
Naujausios

Šiaulių ir Radviliškio vardai dar minimi
Rinkimų apygardų žemėlapyje visiškai nebėra Akmenės, Kelmės, Pakruojo rajonų savivaldybių pavadinimų. Joniškio rajono pavadinimas per ankstesnį apygardų perbraižymą "pasislėpė" po Žiemgalos pavadinimu.
Šiaulių miesto apygardų pavadinimai lieka tie patys – "Aušros" ir "Saulės". Jų ribos šiek tiek išsiplečia. Atgal prijungiamos 4 rinkimų apylinkės, kurios per ankstesnius rinkimus buvo atiduotos bendrai Kuršėnų-Dainų apygardai su Šiaulių rajono rinkėjais sudaryti. "Aušros" apygardai atitenka Lyros, Architektų, Dainų apylinkės, "Saulės" – Beržyno apylinkė.
Trys miesto apylinkės – Gytarių, Romuvos, Šventupio – toliau lieka bendroje su Šiaulių rajonu apygardoje. Tik šiai apygardai siūlomas naujas pavadinimas – Šiaulių krašto ar tiesiog Kuršėnų.
Šiaulių rajonas labiausiai išlošia iš apygardų perbraižymo. Vėl vienoje apygardoje yra beveik visa rajono teritorija: atgaunamos visos pietinės dalies rinkimų apylinkės (nuo Aukštelės, Bubių, Kurtuvėnų – iki Bazilionų), kurios buvo sujungtos su Kelmės rajonu.
Šiaulių rajono tik šiaurinė dalis (Gruzdžiai, Meškuičiai, Naisiai, Kairiai, Ginkūnai) lieka sujungti su Joniškio rajono rinkėjais ir dalimi Pakruojo rajono rinkėjų. Tik ši Žiemgalos apygarda pervadinama į Žiemgalos vakarinę.
Atsiranda ir Žiemgalos rytinė apygarda. Taip pervadinama Pakruojo-Pasvalio apygarda, nors jokios kitos savivaldybės rinkėjai jai nepridedami.
Atsiranda dvi Žemaitijos apygardos.
Į Žemaitijos šiaurinę apygardą jungiami viso Akmenės rajono, dalies Mažeikių rajono ir dalies Skuodo rajono rinkėjai.
Į Žemaitijos pietinę apygardą jungiami Kelmės rajono ir Šilalės rajono rinkėjai.
Kelmės rajonas pirmą kartą skaldomas į dvi dalis. Aštuonios kelmiškių rinkimų apylinkės – Durpyno, Budraičių, Šedbarų, Kiaunorių, Pašiaušės, Pagryžuvio, Mockaičių, Tytuvėnų) "keliauja" į naujai sudaromą Radviliškio-Tytuvėnų apygardą.
Kelmės rajono meras nesutinka
Kelmės rajono meras Vaclovas Andrulis "Šiaulių kraštui" sakė jau parašęs raštą VRK dėl rajono "išdraskymo."
"Kelmės pavadinimą iš viso norima sunaikinti, tie nauji pavadinimai – braižytojų mokslinės fantazijos. Nesuvokia, kas yra savivaldybės, savivaldos reikalų neišmano, – piktinosi V. Andrulis. – Žmonėms savivaldybių pavadinimas yra psichologiškai svarbus. Kelmės-Šilalės apygarda turėtų būti, jeigu jau jungs. Parašiau, ir kad rajono apylinkių neatplėštų."
Jo žiniomis, Radviliškio apygardai rinkėjų dar pakanka ir be Kelmės rajono apylinkių. Mero žodžiais, "rajono išdraskymas – nesuprantamas ir nelogiškas".
