Naujausios
Vyriausias tytuvėniškis gimęs po laiminga žvaigžde
95 metų tytuvėniškis Antanas Stosius, artimųjų teigimu, gimęs po laiminga žvaigžde. Ne sykį mirtis vyrui tiesiai į akis žiūrėjo, bet kitu keliu pasuko. „Gal taip netyčia ir 100 metų sulauksiu?“,– šypsojosi ilgaamžis.
Dalia KARPAVIČIENĖ
daliak@skrastas.lt
Gyvybę išgelbėjo žagrė
Garbingo amžiaus sulaukęs tytuvėniškis Antanas Stosius savo gyvenimo nepeikia. Tik kartais stebisi, kiek įvairiausių nutikimų jam tekę patirti.
Jaunystėje, prie Smetonos, buvo šaulys, tarnavo Kaune ir Vilniuje, kitus mokė, yra apdovanotas vardiniu ginklu.
Per Antrąjį Pasaulinį karą buvo paimtas į tarybinę armiją. Vos kulkos išvengė, per susišaudymą su vokiečiais už žagrės užlindęs. 17 jo kovos draugų tuomet galvas padėjo.
Dar sykį mirtis į akis Antanui Stosiui žvelgė, kuomet sprogo garvežys ir jį išsviedė ant žemės. Iki šiol senolis jaučia baisaus smūgio pasekmes.
Radijo aparatus per naktis remontuodavo
Didžiausias Antano Stosiaus pomėgis buvo remontuoti radijo aparatus.
Virtuvėje platus stalas visuomet būdavo įvairiausiais radijo aparatais apkrautas. Šalia virtuvės, atskirtame kambaryje miegodavę vaikai, norėdami nenorėdami būdavo priversti per naktis radijo muzikų klausytis. Dienomis A. Stosius dirbo telefonistu-ryšininku, o savo pomėgiui atsidėdavo naktimis.
„Niekur nesimokiau radijų remontuoti, bet sugebėjau pats vienos lempos radiją sumeistrauti. Kiek aparatų esu sutaisęs, nesuskaičiuočiau. Toks vienas remontininkas aplinkui buvau, tai ir nešdavo visokiausius sugedusius radijo aparatus“, – pasakojo senolis.
Tytuvėniškis turėjo ir kitokių pomėgių, sugebėjimų. Pats pasistatė namus, mokėjo taisyti ir net pasiūti dailius batus, kirpdavo plaukus.
A. Stosius – linksmo būdo. Per suėjimus, šventes dažnai persirengdavo kokiu nors personažu ir linksmindavo susirinkusiuosius. Mėgo dainuoti. Dar ir dabar padainuoja, daug dainų atsimena.
Šimtmetis ne už kalnų
Su pirmąja žmona Antanas Stosius susilaukė penkių vaikų. Tačiau jo gyvenimo moteris mirė, kai mažiausiajam sūneliui tebuvo treji metukai. A. Stosius vedė žmonos seserį, su kuria kartu gyvena iki šių dienų.
Kai būrys atžalų iš Panevėžio, Babtų, Kauno ir kitų vietų suvažiuoja į Stosių namus Tytuvėnuose, vos vietos užtenka. Tytuvėniškis turi 10 anūkų ir 15 proanūkių.
Antano Stosiaus artimieji beveik įsitikinę, kad ilgaamžis sulauks ir šimto metų.
„Paskutinės Kalėdos, paskutinės Velykos. Taip tėvelis kalbėdavo prieš gerą dešimtmetį. Kai iki 90 metų liko keli mėnesiai, juokaudami liepėme jubiliejaus sulaukti. Ir sulaukė. Po jubiliejaus tėvelis mirtį ir mirtis jį pamiršo“, – pasakojo A. Stosiaus vaikai.
Pats ilgaamžis šmaikštavo, kad su Šventu Petru dėl vietos danguje susitaręs. Būsiąs priimtas, tik vis vietos neatsiranda.
Autorės nuotr.
LIKIMAS: Sudėtingą, ilgą gyvenimą nugyvenęs Antanas Stosius savojo likimo nepeikia. „Gal taip netyčia ir 100 metų sulauksiu?“, – šypsojosi ir pats stebėjosi tokia galimybe.
ŠAULYS: Jaunystėje, prie Smetonos, Antanas Stosius priklausė šaulių organizacijai.