Mėnaičių bendruomenės užmojis: neleisti pamiršti istorijos

Idė­ja su­lau­kė pa­lai­ky­mo

Įvai­rius pro­jek­tus tei­kian­čių ir fi­nan­si­nės pa­ra­mos jiems įgy­ven­din­ti su­lau­kian­čių bend­ruo­me­ni­nių or­ga­ni­za­ci­jų tiks­lai – skir­tin­gi. Vie­nos, ga­vu­sios pa­ra­mą, no­ri už­si­dirb­ti ar­ba sa­vo bend­ruo­me­nės na­rius įtrauk­ti į kul­tū­ri­nę, švie­tė­jiš­ką veik­lą.

Ki­tos sie­kia iš­sau­go­ti is­to­ri­nę at­min­tį. To­kių tiks­lų tu­ri Mi­nai­čių kai­me vei­kian­ti aso­cia­ci­ja "Mė­nai­čių bend­ruo­me­nė".

Rad­vi­liš­kio sa­vi­val­dy­bė­je kar­tu su bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­ke Ma­ry­te Trin­kie­ne Grin­kiš­kio se­niū­ni­jos se­niū­nės Gied­rės Blo­žie­nės pri­sta­ty­ta bend­ruo­me­nės ak­ty­vo idė­ja su­lau­kė ra­jo­no val­džios su­si­do­mė­ji­mo.

Me­ras An­ta­nas Če­po­no­nis pri­ta­rė: bū­tent bend­ruo­me­nės siū­lo­mos gran­dies – is­to­ri­nės at­min­ties puo­se­lė­ji­mo per edu­ka­ci­jas ir ki­tas veik­las – kaip tik ir trū­ko Mi­nai­čiuo­se po to, kai čia bu­vo pa­sta­ty­tas me­mo­ria­las le­gen­di­niam 1949 me­tų par­ti­za­nų su­va­žia­vi­mui įam­žin­ti bei at­sta­ty­tas čia bu­vęs bun­ke­ris, ku­ria­me par­ti­za­nų va­dai ren­gė su­va­žia­vi­mo po­sė­džius ir pa­si­ra­šė Lie­tu­vos lais­vės ko­vos są­jū­džio dek­la­ra­ci­jos teks­tą.

Kad me­mo­ria­las – ge­riau­sia pi­lie­tiš­ku­mo ir pa­trio­tiz­mo mo­kyk­la ne tik jau­ni­mui, bet ir vi­sai tau­tai prieš de­vy­ne­rius me­tus jo ati­den­gi­mo iš­kil­mė­se kal­bė­jo ir Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė.

"Mė­nai­čių bend­ruo­me­nės" ak­ty­vo idė­jai vien­bal­siai pri­ta­rė ir į jos pri­sta­ty­mą su­kvies­ti bend­ruo­me­nės na­riai.

Reng­tų edu­ka­ci­nes pro­gra­mas

Pa­sak M. Trin­kie­nės, bend­ruo­me­nės val­dy­ba kar­tu su ak­ty­viais na­riais ap­ta­rė ke­lis ug­dy­mo cent­ro kū­ri­mo ir veik­los va­rian­tus.

Pra­džio­je bu­vo gal­vo­ta įsteig­ti dvi dar­bo vie­tas, vė­liau ap­si­sto­ta ties vie­na. Tarp pla­nų bu­vo – cent­rą kur­ti bend­ruo­me­nei pa­gal pa­nau­dą ati­duo­to­je bu­vu­sio­je Mi­nai­čių mo­kyk­lo­je.

"Pla­na­vo­me čia įreng­ti mie­ga­muo­sius, vir­tu­vė­lę – vie­tos mo­kyk­lo­je pa­kan­ka­mai. Ta­čiau, pa­si­ta­rę su spe­cia­lis­tais, pa­ma­tė­me, kad to­kiems mū­sų pla­nams įgy­ven­din­ti rei­kė­tų itin di­de­lių lė­šų. Tek­tų keis­ti pa­sta­to pa­skir­tį, jį ap­šil­tin­ti, keis­ti elekt­ros ins­ta­lia­cijč, reng­ti pri­va­žia­vi­mus neį­ga­lie­siems, tua­le­tus, pa­kė­lė­jus į ant­rą aukš­tą ir taip to­liau.

Ta­da ėmė­me gal­vo­ti: gal su­kur­si­me edu­ka­ci­nę pro­gra­mą ir veik­si­me be pa­sta­to? Juk ga­li­ma nak­vo­ti ir pa­la­pi­nė­se, o nak­ti­niams žy­giams, su­ka­rin­toms už­duo­tims, kliū­čių ruo­žui įreng­ti sta­cio­na­raus pa­sta­to ne­rei­kia. Be to, kai ku­rias veik­las ga­lė­tu­me at­lik­ti ir bend­ruo­me­nės pa­tal­po­se. Rei­kė­tų kom­piu­te­rių in­te­rak­ty­viai kla­sei.

