Naujausios
Jubiliejų atšventė gimtuosiuose namuose
Šeduvos kultūros namų 65-ąjį jubiliejų kultūros darbuotojai ir žiūrovai paminėjo pernai po renovacijos atidarytuose kultūros namuose. Ta proga surengtas prisiminimų vakaras-koncertas.
Saulius JUŠKEVIČIUS
saulius@skrastas.lt
Sklaidė istorijos puslapius
Jubiliejinė šeduvių šventė prasidėjo tautinių šokių kolektyvo, kuriam vadovauja ilgametė vadovė Joana Vasiliauskienė, šokiu su ugnelėmis, Anapilin iškeliavusių kolektyvų vadovų ir saviveiklininkų atminimo pagerbimu.
Per 65-erius metus Šeduvos kultūros namų metraštį rašė daugybė talentingų žmonių, savo amato žinovų. Kultūros namų vadovų sąrašas taip pat ilgas. Pirmuoju įstaigos vadovu buvo paskirtas Petras Šidlauskas. Iki 1970-ųjų Šeduvoje kultūrinę veiklą organizavo Vilius Vingėlius, Vytautas Gudonis, Petras Krikščiūnas, Artūras Driežis, Adolfas Miškūnas, Saulius Karutis, Aleksas Baltaduonis, Jonas Pranevičius, Kazys Giršvildas, Stasys Kelpša.
Šeduvą garsino mišrus choras, kuriam vadovavo chorvedžiai Boleslovas Ambrasas, Zabiela, Lionginas Mikšys, Vytautas Urbanavičius, kuris 1955–1960 metais buvo subūręs net 60-ies dainininkų chorą, Vytautas Juodeika, Teisutis Saldauskas, Benediktas Prievelis, Jonas Kirkila, Jonas Dapkevičius, Silvija Dapkutė, Vytautas Narbutas, Vytautas Pakštas, Romanas Andruškevičius, o nuo 1978 iki 2009-ųjų – Gintautas Navickas.
Šeduvos kultūros namų choristai dalyvavo visose Radviliškio rajono, respublikinėse ir pasaulio lietuvių dainų šventėse.
Žingsnis į etnokultūrą
Nuo 1972 iki 1986 metų Šeduvos kultūros namų direktore dirbo Emilija Brajinskienė, kuri prieš 35 metus subūrė etnografinį ansamblį „Šeduva“ – garsų visoje Lietuvoje, koncertavusį ne vienoje užsienio šalyje. Pagal E. Brajinskienės surinktą ir užrašytą etnografinę medžiagą su kolektyvu Lietuvos televizijoje buvo sukurti filmai „Šeduvių vestuvės“, „Šeduvių Sekminės“, „Šeduvių krikštynos“.
2006 metais etnografinis ansamblis „Šeduva“ apdovanotas Lietuvos kultūros ministerijos nominacija „Aukso paukštė"“. Kolektyvui suteikta pirmoji kategorija. Etnografinis ansamblis „Šeduva“ įrašytas į Tarptautinę Internacionalinę Liaudies Organizaciją.
E. Brajinskienės suburta, šiuo metu Gintaro Rutkausko vadovaujama, folkloro kapela „Šeduvos bernai“ keletą kartų tapo Lietuvos televizijos laidos „Duokim garo“ nugalėtojais.
Nuo kultūros namų įkūrimo choreografiniams būreliams, rateliams vadovavo Aldona Dūdaitė, Emilija Burbulytė, Konstancija Goštautienė, Laima Galdikienė, Liucija Lukoševičienė, o nuo 1972-ųjų – Joana Vasiliauskienė.
Choreografė išugdė daugybę tautinių šokių šokėjėlių kartų. Ji Šeduvos kultūros namuose dirbo su pagyvenusiųjų žmonių tautinių šokių kolektyvu, o 2001 metais subūrė ir dirbančio jaunimo tautinių šokių kolektyvą. 1990-aisiais į I Tautinę dainų šventę Vilniuje mokytoja paruošė ir nuvežė net 4 Šeduvos tautinių šokių kolektyvus.
Kolektyvų gausa
Nuo pat įsikūrimo Kultūros namuose veikė įvairūs būreliai ir rateliai. Dūdų orkestrui vadovavo Juozas Plačenis, vėliau Petras, Stanislovas ir Liudas Vedeckiai bei Kostas Dočkus.
Kultūros namuose skambėjo ir liaudiškų kapelų muzika, grojo akordeonininkų ansamblis. Kapeloms vadovavo Liudas bei Stanislovas Vedeckiai, Kęstutis Meškauskas, Ričardas Skromanas, Petras Stankevičius.
Jau tryliktus metus gegutė skaičiuoja kapelai „Užuovėja“, kuriai vadovauja Edvinas Kažukauskas.
1970 metais pradėjo populiarėti pramoginiai žanrai. Pirmąją meninę agitbrigadą Šeduvos kultūros namuose subūrė Stasys Kelpša ir Jonas Dapkevičius. 1979 metais humoro žanrą išbandė Bronius Sidaras. Prieš 20 metų įsikūrusiai „Sprandžinai“ iki šiol vadovauja Izolina Stanulienė.
Vidmantas Liukpetris 1977 metais subūrė mėgėjų teatrą. Vėliau su šeduviais diplominį spektaklį pastatė Vaidas Kvedaras, o pastaruoju metu mėgėjų teatrui vadovauja I. Stanulienė.
Kultūros namuose veikė ir vaikiški būreliai: dainavo ir į konkursus važiavo vaikų popchoras „Naminukas“, kuriam vadovavo Daiva Belakopitovienė, vaikų teatriukui vadovavo Marija Selenienė, vėliau – I. Stanulienė.
Skambėjo čia ir vokalinių ansamblių atliekamos dainos. Moterų vokaliniam ansambliui vadovavo Daiva Belakopitovienė, mišrų vokalinį ansamblį subūrė Aurelija Meškauskienė, garsų Lietuvoje Šeduvos vokalinį-instrumentinį ansamblį – K. Dočkus.
Visiems jiems, kultūros Šeduvoje puoselėtojams, šventėje buvo skirti padėkos žodžiai, dainos ir šokiai. Skambant kolektyvų vadovų atliekamai dainai „Žmogui reikia žmogaus“ buvo įvežta seniūnijos dovana – didžiulis tortas, kuriame puikavosi skaičiai – 65.
Autoriaus nuotr.
CHORAS: Nuo seno Šeduva garsėjo chorais. Moterų choras nesiruošia pakeisti šios tradicijos ir ruošiasi 2014 metų Dainų šventei.
VAKARUŠKOS: Specialiai suburta Tarmių komanda žiūrovams parodė šeduvių vakaruškas.
KAPELA: Daugelio įvairių konkursų ar festivalių dalyvė liaudiška kapela „Užuovėja“ – „Žolinės vainiko“ šventės iniciatorė.
ISTORIJA: Nuo pat įkūrimo Šeduvos kultūros namuose virė kultūrinis gyvenimas, Šeduvos rajono dainų šventėse dalyvaudavo visas miestas.
CHORAS: Chorvedžio Vytauto Urbanavičiaus 1955–1960 metais suburtas 60-ies dainininkų choras buvo gausiausias kolektyvas kultūros namų istorijoje.