Naujausios
Chirurgai dažniau operuoja vyresnius pacientus
„Dirbti dar įdomu“, – sako Vincas Abalikšta, Respublikinės Šiaulių ligoninės II chirurgijos skyriaus vedėjas, gydytojas chirurgas šį rudenį su kolektyvu minėjęs skyriaus įkūrimo 20-metį. Per tuos metus keitėsi viskas: medicinos technologijos, pacientai, darbo metodikos.
Natalija KONDROTIENĖ
natalija@skrastas.lt
Atvažiavo trumpam
„Atvažiavau po studijų į Šiaulius su žmona metams kitiems, o esame jau 41 metai“, – šypsosi Vincas Abalikšta.
Šiaulių ligoninė – pirmoji ir vienintelė jo darbo vieta. Joje dirba keturis dešimtmečius, dvidešimt metų – skyriaus vadovu.
„1981 metais skyriuje buvo 60 chirurginių lovų, o pacientų beveik 100, kartu buvo gydomi ir vaikai. Skyrius ankštas. Buvo pasiūlyta įkurti dar vieną skyrių“, – pasakojo medikas.
Antrajame skyriuje iš pradžių buvo numatytos tik planinės operacijos, tačiau imta svarstyti, ar tik planines operacijas atliekantys gydytojai nepraras kvalifikacijos kitose srityse. Nutarta, kad abu skyriai teiks vienodas paslaugas.
„Terapiniame korpuse planuota, jog skyrius dirbs metus kitus, tačiau ten pradirbome 17 metų, tik prieš beveik trejetą metų persikraustėme į naujai įrengtą skyrių Chirurgijos korpuse“, – pasakojo chirurgas.
Jaunas pacientas – retenybė
Kolektyvas per du dešimtmečius nedaug keitėsi: atėjo dirbti du chirurgai onkologai, viena kita slaugytoja, kai kuriuos išleido į užtarnautą poilsį.
„Per metus skyriuje išoperuojama iki 2 tūkstančių pacientų, operacinis aktyvus – apie 80 procentų“, – skaičiuoja medikas.
V. Abalikšta nusijuokęs patvirtina, kad ir ligonis per du dešimtmečius keitėsi: „Jaunas ligonis tapo retenybe“. Dažniausi skyriaus pacientai – garbaus amžiaus. Pabrėžia, kad pacientai dabar apsiskaitę – ateina apie ligas žinodami „beveik kaip daktarai“.
„Skyriuje po operacijų guli 80-mečiai ir dar pagyja, o prieš dvidešimt metų bijodavome 65-erių metų operuoti“, – pasakoja medikas.
Vardija, jog darbą palengvino kompiuterinis tomografas, inkstų, tulžies pūslės akmenų skaldymo, kraujagyslių tyrimo aparatas, branduolinis magnetinis rezonansas, endoskopinė ir kita įranga.
„Visiems mums patyrimo ir dabar stinga, nes medikas negali pasiekti tobulumo ir žinoti viską. Situacijų būna visokių ir suklupti gali bet kuris. Visą laiką reikia mokytis, tobulintis“, – mano chirurgas.
Dviejų dešimtmečių pokyčiai
Chirurginių operacijų apimtys per du dešimtmečius keitėsi: daugėjo apendicito šalinimo, išvaržų, tulžies, kasos ir kitų pilvo organų operacijų. Regione buvo vieninteliai, kurie užsiėmė pilvo chirurgija.
Anksčiau po trūkusio apendicito operacijos pacientas gulėdavo 8-9 dienas, dabar skyriuje toks ligonis užtrunka 3-4 dienas.
„Dėl mūsų darbe atsiradusių technologijų ligonius išleidžiame po operacijų ir tą pačią dieną, o anksčiau gulėdavo skyriuje apie 10 dienų. Ligoniai nustemba, kai pasakai, kad po operacijos galės eiti namo, kai kurie supyksta, kad nepagulės ligoninėje“, – pasakoja medikas.
V. Abalikšta vardija priežastis, kodėl pacientams po operacijų būna mažiau komplikacijų: geresni antibiotikai, gera siuvamoji operacinė medžiaga, dirbama aukšto lygio medicinine įranga.
Gydytojas įsitikinęs, kad šiuolaikinės medicinos technologijos – stiprus mediko pagalbininkas, tačiau privalumu laiko ir senosios gydytojų kartos sugebėjimą diagnozuoti ligas be technikos.
„Kai atsirado technika, gydytojai atitolo nuo ligonio. Jie jaučiasi neišklausyti, palikti be dėmesio. Žinau, kad žmogus nori pasikalbėti, bet esant dabartiniams tyrimams, ligų diagnostikos galimybėms, ligonio ir kalbinti nėra reikalo – viskas išsamiai išdėstyta tyrimuose“, – sakė medikas.
Jono TAMULIO nuotr.
KARJERA: Prieš keturis dešimtmečius pagal paskyrimą atvažiavęs dirbti, gydytojas chirurgas Vincas Abalikšta manė užtruksiąs Šiauliuose metus kitus, tačiau liko.
LAIKAS: „Ligonius išleidžiame po operacijų ir tą pačią dieną, o anksčiau gulėdavo skyriuje apie 10 dienų“, – palygino pokyčius chirurgijoje gydytojas chirurgas Vincas Abalikšta.