Naujausios
Dalyvavome piligrimų žygyje
Dar pavasarį keletas Drąsučių mokykloje veikiančios „Ringuvos“ draugovės skautų pradėjo prašyti manęs ir kitų mokytojų vestis juos į piligriminį žygį Kryžių kalnas – Šiluva.
Rugpjūčio pabaigoje apie savo ketinimus pranešiau mokyklos direktorei Danutei Petkienei. Labai apsidžiaugiau, kai direktorė ne tik palaimino šią kelionę, bet ir pažadėjo pavėžėti vaikus iki Kryžių kalno, o vėliau paimti visus iš Šiluvos. Kai mokyklose – pinigų taupymo metas, man šis pažadas pasirodė labai svarbus.
Atėjo rugsėjis. Į Kryžių kalną, lydimi mokyklos direktorės, išvažiavome 11 mokinių, aš ir dailės mokytoja Modesta Purienė.
Po mišių, vyskupo Eugenijaus Bartulio palaiminimo visi patraukėme į kelią. Gera buvo eiti didžiuliame būryje bendraminčių ir giedoti, kalbėti rožinį, dainuoti dainas. Pirmuosius 20 kilometrų įveikėme gana lengvai ir vakare prie Rėkyvos ežero dar turėjome pakankamai jėgų dalyvauti vakaro programoje.
Po gana šaltos nakties kareiviškose palapinėse, šv. Mišių, po skanios kareivių virtos sriubos vėl patraukėme į kelią. Antrąją dieną įveikėme 31 kilometrą.
Paskutinius 17 kilometrų šlubčiojome ne tik mes su mokytoja Modesta, bet ir kai kurie vaikai.
Manau, kad šis piligriminis žygis buvo nuostabi integruota tikybos, etikos, lietuvių ir anglų kalbų, muzikos, geografijos, kūno kultūros ir net matematikos (juk reikėjo suskaičiuoti, kiek kilometrų nuėjome, kiek dar liko) pamoka.
Džiugino ir ryžtą keliauti palaikė mažų miestelių ir kaimų gyventojai, kurie laukė mūsų pakelėse su pilnomis pintinėmis obuolių ir kriaušių, kibirais vandens arba obuolių sulčių. Džiugino ir tie, kurie mojavo mums iš savo balkonų ir automobilių arba tiesiog atsistoję pakelėje.
Sekmadienį sėdėjome visi aikštėje priešais Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo baziliką ir ruošėmės šv. Mišioms.
Kristina ANDRIULEVIČIENĖ,
Lietuvių kalbos mokytoja
Autorės nuotr.
ŽYGIS: Gausiu būriu keliaujama į Šiluvą.