Naujausios
RAŠTOTYRININKO KALENDORIUS
Gruodžio 6–12 d.
SAVAITĖS SENTENCIJA
Dvasinės nuostatos turėjimas – tai vienintelis būdas išlikti savimi.
Julius Juzeliūnas, kompozitorius
6 d. – šv. Mikalojus, Arklių diena. Šv. Mikalojus – kilniu gyvenimu ir gražiais darbais pagarsėjęs vyskupas, plačiai garbinamas tiek Rytų, tiek Vakarų bažnyčios. Apie šį šventąjį yra išlikę labai nedaug patikimų istorinių duomenų, todėl jo biografija atskleidžiama, pasinaudojus tradicijos pasakojimais. Manoma, kad jis gimė Pataros uostamiestyje, dabartinės Turkijos teritorijoje. Mikalojaus tėvai – kilmingi ir pasiturintys krikščionys, išauklėjo sūnų pagal krikščioniškąsias dorybes, supažindino su Šventuoju Raštu. Jiems mirus, turtas atiteko Mikalojui, o šis nusprendė jį skirti geriems darbams.
Proga tai padaryti pasitaikė gan greitai. Vienas Pataros miesto gyventojas prarado visus savo turtus. Kai atėjo metas jo dukterims tekėti, šios, būdamos bekraitės, negalėjo rasti vyrų. Vargšėms merginoms grėsė prostitučių dalia. Tai išgirdęs Mikalojus, naktį pro langą į tos šeimos namus įmetė pinigų kapšą. Tokiu būdu vyresnioji duktė galėjo ištekėti. Per kitas dvi naktis Mikalojus taip pagelbėjo ir kitoms dviems dukterims.
Romos imperatoriaus Diokletiano (Diocletanus) krikščionių persekiojimo metais Mikalojus buvo kalinamas kartu su kitais šio tikėjimo išpažinėjais. Laisvę atgavo 313 metais, Konstantinui paskelbus vadinamąjį Milano tolerancijos ediktą, leidusį krikščioniams laisvai praktikuoti savo kultą. Tada atvyko į savo krašto sostinę Mirą. Mirus Miros miesto vyskupui, juo buvo išrinktas Mikalojus. Pasakojama, kad, būdamas vyskupu, jis išgelbėjo tris neteisingai nuteistus mirti karininkus, meldusius jo pagalbos.
Bėgant metams šv. Mikalojaus, padarytų gerų darbų daugėjo, o jo figūra tapo gerumo, pagalbos ir džiaugsmo simboliu. Nuo XIV amžiaus imta tikėti, jog jis atneša dovanėles vaikams. Ikonografijoje jis vaizduojamas su trimis maišeliais auksinių pinigų rankoje. Tai lyg prisiminimas jo pirmojo atlikto gero darbo – pagalbos trims seserims iš Pataros miesto.
Amžių bėgyje šv. Mikalojaus figūra įgavo vis daugiau liaudies folkloro bruožų bei fantazijos, o jo įvaizdis skirtingose šalyse tapo vis kitoks. Rusijoje šis šventasis vadintas „Ugodnik“ ir jam pavesta globoti gyvulių bandas nuo vilkų, o namus saugoti nuo ugnies. Nepaisant to, kokia globa Mikalojui priskiriama, jis visuomet yra tas, kuris ištiesia pagalbos ranką. Jo dovanojamos dovanos taip pat turi tą intenciją.
Nors krikščioniškasis pasaulis arklių ir arklininkų globėjais laiko šv. Florą ir šv. Laurą, Arklių diena paskelbta per šv. Mikalojaus (jis laikomas keliauninkų globėju) vardadienį.
Nuo neatmenamų laikų lietuvio gyvenimas susietas su arkliais. Anksčiau arklys buvo laikomas šeimos maitintoju. Su juo žemdirbys nudirbdavo visus lauko darbus: ardavo ir akėdavo, pjaudavo ir kuldavo. Ir ne tik ūkio darbams pasitarnaudavo arklys. Pasikinkę jį, sodiečiai važiuodavo į bažnyčią ar aplankyti giminių. Todėl šią dieną, atsidėkodami arkliams už jų sunkų darbą, šeimininkai juos pamalonindavo sotesniu pašaru. Į ėdžias sočiai pripildavo avižų, aptaškytų juodo gaidžio krauju, kad arkliai per žiemą išbūtų tvarte sveiki ir pavasario sulauktų stiprūs.
Pakruojo krašte piemenys, pusberniai ir pusmergės dažniausiai tarnaudavo iki šv. Mikalojaus. Tada iš gaspadorių, gavę atlygį, grįždavo pas tėvus atostogauti.
– 104 metai, kai Gegiedžių kaime gimė tapytoja ir tekstilininkė Alyda Vilbrantaitė (1909–1980). Mirė Kaune.
9 d. – 74 metai, kai Simaniškių kaime gimė dailininkas, vienas ryškiausių vyresnės kartos lietuvių grafikų Romualdas Čarna.
– 193 metai, kai Paliepkalnės kaime (dab. Telšių r.) gimė kunigas, rašytojas Petras Gomaliauskis-Gomalevskis (1820–1868). 1854–1860 m. kunigavo Lauksodyje. Mirė Saločiuose.
10 d. – 85 metai, kai Gaižūnų kaime gimė skulptorė Nijolė Gaigalaitė (1928–2009). 1953 m. baigė Lietuvos dailės institutą (dab. Vilniaus dailės akademija). Dalyvavo dailės parodose Lietuvoje ir užsienyje. Sukūrė dekoratyvinių ir kamerinių skulptūrinių kompozicijų, iškilių Lietuvos žmonių portretinių reljefų, biustų, antkapinių paminklų. Labiausiai skulptorę išgarsino dekoratyvinė bronzos skulptūra „Jūratė ir Kastytis“, sukurta 1959 ir 1961 m. pastatyta Palangoje. Mirė Vilniuje.
– 35 metai, kai Kaune mirė inžinierius agronomas, žemės ūkio mokslų daktaras, profesorius Antanas Kondrotas. Gimė 1889 m. Šukionių kaime.
– 147 metai, kai Puknionių kaime gimė kunigas, kovotojas už lietuvybę Stasys Šlamas (1866–1951). Mirė Joniškio miestelyje (Molėtų r.).
Arklys lietuvių patarlėse ir priežodžiuose
Arklio nešėręs, toli nenuvažiuosi.
Arklio nugara javai dera.
Ant svetimo arklio netoli tejosi.
Vogtu arkliu tik kalėjiman važiuoti.
Arkliams avižos brangesnės už auksą.
Arklys suklumpa ir keturiomis, o žmogus su dviem nesuklups!
Arklį pažįsta iš dantų, žmogų – iš žodžių.
Arklio saugokis iš užpakalio, karvės – iš priekio, o pikto žmogaus – iš visų pusių.
Jei arklį už karčių paleidai, už uodegos neišlaikysi.
Dovanotam arkliui į dantis nežiūri.
Ėdžios prie arklio neina.
Geram arkliui nereikia botago.
Katras arklys avižų neėda?
Ne tas arklys avižas ėda, kuris dirba.
Nešertą arklį tik vilkas jodo.
Ratai be arklio netoli nuvažiuos.
Skolintas arklys ant lygaus kelio klumpa.
Ir arklys arklio dykai nekaso.
Išmainytas arklys tinka varnams, o priedas – vaikams.
Arklys nešertas – gaspadorius nė velnio nevertas.
Parengė Genė JUODYTĖ, Juozo Paukštelio viešosios bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė