Naujausios
Kviečia pagražėję miestelio kultūros namai
Po renovacijos iškilmingai atidarytas Meškuičių kultūros centras. Žymiai pagražėjo ir fojė esanti freska, kurią restauravo jos autorius Vitolis Trušys.
Algimantas BRIKAS
brikas@skrastas.lt
Pavyko išsaugoti
Prieš nukerpant simbolinę juostelę Kultūros centro kieme, Jolanta Baškienė, Meškuičių seniūnijos vadovė, pasidžiaugė, kad tai – pirmieji „nuo A iki Z“ sutvarkyti kultūros namai Šiaulių rajone.
Europos Sąjungos ir Savivaldybės lėšomis atlikta jų renovacija. Darbai baigti šiemet. Uždengtas stogas, pastatas apšiltintas. „Juk kiek milijonų sukišta į šiuos Kultūros namus“, – tartum pati stebėjosi seniūnė.
Kultūros centro salėje jo istoriją menančiųjų lūpomis apžvelgta, kaip juos iki šiol pavyko išsaugoti.
1947 metais Meškuičiuose buvo pastatyti pirmieji, mediniai, kultūros namai. 1968-1970 metais „Raudonosios vėliavos“ kolūkis pastatė erdvius mūrinius.
Seimo narė Rima Baškienė, tada dirbusi tuometinio parlamentaro Ramūno Karbauskio padėjėja, mena, kad šaltoje salėje buvo sprendžiama, ar kultūros namai miestelyje apskritai išliks. Tada šalyje ne vieni jie buvo išsidalijami pajais „po kruopelytę“.
„Kas būtų likę iš šių rūmų? Gal čia dabar būtų grūdų sandėlis. Bet Ramūnas Karbauskis tada pasakė: jei jūs nenorite, kad išliktų kultūros namai, padėsiu aš“, – pasakojo meškuitietė Miglutė Gerdaitytė, Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signatarė.
R. Baškienė, būdama savo pirmosios kadencijos Seimo nare, pasinaudojo galimybe gauti lėšų Meškuičių kultūros namams renovuoti. Tai buvo didelių darbų pradžia.
Autoriaus nuotr.
ŠVENTĖ: Meškuičių kultūros centras jau renovuotas.
DARBININKAI: Freską „Derlius“ restauravo jos autorius Vitolis Trušys ir meškuitietė Ieva Galkauskaitė.
SALĖ: Meškuitiečiai didelių permainų metais išsaugojo miestelio kultūros namus.