
Naujausios
Daug prasmingos veiklos
Kai 1992 metais 10 šiauliečių grupė nuvažiavo į Vilniaus Mokytojų namuose atidarytą "Vartų" galeriją prašyti pagalbos ir patarimų, jie tikėjo, kad parodinė veikla bus prasmingiausia.
"1992-aisiais šioje salėje buvo trejos durys, šeši langai, ir tik viena siena, ant kurios galėjai kabinti paveikslus, – gimtadienio renginyje prisiminė J. Ališauskienė. – Reikėjo nuspręsti, ką daryti, kadangi salė maža, o šou ir kitokių dalykų, kurie atsiperka, neturėjome. Mums labai patiko "Vartų" galerija. Mums atrodė, kad geriausia, svarbiausia yra parodinė veikla ir labai reikėjo įrodinėti, kad liktų žodis "galerija", nes tai suteikia prasmės darbui. Jeigu būtų tik kultūros centras , būtų labai sunku."
Galerijos vadovė pasakojo, kad kurtis ir rengti parodas pirmiausia padėjo vilniečiai, o šiauliečiai sakė: nieko čia nebus. "Tik po kelerių metų, kai pamatė, kad iš Vilniaus menininkai čia daro parodas, prisijungė šiauliečiai. Ačiū jums", – dėkojo J. Ališauskienė.
Ji trumpai apžvelgė įstaigos veiklą: džiaugėsi sulaukianti ypatingų atlikėjų, kurie koncertuoja garsiausiose scenose, galerijoje vyksta ir knygų pristatymai, susitikimai su rašytojais, poetais, meno festivaliai. "Kultūra pirmiausia yra bendravimas, o kada bendraujame per literatūrą, muziką, dailę, mes patys mokydamiesi einame į kitus metus", – sakė J. Ališauskienė.
Per 27 metus galerija pristatė 704 parodas, ne tik šiauliečiams, bet ir kitose galerijose, parodas surengė per 400 dailininkų. J. Ališauskienė vardijo kai kuriuos autorius, kurių parodos tapo kultūriniu įvykiu. Tarp jų – Adomo Jacovskio darbų paroda.
"Tikėtis, kad galėtume čia pristatyti Adomą Jacovskį – kažkas netikėto, bet buvo! Ir neprarandu vilties, kad atsisveikinant su galerija mes dar pristatysime A. Jacovskį", – šie J. Ališauskienės žodžiai ne vienam sukėlė klausimų. Vėliau paklausta, ką turėjo omenyje, ji tik mostelėjo ranka: tikrai nekalbėjo apie galerijos pabaigą.
Mums atrodė, kad geriausia, svarbiausia yra parodinė veikla ir labai reikėjo įrodinėti, kad liktų žodis "galerija".
Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorė Asta Lesauskienė, sveikindama galeriją su gimtadieniu, linkėjo "nepasveikti" nuo kultūros viruso, sirgti ir džiaugtis ypatinga vieta miesto kultūros gyvenime. Stiprybės, optimizmo linkėjo ir kiti sveikintojai. J Ališauskienė bičiuliams padėkojo galerijos dovanomis.
Seimo narys Stasys Tumėnas Seimo padėkas įteikė galerijos vadovei ir darbuotojams: Astai Stankūnienei, Marytei Ruzgytei, Dariui Ančerevičiui.
Nuo Paryžiaus iki laiptų
Gimtadienio kulminacija – dviejų kūrėjų parodos. Jas pristatė menotyrininkė Danutė Zovienė. Tapytojo Rimo Zigmo Bičiūno kūrybą ir bendravimą su autoriumi ji vadino švente. Iš jo kūrinių sklinda didžiulis pozityvas.
"Jis yra spalvos meistras, kuria šventę paveiksluose", – sakė menotyrininkė. Parodoje pristatomi darbai, sukurti po 2000 metų. Tarp jų yra ir būdingas autoriui triveidžio personažas, paveiksluose persipina peizažas, portretas, natiurmortas, o spalvų gylis ir intensyvumas atrodo toks nelietuviškas. "Dailininkas negyveno ir nesimokė Paryžiuje, bet jo menas "paryžietiškas", – apie R. Z. Bičiūno kūrybą yra sakęs tapytojas, dailės kritikas Aloyzas Stasiulevičius.
R. Z. Bičiūnas išsiskiria humoro jausmu, optimizmu. D. Zovienė prisiminė, kaip jis, eidamas pro geltonai dažytą namą Šiauliuose, sureagavo: "Koks mėlynas namas!".
Pats autorius apie savo darbus nenorėjo kalbėti, sakė neturįs tokios teisės, nes darbai pasakoja apie autorių. R. Z. Bičiūno darbų yra įsigiję Lietuvos, Latvijos, Gruzijos muziejai, Valstybinė P. M. Tretjakovo galerija Maskvoje, Dr. Ludwigo modernaus meno muziejus Kelne (Vokietija), Bulgarijos, Čekijos nacionalinės galerijos, Lenkijos šiuolaikinio meno galerija, privatūs meno kolekcininkai Lietuvoje ir užsienyje.
Dar jaunystėje autorius buvo žinomas už Lietuvos ribų, jo kūriniai buvo siunčiami į Venecijos bienalę ir Delio trienalę, parodas Kanuose, Tokijuje, Bazelyje ir kitur. 1982 metais jis dalyvavo Marko Šagalo jubiliejinėje parodoje Prancūzijoje.
Jis įkvėpė savo mamą Moniką Bičiūnienę pradėti tapyti jau brandžiame amžiuje. Šiandien naiviosios tapybos kūrėja yra plačiai žinoma pasaulyje.
Galerijos trečiame aukšte atidaryta Respublikinės Šiaulių ligoninės Vidaus ligų skyriaus vedėjos, Nusipelniusios gydytojos Ritos Ruškytės fotografijų paroda "Laiptai".
Autorė, prieš parodą sakiusi, kad "neturi, ką pasakyti", pristatant jos fotografijas buvo kukli žodžiais. Daug keliaujanti medikė fotografuoja laiptus, nes įžvelgia jų grožį ir simboliką: "Yra laiptai į viršų ir į apačią. Į viršų – pergalė, laimė, šviesa, į apačią – tamsa, pralaimėjimas, amžinybė... "