Naujausios
Šeimos gydytoja optimizmo nestokoja
Šeimos gydytojos Linos Tvarušienės darbo dienos dar tik įsibėgėja: baigusi mokslus, sukūrusi šeimą, paauginusi mažylį, moteris kibo į darbus. Po studijų medikų šeima pasirinko gimtuosius Šiaulius, kur jai netrūksta nei darbo, nei pramogų, nei artimų žmonių draugijos.
Natalija KONDROTIENĖ
natalija@skrastas.lt
Šiaulietė pasirinko Šiaulius
Prie šeimos gydytojos durų dega raudona lemputė. Viduje pacientas. Netrukus atskuba dar vienas.
Darbo dienos pabaigoje, Dainų pirminiame sveikatos priežiūros centre dirbanti gydytoja nusišypso: dabar vienas įdomiausių darbo momentų, kai ją, jauną medikę, pacientai renkasi savo šeimos gydytoja.
„Sau pasakiau, kad tik mėnesio pabaigoje pasižiūrėsiu, kiek pacientų pasirinko mane. Nebėgu kasdien skaičiuoti, nors ir smalsu“, – patikino gydytoja. Tai pirmoji gydytojos darbo vieta.
Paklausta, ar neketino pasirinkti darbovietės kituose miestuose, tik šyptelėjo, jog Kaune, kur ji mokėsi, ar Vilniuje, kur taip pat ruošiami medikai, nuo norinčių ten darbuotis „net tiršta“.
Šiauliai jaunai medikų šeimai pažįstamas, gyvybingas, patrauklus miestas, čia gyvena daugelis draugų bei giminių, o svarbiausia šalia yra tėveliai.
„Esu šeimos žmogus, todėl svarbiausia, kad mano šeimai būtų gerai, kad artimieji būtų šalia. Niekada nesame net galvoję apie emigraciją. Esu patriotė, mūsų tėvai didžiuojasi mumis, kad neskubėjome išlėkti į užsienį, o dirbame ir gyvename Lietuvoje“, – sakė gydytoja Laima.
Pastūmėjo geri mokslo rezultatai
„Nemėgau istorijos, galvojau, geriau jau išmoksiu visą biologiją, chemiją negu istoriją. Taip pasirinkau mediciną“, – juokiasi gydytoja, pridūrusi, kad geri mokslo rezultatai buvo jos tramplinas į medicinos studijas.
Pirmieji studijų metai įsiminė kaip patys sunkiausi. Reikėjo prisitaikyti prie didelio mokslo krūvio ir tempo, išmokti mokytis, daug mokytis mintinai.
Antraisiais metais, jau išėjus studento „pradžiamokslį“, atradus savą mokymosi sistemą, pagerėjo rezultatai, pradėjo gauti stipendiją. Jau neteko prie knygų leisti bemiegių naktų.
„Iš pradžių norėjosi nuversti kalnus. Rinktis chirurgiją ar kažką panašaus. Po praktikos, internatūros, padirbus ligoninėje, norėjau rinktis onkologiją. Tada teko sau susidėlioti prioritetus“,– pasakojo moteris.
Nusprendusi, kad darbas neturi atimti iš šeimos liūto dalies laiko bei naktų, įrašė – šeimos gydytojos specializacija.
Pasirinkimu niekada neabejojo
Medikė įsitikinusi, kad šiuolaikinis gydytojas yra toks pat paslaugų teikėjas, kaip ir bet kuris specialistas. Todėl turi prisitaikyti prie paciento, jį išklausyti ir suprasti, ko jam reikia.
„Matau du tipus pacientų: vieni žiūri į jauną specialistą nepasitikėdami, tačiau nemažai tokių, kurie priima tave kaip daugiau naujovių žinantį, lankstesnį, turintį daugiau idėjų“, – pasakoja įspūdžius L. Tvarušienė.
Gydytoja kol kas minčių apie darbą, pacientus, diagnozes, gydymo būdus darbe nepalieka, ir namie mintyse nuolat sukasi darbo kasdienybė.
„Ypač ūminėmis ligomis susirgę pacientai rūpi. Parėjusi namo, ieškau informacijos, galvoju, analizuoju. Esu optimistė, todėl net ir sunkiausiu metu nelabai nusimenu, o ieškau sprendimo būdų“, – tikino gydytoja.
Apie ramybę tik svajoja
Šeimos gydytojos namie laukia metukų mažylis, kuris energingai siaučia, o sulaukęs mamos kviečia įsitraukti į žaidimus.
„Mėgdavau skaityti knygas – geriausias poilsis man. Šiuo metu tam nelieka laiko, nes parėjusi tampu mama. Knygos palauks“, – nusijuokia medikė.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
PASIRINKIMAS: „Esu patriotė, tad apie darbą ir gyvenimą emigracijoje net negalvojau, jauniems žmonėms yra ką veikti ir Šiauliuose“, – sako Lina Tvarušienė, Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytoja.