Naujausios
Kaimo bendruomenės išvyka
Praėjusį šeštadienį Pagryžuvio kaimo bendruomenė surengė išvyką į Trakuose įsikūrusį „Trasalio“ sveikatingumo centrą. Kartu praplėtė savo akiratį sostinėje aplankydami Valdovų rūmus ir Trakų pilį. Išvyka skirta Šeimos sveikatos metams.
Sofija VIRGAINYTĖ
redakcija@skrastas.lt
Pajuto pasididžiavimą Lietuva
Anksti rytą pagryžuviškiai, apliuobę gyvulius, rinkosi prie bendruomenės namų, kur turėjo atvažiuoti išsinuomotas Kelmės autobusų parko autobusas.
Daugelis rinkosi šeimomis: vyrai su žmonomis, močiutės su anūkais, jaunos poros su vaikais.
Po kelių valandų atvykę į sostinę, pagryžuviškiai užsuko į Katedrą. Po to aplankė Valdovų rūmus, kuriuose įsikūręs Lietuvos nacionalinis muziejus.
Su nuostaba žvelgė į išsaugotus ir konservuotus senųjų pilių griuvėsius, storas senovės rūmų sienas, už kurių Lietuvos valdovai gyveno dar tryliktajame – keturioliktajame amžiuje. Toje vietoje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų gyventa jau ketvirtajame – aštuntajame amžiuose. Tačiau tuomet jų pilys buvo medinės.
Penkioliktojo – šešioliktojo amžių sandūroje mūrinė gotikinė pilis buvo rekonstruota. Šešioliktajame amžiuje virto ištaiginga renesansine Naujųjų laikų rezidencija.
Septynioliktajame amžiuje rūmai rekonstruoti ankstyvojo baroko stiliumi. Čia gyveno Lietuvos ir Lenkijos valdovai, sukaupę garsių meno šedevrų bei skleidę naujas kultūrines idėjas visam kraštui. Čia buvo sprendžiamas ne tik Lietuvos, bet ir viso Vidurio, Rytų ir Šiaurės Europos regiono likimas.
Vėliau, per karą su Maskva, pilis buvo nusiaubta ir apgriauta. Nuo to laiko nebetarnavo kaip valdovų rezidencija. Carinės Rusijos administracijos įsakymu buvo iš viso nugriauta. Palikta tik rytinė korpuso dalis.
Iniciatyva atkurti Valdovų rūmus kilo prasidėjus Lietuvos išsilaisvinimo sąjūdžiui.
Atlikti kompleksiniai tyrimai. Vyriausybė priėmė sprendimą dėl atkūrimo. Atstatymo darbai pradėti 2002 metais.
Vaikščiodami po atkurtus Valdovų rūmus kaimo žmonės sakė jaučiantys pasididžiavimą, kad Lietuvoje yra toks nacionalinis muziejus, nenusileidžiantis Europos muziejams.
Stebino meniškos koklių krosnys, įspūdingi gobelenai, unikalūs senoviniai baldai, Gedimino, Vytauto Didžiojo ir kitų valdovų Lietuvos žemėlapiai, liudijantys mūsų šalies galybę ir didybę, jos ribas, kol dar nebuvo nugnybta dalis žemių.
Tiesa, tik vienas kitas eksponatas išlikęs iš to laikotarpio Lietuvos. Kiti supirkti iš Europos muziejų, tačiau, pasak muziejaus darbuotojų, atitinka tą laikmetį, kai pilies menėse gyveno valdovai.
Poilsis SPA centre
Panašiomis nuotaikomis pagryžuviškiai dalijosi ir vaikščiodami po Trakų pilį.
Vėliau galėjo pailsėti Trasalio sveikatingumo centre. Vandens pramogų parke pagryžuviškiai kaitinosi rusiškoje, suomiškoje, garinėje pirtyje, plaukiojo baseine, lepinosi sūkurinėse voniose, leidosi nuo vandens kalnelių, šokinėjo bangose.
Kai kurie vyresnio amžiaus žmonės vandens pramogų parke lankėsi pirmą kartą. Jiems ši naujovė paliko didelį įspūdį. Ypač smagu buvo su anūkais į išvyką išsiruošusioms močiutėms.
Po kelių valandų vandens pramogų pagryžuviškiai galėjo praleisti pusvalandį SPA centro druskų kambaryje.
Druskų kambaryje – lubos, sienos ir grindys padengtos storu druskos kristalų sluoksniu, kuriame palaikoma pastovi drėgmė, temperatūra ir druskų aerozolio koncentracija.
Per specialias angas į patalpą pučiamas sausas druskos aerozolis, kuris per kvėpavimo takus patenka iki smulkių bronchų ir pagerina virpamojo epitelio funkciją.
Žmogus pradeda lengviau atsikosėti, valosi jo bronchai, pasidaro lengviau kvėpuoti. Patekusios į bronchus smulkios druskų dalelės gydo uždegimus.
Medikai druskų kambarį vadina eliksyru žmogaus plaučiams. Kartu tai profilaktika ir poilsis organizmui.
Be abejo vieno seanso druskų kambaryje – maža. Medikų tvirtinimu, reikia bent dešimties procedūrų, kad būtų pasiekta ligos remisija. Tačiau , pasak pagryžuviškių, jie bent jau žinos, kas gali padėti, jeigu susirgtų.
Kvėpavimas druskomis vadinamas haloterapija. Tvirtinama, jog po jos seansų pasveiksta 76 procentai ligonių.
Kelios dešimtys pagryžuviškių druskų kambarį lankė srautais, nes vienu metu procedūrą galėjo pasilepinti tik dešimt žmonių.
Gėlių sėklos Tolerancijos dienos proga
Grįžtant Pagryžuvio kaimo bendruomenės pirmininkė Aldona Ancikevičienė pasveikino keliautojus su Tolerancijos diena ir kiekvienam kelionės dalyviui padovanojo gėlių sėklų. Sėklas kaip tolerancijos ir draugiškumo ženklą išaugino pagryžuviškė literatė, knygos autorė Renė Ulevičienė.
Išvyka finansuota iš dalies Sveikatos fondo skirtomis lėšomis, iš dalies pačių pagryžuviškių. Projektą parašė ir Kelmės rajono bendruomenės sveikatos tarybai pateikė Pagryžuvio bendruomenės pirmininkė Aldona Ancikevičienė. Ji su vyru Petru rūpinosi ir kelionės organizavimu.
Tai jau antroji pagryžuviškių sveikatingumo kelionė iš šiems metams gautų bendruomenės sveikatinimo lėšų.
Kaip informavo Bendruomenės sveikatos tarybos narė Šiaulių visuomenės sveikatos centro Kelmės skyriaus vadovė Alma Mackevičienė, kiekvienais metais sveikatingumo programoms išdalijama kelios dešimtys tūkstančių litų. Projektus pateikia mokyklos, kaimų bendruomenės, nevyriausybinės organizacijos. Deja, finansuojami ne visi projektai.
Autorės nuotr.
ISTORIJA: Valdovų rūmuose pagryžuviškiai prisilietė prie garbingos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos.
TRAKAI: Kaimo žmogus ne dažnai gali nuvykti į Trakus.
SKRYNELĖ: Pagryžuviškiai Valdovų rūmuose turėjo progos pamatyti garsiąją Jadvygos Jogailaitės papuošalų skrynelę.
LIETUVA: Valdovų rūmuose eksponuojami Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės žemėlapiai Gedimino ir Vytauto Didžiojo valdymo laikais.