Naujausios
Šeimoje slypi sveikatos resursai
Praėjusį penktadienį Kelmėje surengta Šeimos sveikatos metams skirta teorinė praktinė konferencija „Sveika šeima – visuomenės sveikatos pagrindas“. Sveikatos srityje dirbantys mokslininkai parengė devynis pranešimus apie sveikatos resursus, slypinčius šeimoje ir kaip kovoti su šeimos erozija.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Demografinė krizė – nacionalinė tragedija
Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis parengė pranešimą „Šeimos aspektas sveikatos politikoje“.
Ką tik iš Pasaulinės sveikatos organizacijos Europos biuro konferencijos parskridęs ministras apgailestavo, jog Lietuva tarp kitų Europos valstybių atrodo nekaip. Skaudžiausia problema – demografinė situacija.
„Aš gimiau užpoliarėje. Buvau penktas vaikas šeimoje. Bet mano šeima buvo laiminga. Kas atsitiko šiandien, kad jaunos, protingos šeimos, kurios gali auginti vaikus, jų neaugina arba augina vieną du? – klausė ministras. – Juk ruso jau nebėra. Nėra ko kaltinti. Traukiamės kaip Šagrenės oda. Per greitai nykstame. Po poros dešimtmečių ligoninėse turėsime pakankamai tobulos įrangos, bet jau nebebus ką gydyti. Kodėl kitos šalys pajėgia gerinti demografinius rodiklius, o Lietuva ne?“
Šeimos ašaros
Demografinę krizę V. P.Andriukaitis pavadino nacionaline tragedija. Ir kaltas čia ne vien gimstamumas. Labai daug Lietuvos žmonių per anksti miršta.
Ministras pažėrė skaičių. Per ketverius pastaruosius metus per anksti mirė 34 tūkstančiai 30 – 50 metų Lietuvos žmonių. Išduota 19 tūkstančių licencijų prekybai alkoholiu. Kiek ten šeimų ašarų? Išduota 18 tūkstančių licencijų prekybai tabako gaminiais.
V.P. Andriukaičio nuomone, visuomenei reikia naujų M. Valančiaus pasekėjų, kurie prikeltų šeimos ir mokyklos autoritetą, suburtų žmones, įtaigiai mokytų stiprinti šeimos sveikatą. Juk šeimoje žmogus praleidžia daugiausia laiko. Šeimos sveikatinimui turėtų būti skiriamos ir visuomenės sveikatos biurų programos.
Ministras pasakojo kartais eidamas pro mokyklą pakalbinąs mokinius. Jie tokie pasenę, prislėgti. Mokytojams su tokiais vaikais tikrai sunku dirbti. Bet kodėl taip yra? Veikiausiai, dėl fizinio aktyvumo stokos, neracionalios mitybos, kenksmingų medžiagų maiste ir aplinkoje, psichologinių problemų.
Kas mus nuodija?
Pranešimą apie apsinuodijimų priežastis ir tendencijas parengė Ekstremalių sveikatai situacijų centro Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro gydytoja klinikinė toksikologė Jūratė Margerienė. Šis biuras 24 valandas per parą teikia konsultacijas telefonu.
J. Margerienė akcentavo, jog apsinuodijimai yra viena iš dažniausių mirties priežasčių Lietuvoje. Dažniausia apsinuodijama alkoholiu ir vaistais. Pastarąjį dešimtmetį daugiau negu pusė dėl apsinuodijimo mirusių žmonių apsinuodijo alkoholiu.
Vaistais dažniausia apsinuodija maži vaikai. Paaugliai sąmoningai nuodijasi vaistais, norėdami nusižudyti. Pranešėja kritikavo tradiciją gerti maisto papildus. „Nenormalu gerti maisto papildus. Normalu sveikai maitintis,“ – sakė.
Pasitaiko apsinuodijimų smalkėmis, naftos produktais, grybais, gyvatės nuodais, cheminėmis medžiagomis.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos tyrimų instituto direktorius, Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas Aurelijus Veryga pranešime „Iššūkiai sveikai pradžiai“ apgailestavo, jog tik pusė šeimų planuoja, kada gimdys vaikus. Pusė vaikų gimsta neplanuoti.
Dažniausia alkoholį vartoja ir rūko 25 – 34 metų moterys, tos, kurios yra potencialiausios vaikų gimdytojos. Dar negimę vaikai tampa priklausomi nuo alkoholio ir tabako. Tokių mamų vaikai pirmą – antrą savo gyvenimo parą pradeda keistai elgtis. Medikas tai pavadino abstinencijos reiškiniu. Rūkanti mama kūdikį pripratino prie nikotino.
