Naujausios
Kursų traukos metai nesumažino
Nuo praėjusio antradienio iki vakardienos Kelmė gyveno žemaičių etnomuzikavimo ir tradicinių amatų kursų ritmu. Rytais net aidėdavo didžiulė buvusio Kelmės dvaro erdvė nuo besimokančiųjų akmentašystės, kalvystės, juvelyrikos garsų.
Dvaro rūsiuose prie trijų stalų vos sutilpo norintieji pabandyti pasimokyti keramikos paslapčių. Greta buvo drožiamas Užgavėnių kaukės, kanklės. Kultūros centras prisipildė smuiko, bandonijos, armonikos virkavimų. Susidomėjimo sulaukė ir pirmąsyk veikusi folkroko sekcija. Pristatyta puodžių puodžiaus Algimanto Tamašausko iš Kuršėnų autorinė paroda.
26-ieji kursai šiemet buvo labai gausūs. Į Kelmę iš visos Lietuvos ir užsienio suvažiavo daugiau kaip 250 dalyvių.
Dalia KARPAVIČIENĖ
daliak@skrastas.lt
Kiekviename žingsnyje – žemaitiška dvasia
Antradienį prasidėję kursai neleido nuobodžiauti. Užsiėmimus sekcijose keitė paskaitos, vakaronės, išvyka į Liolius, kur apsilankyta sakralinio paveldo kultūros objekte – Liolių Šv. Apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčioje, koncertai.
Nors gamta ir gąsdino lietumi, tarytum lūkuriavo, kol po atviru dangumi kursų dalyviai pasižiūrės vizualinės antropologijos filmus iš Kelmės, Šaukėnų, Varnių kraštų. Ir tik artėjant vidurnakčiui, beveik peržiūrai pasibaigus, pradėjo laistyti sausros išvargintą žemę su visa jos gyvybe.
Duoklė atiduota tarmėms. Tarmė – tai simbolis tautos, tėvų ir protėvių dvasia. Tą stengėsi parodyti ir įrodyti Kelmės krašto folkloro pateikėjai ir atlikėjai: Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Kelmės rajono folkloro ansamblis „Ramočia“ (vadovas Valdas Rutkūnas), vaikų ir moksleivių, lietuvių liaudies atlikėjų konkurso „Tramtatulis“ dalyviai, Kražių pasakotojai ir jų mokytoja Emilija Kvietkuvienė.
Kursai sulaukė daugybės svečių. Vakaronėse linksmino Jurbarko krašto Mažosios Lietuvos kultūros centro tradicinė kapela (vadovas Valdas Žemaitis), Eržvilko kultūros centro bandonininkai (vadovė Gintarė Stirbienė), Vadžgirio vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Šebukai“ (vadovė Lina Lukošienė), Palangos kultūros centro folkloro ansamblio „Mėguva“ instrumentinė grupė (vadovė Diana Šeduikienė).
Bendroje vakaronėje užteko ir muzikos, ir linksmybių. Ir vaišių, kurias prigamino šeimininkių šeimininkės iš Žalpių.
Kas tie kursai?
Į Kelmę, tradicinius vasaros kursus susirenka labai marga auditorija: nuo pačių mažiausių iki garbaus amžiaus, paprastų darbininkų ir mokslo žmonių, gausu ir vyrų, ir moterų.
Plati ir dalyvių geografija. Kelmę su jos žemaitiškais kursais jau seniai atradę Karaliaučiaus krašto lietuviai, šilališkiai. Atvyksta vilniečių, kauniečių, šiauliečių ir tauragiškių, palangiškių ir kretingiškių, iš Panevėžio ir Vėžaičių.
Pasak kursų rengėjų, žmones dažniausiai į kursus atveda smalsumas, kas tie kursai, kurie tęsiasi jau ilgiau kaip ketvirtį amžiaus. Dažnas dalyvis stengiasi lankyti ne po vieną, o po kelias sekcijas, jei tik spėja, kad išsirinktų labiausiai patikusį užsiėmimą. Kitais metais vėl grįžta. Taip ir sukasi ratas.