"Suprantu, kad mus reikia jungti, nes mažėjam. Bet galėjo rajoną vientisą palikti ir jungti mažesnę dalį Šilalės rajono, kurį vis tiek skaido, – svarstė V. Andrulis. – Dabar tą apygardą, kaip slieką padarė – nustįsusi vos ne 200 kilometrų, kone iki pajūrio. Galėjo palikti mums Šiaulių rajono dalį, kaip yra dabar. Su Šiauliais, su Raseiniais (su Raseinių rajonu iš pradžių ir svarstė mus jungti) turime daugiau ryšių, o su Šilalės rajonu – absoliučiai jokio ryšio."
Meras neatmeta, jog prie apygardų perbraižymo bus ir "politikai prisidėję". Guodžiasi tik tuo, kad apygardoje Kelmės rajono rinkėjai sudarys didžią dalį, kaip ir dabar.

Yra ir pliusų
Pakruojo rajono vicemeras Virginijus Kacilevičius, "Šiaulių kraštui" komentavo: "Mes Pakruojo-Pasvalio apygardoje netenkame tik pavadinimo, daugiau niekas nesikeičia: nei rajono apylinkių ribos, nei jų centrai. Tas pats ir Žiemgalos vakarinėje apygardoje, o kad ten ribos keičiasi dėl Šiaulių rajono trijų apylinkių netekimo – mums nei šilta, nei šalta."
Politikas svarsto, jog dėl apygardų pervadinimo "žmonėms bus neaiškumo".
"Aš pats esu už istorinius pavadinimus: ir Žiemgalos, ir kitų kraštų. Tik ar nesusimaišys žmonės, kuri Žiemgalos vakarinė, kuri – Žiemgalos rytinė apygarda? Bet, manau, priprasim, nematau čia didesnės problemos", – teigė V. Kacilevičius.
Jo nuomone, nereikėtų baimintis ir savivaldybių teritorijų skaidymo į skirtingas apygardas.
"Aišku, natūralus noras, kad rajonas nebūtų atidalytas, emociškai yra skaudu, kai draskomas, – mes iš pradžių tai irgi sutikome labai priešiškai, – prisiminė pakruojietis. – Nebuvome patenkinti jungtuvėmis nei su Pasvaliu, nei su Joniškiu. Bet dabar nesijaučiame nuskriausti, nes turime du savo atstovus Seime. Abu buvo aktyvūs, sprendė rajono rinkėjų problemas. Padalijime yra ir pliusų."
Jo žodžiais, "reikia suprasti ir tuos braižytojus: jeigu nėra žmonių, tai nėra, – iš kur jų paimsi?"
Štai, Pakruojo rajono gyventojų sumažėjo iki 19,5 tūkstančio, o rinkimų apygardai reikia mažiausiai 31 tūkstančio rinkėjų.
"Iš kur tiek gauti – reikia jungtis, – teigė politikas. – Mažėja visi Lietuvos šiaurės pakraščio rajonai."

Išloš didieji politikai?
Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas neigiamai vertina, kad perbraižymai vis vyksta prieš pat rinkimus.
"Kad rinkėjai pažintų politikus, pretenduojančius į Seimą, reikia laiko, – pabrėžė meras. – Kai apygardą sudaro net trys savivaldybės, kaip politikas iš rajono, pavyzdžiui, gali spėti įsigilinti į jų visų problemas, pažinti rinkėjus?"
Jo žodžiais, vieša paslaptis, kad apygardas Seimo nariai "braižėsi pagal tai, kur kas kokį įdirbį jau turi, kur kam geriau "apsimoka" būti".
"Nors sakoma, kad Seimo nariai dirba visai Lietuvai, bet ta mūsų Lietuva tokia skirtinga – kiekviena savivaldybė turi savo problematiką, savų rūpesčių švietimo, kultūros ar investicijų srityse – ir vienmandatininkas Seimo narys turi padėti jas spręsti", – įsitikinęs V. Mitrofanovas.
Jo teigimu, negalima vienmandatininko prilyginti partijų "sąrašiniams" Seimo nariams. Vienmandatininkas turi "arti, nuolat važiuoti į apygardą, o "sąrašinis" prieš ką atsakingas?"