Pra­dė­tu­me nuo edu­ka­ci­jų jau­ni­mui, ku­riam reng­tu­me pi­lie­ti­nio ug­dy­mo pa­mo­kė­les, su­si­ju­sias su Lie­tu­vos is­to­ri­ja. Nuo­ša­ly ne­lik­tų spor­ti­nės, ka­ri­nės pa­reng­ties pa­mo­kos.

Vė­liau ga­lė­tu­me pe­rei­ti ir prie edu­ka­ci­jų bet ko­kio am­žiaus lan­ky­to­jams, tarp jų – ir sen­jo­rams", – en­tu­zias­tin­gai kal­bė­jo vieš­nios.

Sa­vi­val­dy­bės In­ves­ti­ci­jų ir tur­to val­dy­mo sky­riaus ve­dė­jui Gin­ta­rui Pi­ly­pui eksp­rom­tu gi­mė min­tis, jog edu­ka­ci­joms tik­tų ir kon­tei­ne­ri­nio ti­po pa­tal­pos. Ka­dan­gi tai – lai­ki­nas pa­sta­tas, esą jo ne­rei­kė­tų įren­gi­nė­ti pa­gal ga­na griež­tus rei­ka­la­vi­mus.

"Lan­ky­to­jų mai­ti­ni­mui la­bai pri­tik­tų ir ko­kia nors bend­ruo­me­nės ver­da­ma sriu­ba, kad ir žu­vie­nė", – dar vie­ną lan­ky­to­jus pa­dė­sian­čią pri­trauk­ti idė­ją mes­te­lė­jo G. Pi­ly­pas.

Bend­ruo­me­nė jau kal­bė­jo­si su ra­jo­ne vei­kian­čiu da­žas­vy­džio klu­bu bei šau­lių kuo­pa, kvies­da­ma juos tap­ti pro­jek­to par­tne­riais. Dėl bend­ra­dar­bia­vi­mo no­ri­ma tar­tis ir su ka­riš­kiais – Rad­vi­liš­ky­je įsi­kū­ru­sio Oro gy­ny­bos ba­ta­lio­no va­dais.

Pa­sak A. Če­po­no­nio, mi­nai­tiš­kių, kaip ir ki­tų bend­ruo­me­nių, ga­li­mus pro­jek­tus tu­ri ap­svars­ty­ti ir vi­sus "už" ir "prieš" pa­sver­ti ir Sa­vi­val­dy­bė, ka­dan­gi bū­tent ji kar­tu su bend­ruo­me­ne su­da­ro jung­ti­nę su­tar­tį ir pri­si­de­da rei­ka­lau­ja­ma da­li­mi.

"Jei pro­jek­tas žlun­ga ir jo ne­pa­vyks­ta iš­lai­ky­ti nu­sta­ty­tą­jį lai­ko­tar­pį – pen­ke­rius me­tus, gau­tą eu­ro­pi­nę pa­ra­mą, per 110 tūks­tan­čių eu­rų, nuo pat pir­mo­jo eu­ro tek­tų grą­žin­ti. Ir grą­žin­ti tu­rė­tų ne kas ki­tas, o Sa­vi­val­dy­bė. To­dėl bū­ti­na vis­ką la­bai ge­rai pa­sver­ti", – ga­li­mas ri­zi­kas ir at­sa­ko­my­bę pri­mi­nė G. Pi­ly­pas.

"Mi­nai­čių pro­jek­to sėk­mei tu­rės įta­kos se­zo­niš­ku­mas. Ta­čiau juk ga­li­ma su­si­dės­ty­ti ne vie­ną svar­bią da­tą, pra­de­dant sau­sio 13-ąja, įjun­giant Va­sa­rio 16-ąją, Ko­vo 11-ąją, Min­dau­go ka­rū­na­vi­mo", – gar­siai svars­tė me­ras A. Če­po­no­nis.

Ko­ją mi­nai­tiš­kių idė­jai ga­li kiš­ti ir itin pra­stas pri­va­žia­vi­mas iki Mik­nių so­dy­bos, ku­rios te­ri­to­ri­jo­je įsi­kū­rė me­mo­ria­las.

Ke­lio re­mon­to dar­bai čia kol kas ne­pra­dė­ti – iki šiol, ko­ne per tris Nep­rik­lau­so­my­bės at­kū­ri­mo de­šimt­me­čius, pri­va­žia­vi­mo iki to­kio svar­baus is­to­ri­nio ob­jek­to ko­ky­bė nie­kam ne­pa­rū­po. Ir tik da­bar rei­ka­lai po tru­pu­tį pra­de­da ju­dė­ti.

Mi­nai­čių bend­ruo­me­nė dar tu­ri šiek tiek lai­ko ap­gal­vo­ti sa­vo idė­jos įgy­ven­di­ni­mo pla­ną – bend­ruo­me­nės pro­jek­tų pa­raiš­kas tu­rės pa­teik­ti ki­tų me­tų pra­džio­je.