Geležį kala, akmenį tašo ir merginos bei moterys
Pirmą sykį kalvystės moko šiemet Kelmės Jono Graičiūno gimnaziją baigęs ir Metų talento vardą pelnęs Rokas Stankus.
Prie jaunojo kalvio žaizdro per šiuos kursus prakaitą liejo aštuoni dalyviai, tarp kurių – ir viena mergina, Ernesta iš Klaipėdos, nusikalusi raidę ir pasagą. Ne po vieną gaminį pavyko per tris dienas nukalti. Kražiškis Linas Mockus nukalė sraigę, rožę.
„Kalviui reikia kantrybės ir jėgos. Man labai patinka šis užsiėmimas. Tačiau studijuoti ketinu biomedicinos elektroniką ar kažką panašaus. Pirmiausia reikia įgyti specialybę, pomėgis niekur nedings, visuomet pravers“, – pasakojo R. Stankus.
Tarp 14 akmenį tašančių taip pat buvo merginų ir moterų, susidomėjusių ir susiviliojusių galimybę iš akmens nukalti namus, aplinką pagyvinantį, papuošiantį akcentą. Akmentašystės mokantis tautodailininkas, meno kūrėjas Valdas Bandza sakė, jog dirbant su akmeniu labai svarbi ir kantrybė. O susidraugauti su šia medžiaga reikia laiko.
Pusė šimto žmonių – keramikos sekcijoje
Keramikos mokančios vadovės, keramikė Audronė Šlyterienė ir dailės pedagogė Lina Užomeckienė vos spėjo suktis.
Pirmąją kursų dieną susipažinti su keramikos paslaptimis susirinko pusšimtis žmonių, tarp kurių – ir svečių iš Vokietijos grupė.
„Vos sutilpome prie trijų stalų. Daug gražių, šiltų darbelių kursų dalyviai iš molio padarė“, – džiaugėsi L. Užomeckienė. Puodynėlės, lėkštutės, švilpynės, įvairiausi molinukai sudėlioti ant rūsio laiptų, prie sienų, stalų, radiatorių – visur, kur tik likę vietos.
Juostas austi mokėsi merginos ir moterys iš Kelmės, Tauragės, Mažeikių bei Palangos.
23 metus šio subtilaus amato ir meno mokanti tautodailininkė Loreta Račkauskienė džiaugėsi kruopščiomis, darbščiomis mokinėmis. Juostų audėją džiugina ir lietuviškos tekstilės atgimimas. Prieš penkerius metus, pasak L. Račkauskienės, reta lietuvaitė būtų ryžusis plaukus austa juostele pasipuošti.
Mokinių sulaukė ir tautodailininkė Ona Butvilienė. Inga iš Kretingos sakė, jog jau yra bandžiusi austi, todėl sekasi visai neblogai.
Tradiciniai amatų kursai baigėsi vakar koncertu ir dalyvių darbų paroda.
Autorės nuotr.
JUOSTOS: (Iš kairės) Jurgita iš Mažeikių, Daiva ir Jūratė iš Palangos ketina puoštis savo išaustomis juostomis.
KALVYSTĖ: Geležį tarp aštuonių dalyvių kalė ir klaipėdietė Ernesta. Mergina nukalė raidę ir pasagą.
LIOLIAI: Kursų dalyviai lankėsi sakralinio paveldo objekte – Liolių Šv. Apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčioje.
MOLIS: Apie pusę šimto žmonių mokėsi keramikos paslapčių, prilipdė įvairiausių molinukų.
KANKLĖS: Kankles pasigaminti mokė jaunas meistras Mindaugas Dimšlys.
AKMENTAŠYSTĖ: Populiarumo sulaukė ir akmentašystės sekcija, kurią lankė ir vyrai, ir moterys.