Naujausios
Pirmoji vieša geologinių senienų paieška
Akmenės rajone organizuotame paleontologijos lauko seminare „Kelionė į Juros periodą“ Papilės apylinkėse dalyvavo keletas žmonių. Jie buvo lyg žvalgai numatomoms viešoms geologinių senienų paieškoms.
Vytautas RUŠKYS
vytautas@skrastas.lt
Ieškotojai su patirtimi
Geologinių radinių Papartynės atodangoje ir Šaltiškių molio karjere ieškojo Vilniaus universiteto Gamtos fakulteto doktorantas, lektorius Andrejus Spiridonovas, Lietuvos geologijos tarnybos giluminių tyrimų skyriaus vyriausiasis geologas Jaunius Bitinas.
Prie jų prisijungė buvęs pedagogas Steponas Adomavičius iš Papilės. Jis turi mėgėjiškų paieškų patirties, namuose yra sukaupęs fosilijų, kelias jų atnešė geologijos specialistams įvertinti.
Susidomėjusių būrelyje buvo iš Mažeikių atvykusi Živilė Undraitienė.
Ieškotojai rado nemažai fosilijų. Įdomiausiu radiniu tapo juros periodo likučiai – medienos ar kito augalo.
Nuo cemento prie geologijos
Kvietimas į renginį skelbtas tik Ventos regioninio parko internetiniame tinklapyje. Platesnės reklamos vengta, nes baimintasi entuziastų antplūdžio pirmą kartą rajone organizuotame viešame žemės kasinėjime. Pasak parko direktoriaus Andriaus Almanio, pradžiai pasirinkta kukli ir žvalgybinė pažintis su geologiniais radiniais, o ateityje taps tradicija.
Toks ketinimas – neatsitiktinis, nes Akmenės rajono savivaldybėje sukurta geologinio paveldo propagavimo ir geologinio turizmo plėtros koncepcija. Taip ketinama pakeisti krašto įvaizdį – prie įprasto cemento pramonės akcento pridėti ir geologinį.
Vertingi radiniai
Akmenės rajone mokslinius tyrimus atliekantys geologai seniai skelbia, kad čia vienintelė vieta Lietuvoje, kur galima pamatyti maždaug prieš 200 milijonų metų buvusių juros ir triaso periodų uolienas, rasti dinozaurų laikmečio gyvūnų liekanų – fosilijų.
Kad būtent šie ropliai gyveno Akmenės rajone – geologai garantuoja radiniais. Vienintelė Lietuvoje rasta dinozaurų laikų liekana – roplio stuburo slankstelis, kaip spėja šalies geologijos specialistai, rastas Akmenės rajono Papilės krašte. Ši geologinė vertybė saugoma šalies Gamtos tyrimų centro Geologijos ir geografijos instituto muziejuje Vilniuje.
Dar senesnių laikų panašių radinių prieš trejetą metų aptiko mokslininkai iš Amerikos, Vokietijos, Lenkijos. Jie ekspedicijoje į Šaltiškių molio karjerą rado krokodilo protėvio fitozauro dantų ir žandikaulio likučių. Šie ropliai gyveno dar seniau negu dinozaurai – maždaug prieš 220 – 240 milijonų metų.
Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojo Jono Satkūno tvirtinimu „Šiaulių kraštui“, fitozauro liekanos pripažintos svarbiu moksliniu atradimu.
Radiniai buvo saugomi Varšuvos universitete (Lenkija), o 2011 metų rudenį perduoti Lietuvos geologijos tarnybai. Ji nusprendė, kad tinkamiausia vieta radiniams eksponuoti būtų Akmenės krašto muziejus, ir jam yra perdavusi vertybes.
Panašu, kad Akmenėje galima pamatyti seniausias iš Lietuvoje eksponuojamų geologinių vertybių.
Iš viso Papilės ir gretimose slėnio atodangose mokslininkai yra radę per 300 gyvių rūšių liekanų ir jas įvardinę. Dalyje atspindimas ir vietovės vardas, nes pavadinimų sudedamosios dalys yra papilensis, popilanicus, popilaniense.
Autoriaus nuotr.
ŽEMĖ: Lietuvos geologijos tarnybos giluminių tyrimų skyriaus vyriausiasis geologas Jaunius Bitinas Šaltiškių molio karjere per kelias sekundes prasklaidė maždaug iki dviejų šimtų milijonų metų senumo žemės sluoksnius.
PAIEŠKA: Vilniaus universiteto gamtos fakulteto doktorantas, lektorius Andrejus Spiridonovas (dešinėje) Šaltiškių molio karjere ne pirmą kartą ieškojo geologinių vertybių ir anksčiau jų rado.
ENTUZIASTAS: Buvęs Papilės Simono Daukanto gimnazijos mokytojas, o dabar pensininkas Steponas Adomavičius yra surinkęs fosilijų, o šįkart Šaltiškių molio karjere rado jų liekanų.