Naujausios
Paveldo dienomis keliavo epochų keliu
Tradicinėms Europos paveldo dienoms skirtame renginyje būrys Radviliškio mokyklų moksleivių keliavo įvairių epochų keliu.
Saulius JUŠKEVIČIUS
saulius@skrastas.lt
Primintas Žemaitijos krikštas
Šiųmetė Europos paveldo dienų tema Lietuvoje – „Epochų ženklai“.
Epochų keliu keliavę išvykos dalyviai pirmiausia stabtelėjo Grinkiškio seniūnijoje prie Pašušvio Visų Šventųjų bažnyčios.
Pasak Savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjo Vytauto Simelio, tai geriausiai iki šiol išlikęs Renesansinio kulto pastato pavyzdys, viena seniausių medžio ir mūro bažnyčių Žemaitijoje.
„Bažnyčia pastatyta evangelikams reformatams 1553 metais, XVII amžiaus viduryje atiteko katalikams. 1798 metais buvo įjungta į pastatytą naują mūrinę lotyniško kryžiaus plano bažnyčią, tačiau išliko senosios bažnyčios erdvė ir tūris, nepakeista originali pagrindinio fasado kompozicija“, – išvykos dalyviams pasakojo vedėjas.
Pasak jo, bažnyčia turi liaudiškai traktuotų renesanso ir klasicizmo bruožų, o jos fasadas negausiai dekoruotas, puoštas puskolonėmis ir piliastrais.
V. Simelis išvykos dalyviams aiškino, jog šis trumpas stabtelėjimas prie bažnyčios – Žemaitijos krikšto 600 metų jubiliejaus priminimas.
Partizaninio pokario epocha
Pašušvio kultūros namuose keliautojai bei prie jų prisijungę Pašušvio ir Grinkiškio mokyklų mokiniai pateko į pokario epochą.
Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Archeologijos katedros doktorantas, archeologas Gediminas Petrauskas papasakojo apie Vilniaus, Šiaulių ir Klaipėdos universitetų studentų, mokslininkų, archeologų atliekamus archeologinius kasinėjimus partizanų rėmėjų Sajų sodyboje Balandiškio kaime, netoli Pašušvio.
Pasak jo, susitikimo su keliautojais išvakarėse buvo baigti buvusios sodo skenavimo darbai su georadaru.
„Ištyrus visus georadaro parodymus, paaiškės, kurioje vietoje buvo kasinėta ir kur gali būti paslėpti svarbūs dokumentai – likusi iki šiol neatrasta Liaudies kovų archyvo dalis“, – aiškino archeologas.
Keliautojai, stebėdami vaizdinę medžiagą, sužinojo Sajaus šeimos ir namo Balandiškio kaime statybos istoriją, galėjo išvysti radinius, aptiktus sodybos pastate ir jos kieme ar buvusių pastatų vietoje.
Užsukę į sodybą, moksleiviai galėjo vizualiai išvysti atliekamus darbus, archeologų naudojamus darbo įrankius, pabendrauti ir su ten dirbančiais archeologais.
Trumpai stabtelėta ir Lietuvos Laisvės kovos sąjūdžio Tarybos 1949 metų vasario 16 dienos Deklaracijos paskelbimo memoriale (Miknių-Petrėčių sodyboje Minaičių kaime).
Sodybos šeimininkė ir puoselėtoja, 1949 metų Deklaracijos paskelbimo įvykių liudininkė Julijona Mikniūtė-Petrėtienė prisiminė tų dienų įvykius, partizanų bunkerio iškasimo aplinkybes, sodyboje partizanų apygardų vadų praleistas dienas.
Epochą primena išlikę pastatai
Įvairių emocijų jaunimui sukėlė ir paskutinis kelionės stabtelėjimas prie malūno, šalia kurio buvo sutriuškinti bermontininkai.
„1919 metų vasarą, įsiveržę į Lietuvos teritoriją, bermontininkai lapkričio viduryje pasiekė Radviliškį. Čia vyko aršiausi mūšiai už Lietuvos nepriklausomybę. Lapkričio 21 d. prasidėjęs Lietuvos kariuomenės puolimas prie Radviliškio baigėsi bermontininkų pralaimėjimu“, – keliautojams sakė Paveldosaugos skyriaus vedėjas.
Pasak jo, kai kuriuose tarpukario Lietuvos leidiniuose buvo teigiama, kad prie Radviliškio mūšiai su bermontininkais vyko šalia malūno netoli rusų kapinių. Tačiau istorinę vertę turi ir šis malūnas. Frontas ėjo ir mūšiai vyko ir šalia jo. Teigiama, jog šiame malūne buvo įrengtas stebėjimo postas.
Pasak Paveldosaugos skyriaus vedėjo V. Simelio, Lietuvoje Europos paveldo dienos jau tapo tradicija. Idėja jas rengti gimė 1984 metais Prancūzijoje ir per keletą metų šis renginys išplito po daugelį Europos šalių.
„Pernai radviliškiečiai vietos dvasios ieškojo Šiaulėnų koplytėlėje, vaikštinėdami po Raginėnų piliakalnius bei Viešojoje bibliotekoje veikiančioje senojo ir naujojo Radviliškio fotografijų parodoje. Šiemet šių dienų renginiuose siekiama atkreipti dėmesį į 1963 metų sukilimo, Žemaitijos krikšto bei kitų svarbių istorinių įvykių pėdsakus“, – sakė vedėjas.
Pasak jo, Europos paveldo dienų metu ugdoma jaunoji karta, kuriamas supratimas apie kultūros paveldo apsaugos vertę.
Autoriaus nuotr.
ĮSPŪDIS: Kiekvienam išvykos dalyviui įspūdį paliko ir archeologų atliekami kasinėjimai.
TECHNIKA: Europos paveldo dienų išvykos dalyviai apžiūrėjo archeologų naudojamą techniką ir stebėjosi žmonių atsidavimu darbui.
LIUDYTOJA: Lietuvos Laisvės kovos sąjūdžio Tarybos Deklaracijos paskelbimo memoriale sodybos šeimininkė Julijona Mikniūtė-Petrėtienė (antra iš kairės) prisiminė tų dienų įvykius.