė sako, kad taisyklių auklėjant ir ugdant vaiką turi laikytis ne tik tėvai, bet ir seneliai.