Rūkančių ir alkoholį vartojančių motinų naujagimiai dažniausia gimsta neišnešioti, mažesnio svorio. Tokios moterys dažniau persileidžia. Rūkančios moterys sunkiau pastoja.
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas Algirdas Utkus pranešime „Ar aplinkos veiksniai turi įtakos vaisiaus raidai“ tvirtino, jog vaisiaus vystymuisi pavojingi kai kurie motinų vartojami vaistai nuo epilepsijos, pykinimo. Paveiktas šių vaistų vaikas gali gimti sergantis autizmu.
Nėščiosioms labai pavojingas raudoniukės virusas, sunkieji metalai, alkoholis, sintetiniai hormoniniai preparatai. Visi šie išoriniai veiksniai vaisių labiausiai veikia trečiąją – dešimtąją savaitę. Dėl aplinkos veiksnių apie 5 procentai naujagimių gimsta su įvairiomis anomalijomis. Kai kurios matomos ne iš karto, gali pasireikšti paauglystėje.
Kaip sveikai gyventi?
Iš 260 tūkstančių 122 Lietuvoje gyvenančių neįgalių žmonių 15 tūkstančių 544 vaikai. Šiaulių universiteto Visuomenės sveikatos mokslinio centro direktorius Jūra Vladas Vaitkevičius parengė pranešimą „Sveikatos aplinka šeimose, auginančiose neįgalius vaikus“.
Jis iškėlė neįgalių vaikų integracijos problemą. Padarė išvadą, jog į renginius ir viešumą su neįgaliais vaikais drąsiau eina mamos negu tėčiai. Geresnes vystymosi sąlygas, paprastai turi neįgalūs berniukai negu mergaitės.
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Psichiatrijos klinikos dėstytoja Sigita Lesinskienė pranešime „Paauglių emocinės sveikatos ir elgesio gerinimo galimybės“ pastebėjo, jog daugėja nebrandžių jaunuolių. Todėl jau nuo pradinių klasių tėvai turi rūpintis vaiko užimtumu, aiškintis, kam jis gabus, kad rastų nišą, kurioje galėtų pasireikšti ir neišsiugdytų nevisavertiškumo komplekso.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Burnos priežiūros ir vaikų odontologijos klinikos dėstytoja Eglė Slabšinskienė parengė pranešimą apie Kelmės rajono moksleivių burnos sveikatą ir gyvenimo būdą. Pastebėta, jog 31,9 procento rajono moksleivių skundžiasi dantų skausmais, 21,3 procento vargina dantenų problemos. Didelė dalis mokinių skundėsi blogu burnos kvapu. Tik 46,6 procento moksleivių reguliariai valo dantis.
Lietuvos hidtrometeorologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klimatologijos skyriaus vedėja dr. Audronė Galvonaitė parengė įdomų pranešimą „Klimato ir orų įtaka žmonių sveikatai“, kuriame akcentavo, jog žmogui sveikiausia gyventi tame krašte, kuriame jis gimė.
Autorės nuotr.
DEMOGRAFIJA: Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis džiaugėsi, jog Lietuvoje sumažėjo nėščiųjų ir kūdikių mirtingumas, kuriamos naujagimiams palankios ligoninės, 221 mokykla priklauso Europos sveikatos stiprinimo tinklui, tačiau apgailestavo dėl Lietuvą ištikusios demografinės krizės.
KLIMATAS: Klimatologė Audronė Galvonaitė stebėjosi, kai jaunos šeimos Lietuvoje spaudžiant 20 laipsnių šalčiui, su mažais vaikais skrenda švęsti Naujųjų Metų į šiltus kraštus, kur spigina 40 laipsnių karštis. 60 laipsnių skirtumas organizmui, o ypač mažo vaiko, didžiulis išbandymas. Tai nesveika. Žmonės iš tokių poilsinių kelionių grįžta labiau pavargę nei pailsėję.
SUSIDOMĖJIMAS: Prieš keturiolika metų Kelmėje pradėtose rengti sveikatos konferencijose dalyvaudavo kelios dešimtys, vėliau šimtas žmonių. Dabar prisirenka pilna kultūros centro salė. Susidomėjimas sveikata auga.
TYRIMAS: Šiaulių universiteto docentas dr. Jūra Vladas Vaitkevičius tyrė, kokiomis sąlygomis gyvena neįgalūs vaikai.