Naujausios
Vėjaraupių virusas organizme lieka visą gyvenimą
Vaikų darželių grupėse skelbiamas karantinas dėl epidemiškai plintančių vėjaraupių. Pasak medikų, tai nėra lengva liga, kaip manoma: virusas lieka visam gyvenimui, gali sukelti komplikacijų, lieka randų, vyresnio amžiaus žmonės sunkiai serga. „Šiaulių kraštas“ apie vėjaraupius kalbėjosi su Šiaulių visuomenės sveikatos centro Užkrečiamų ligų skyriaus vedėja Edita SAMUOLYTE.
Natalija KONDROTIENĖ
natalija@skrastas.lt
Epidemiškai plintanti liga
– Praėjusiais metais didesnis sergamumas vėjaraupiais buvo fiksuotas rudenį. Kokia situacija šiemet?
– Per 10 šių metų dienų Užkrečiamųjų ligų registre užregistruoti 79 vėjaraupių atvejai. Susirgimai registruoti 11 Šiaulių miesto lopšelių-darželių, 3 bendrojo lavinimo mokyklose, taip pat sirgo ir vaikai, nelankantys ugdymo įstaigų.
Praėjusiais metais registruoti 427 atvejai. Daugiausiai sergančiųjų buvo iki 3 metų – 206, 4-6 metų – 129, 7-17 metų – 77, vyresnių kaip 18 metų – 15 atvejų.
Mažiau sergančiųjų vėjaraupiais registruojama vasarą.
– Vyrauja nuomonė, kad tai yra vaikiška liga. Kas yra vėjaraupiai?
– Vėjaraupiai – ūminė virusinė, epidemiškai plintanti liga, pasireiškianti karščiavimu, pūsleliniu odos ir gleivinių bėrimu.
Visuomenėje tikrai vyrauja nuomonė, jog vėjaraupiai yra vaikiška liga ir, kad ja privaloma persirgti. Dar sakoma, jog kuo anksčiau bus persirgta, tuo bus geriau. Toks požiūris nėra teisingas.
Vėjaraupiai bent dešimčiai dienų sutrikdo visos šeimos socialinį gyvenimą, o sunkesnė ligos forma sergančiajam, ypač suaugusiam žmogui, gali sukelti komplikacijas.
Pastaruoju metu pastebima tendencija, jog šia liga dažniau serga vyresnio amžiaus vaikai ir net suaugusieji.
– Kaip užsikrečiama vėjaraupiais, kas sukelia ligą?
– Virusas gali sukelti dvi skirtingas ligas: vėjaraupius ir juostinę pūslelinę. Infekcijos šaltinis – vėjaraupiais sergantis žmogus. Vėjaraupių virusas plinta oro lašeliniu keliu: kosint, čiaudint, kalbant, per seiles, liečiant bėrimus, retais atvejais – per placentą (jei serga nėščioji).
Cirkuliuojant orui, virusas greitai išplinta patalpoje. Dažniausiai užsikrečiama bendraujant su ligoniu, esant tame pačiame kambaryje. Ypač sparčiai ši liga plinta ikimokyklinio ugdymo įstaigose – vienas susirgęs vaikas dažnai apkrečia visą grupę.
Ligonis būna užkrečiamas 5 dienos iki bėrimo ir 5 dienos po paskutinio bėrimo elemento atsiradimo. Susidarius šašams, nuo ligonio jau neužsikrečiama. Ligoniai izoliuojami 10 dienų nuo to momento, kai atsirado pirmieji bėrimo elementai.
Kolektyvus lankantys vėjaraupiais nesirgę vaikai, bet bendravę su sergančiais, izoliuojami 11–21 dienai nuo bendravimo pradžios. Tėveliai turėtų būti budrūs ir pastebėję pirmuosius ligos požymius, neleisti vaikų į kolektyvą. Kuo anksčiau izoliuojamas ligonis, tuo mažesnė rizika kyla aplinkiniams.
Nėščiosioms ir pagyvenusiems žmonėms liga pavojinga
– Ką jaučia vėjaraupiais užsikrėtęs žmogus?
– Liga prasideda nedideliu silpnumu, apetito pablogėjimu, nedideliu karščiavimu. Bėrimai – pagrindinis vėjaraupių klinikinis požymis. Pirmųjų bėrimų gali atsirasti ant bet kurios kūno vietos – pilvo, šlaunų, pečių, krūtinės, veido ar plaukuotoje galvos srityje.