"Nors daug šalių egzistuoja tik sąrašiniai parlamentarai", – pastebi V. Mitrofanovas.
Diskutuojama, gal reikia atsisakyti vienmandačių apygardų ir visus Seimo narius rinkti daugiamandatėje pagal partijų sąrašus.
"Gal tai ir būtų paprasčiau, bet tuomet nukentėtų regionai, nes Seime dominuotų didmiesčių atstovai, tą jau dabar galima matyti. Seimo sudėtį lemtų didmiesčių rinkėjai, nes jų daugiau, – teigia Akmenės rajono meras. – Kita vertus, kada baigsime vienmandačių apygardų ribas kaitalioti? Nėra geros ir tos "kombinacijos" su pavadinimais, kai iš viso ištrinami savivaldybių pavadinimai. Dėl to su rinkėjais pirmiausia reikia diskutuoti."
Vieša paslaptis, kad apygardas Seimo nariai "braižėsi pagal tai, kur kas kokį įdirbį jau turi, kur kam geriau "apsimoka" būti".

VRK pirmininkė Laura MATJOŠAITYTĖ "Šiaulių kraštui" komentavo, jog ir apygardų pavadinimai, ir ribos – "dar labai projektiniai":
– Pavadinimai pasiūlyti geografo, siejami su istorine apygardų praeitimi. Tuo siekiama paskatinti rinkėjų didžiavimąsi savo kraštu. Bet čia tik variantai, dar nieko nėra patvirtinta.
Jeigu bendruomenė mato, jog reikia kitokio pavadinimo, jeigu VRK siūlomas pavadinimas neatitinka bendruomenės įsivaizdavimo, reikia siūlyti savo variantus ir pateikti argumentus. Taip pat ir dėl apygardų ribų.
Pasiūlymų laukiame iki lapkričio 8 dienos. Visus žiūrėsime, vertinsime ir atsakysime pasiūlymus teikusiems asmenims.
Iki metų pabaigos tikimės priimti VRK sprendimą dėl apygardų ribų keitimo. Jis turi būti priimtas likus 210 dienų iki Seimo rinkimų. Bet norime priimti anksčiau, kad visiems kuo greičiau būtų aišku, kaip apygardos bus perbraižytos.
Per ankstesnius rinkimus apygardos turėjo būti ne mažesnės, kaip 31 000–32 000 rinkėjų, o maksimali riba 37 000–38 000 rinkėjų. Dabar žemutinė riba – apie 31 000.
Žemėlapyje skelbiame, kiek kokioje apygardoje yra rinkėjų.
Apygardų ribos keičiamos atsižvelgiant, kiek rinkėjų yra sumažėję, ir prognozuojant, kiek dar mažės, kad 2020 metų Seimo rinkimams apygardoje rinkėjų skaičius atitiktų teisės aktus.
Jeigu vienoje savivaldybėje viskas tvarkoje, tai nereiškia, kad kitoje viskas tvarkoje. Todėl, pavyzdžiui, reikėjo koreguoti Radviliškio apygardą. Nesiryžčiau vertinti, kad ten pakanka rinkėjų.
Lietuvoje viena rinkimų apygarda mažėja, nes sudaroma atskira apygarda užsienyje pasaulio lietuviams.
Apygardų ribos keičiamos ir dėl Vilniaus, kuris didėja. 2016 metais turėjome jam pridėti dvi apygardas, dabar – dar vienos reikia. Tad kažkur kitur regionuose reikėjo dar vieną apygardą panaikinti.
Vėlgi buvo vertinta pagal tai, kur yra didžiausia emigracija, didžiausias rinkėjų mažėjimas. Todėl panaikinta Žemaitijos apygarda, jos apylinkės jungiamos su kitų apygardų.
Lietuvoje lieka 70 rinkimų apygardų, iš jų tik 14 apygardų ribos nesikeičia.