Atsiranda raudonos dėmelės, kurios greitai virsta papulėmis (odos iškilimais). Vėjaraupiams būdinga, kad odoje tuo pačiu metu matomi visi bėrimo elementai: dėmelės, papulės, pūslytės, šašeliai. Gleivinių pūslelės greit pratrūksta ir susidaro opelės. Bėrimas tęsiasi penkias dienas.
– Ar ši liga sukelia komplikacijų?
– Dažniausiai vėjaraupiais vaikai serga nesunkiai, tačiau kartais liga gali komplikuotis įvairiais odos ar kitų sistemų sutrikimais, encefalitu.
Vėjaraupiai pavojingi ir asmenims, turintiems imuninės sistemos sutrikimų. Kuo vyresnio amžiaus vaikas suserga, tuo sunkiau ši liga pasitraukia.
Komplikacijų rizika suaugusiems, sergantiems vėjaraupiais, yra daug kartų didesnė nei vaikams. Susirgus nėštumo metu, galima pakenkti kūdikiui, persileisti.
– Kaip ši liga gydoma? Kaip prižiūrėti vėjaraupiais sergantį žmogų?
– Pastebėjus pirmuosius bėrimo elementus ant kūno būtina kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris įvertins sveikatos būklę, o reikalui esant, nukreips tolesniam ištyrimui.
Dažniausiai susirgę asmenys gydomi namuose, laikantis gydytojų nurodymų. Specialaus vėjaraupių gydymo nėra. Taikomos tik simptominės bei odos higienos priemonės.
Ūminiu ligos periodu ligoniai turi laikytis lovos režimo, higienos taisyklių: keisti patalynę, apatinius drabužius, trumpai kirpti nagus, maudytis po dušu. Nerekomenduojama odos tepti dažančiais dezinfektantais. Labai svarbu gerai išvėdinti patalpas, nuolat drėgna pašluoste valyti dulkes.
Virusas gyvybingas visą gyvenimą
– Jei žmogus sirgo vėjaraupiais, ar antrą kartą šia liga nebesusirgs?
– Persirgus vėjaraupiais, imunitetas šiai ligai susidaro visam likusiam gyvenimui, tačiau virusas išlieka gyvybingas organizmo nervų sistemoje, ir vėliau, susilpnėjus imuninei sistemai, gali sukelti juostinę pūslelinę.
Dažniausiai šia liga suserga vyresni nei 50 metų žmonės. Pirmasis šios ligos požymis – skausmas, juntamas pažeisto nervo zonoje, po kelių dienų odą virš pažeisto nervo išberia.
– Ar efektyvūs yra skiepai nuo vėjaraupių?
– Efektyviausia priemonė apsisaugoti nuo vėjaraupių – vakcinacija. Vakcina yra mokama. Vakcina apsaugo nuo susirgimų ir sunkių susirgimo formų vaikus, turinčius imuninės sistemos nepakankamumą, taip pat apsaugo nuo juostinės pūslelinės rizikos ateityje.
Vaikams užtenka vienos vakcinos dozės. Ji gali būti skiriama vaikams nuo 12 mėnesių ir vyresniems, kurie dar nebuvo sirgę vėjaraupiais, taip pat nėra sergantys piktybiniais navikais, ūmia leukemija, lėtinėmis inkstų ligomis, įgimtu ar įgytu imunodeficitu.
Vyresniems nei 12 metų asmenims, neskiepytiems anksčiau ir nesirgusiems šia liga, rekomenduojama paskiepyti dviem vakcinos dozėmis su vieno mėnesio pertrauka. Dėl vakcinacijos galimybių reikia konsultuotis su šeimos gydytoju arba kreiptis į skiepų kabinetą.
Šiaulių visuomenės sveikatos centro nuotr.
UŽKREČIAMUMAS: „Ligonis būna užkrečiamas vėjaraupiais 5 dienos iki bėrimo ir 5 dienos po paskutinio bėrimo elemento atsiradimo“, – sakė Šiaulių visuomenės sveikatos centro Užkrečiamų ligų skyriaus vedėja Edita Samuolytė.