Li­go­ni­nių (ne)iš­li­ki­mo pla­nas

Pa­ra­šai – at­sa­kas mi­nis­te­ri­jai

Prieš ke­le­tą sa­vai­čių Pak­ruo­jo ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė ga­vo raš­tą iš Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos. Laiš­ke pa­pra­šy­ta pa­teik­ti pa­siū­ly­mus, ką rei­kė­tų per­tvar­ky­ti svei­ka­tos prie­žiū­ros sis­te­mo­je, kad pa­slau­gas ra­jo­no gy­ven­to­jai gau­tų kuo ko­ky­biš­kes­nes, nes da­bar Pak­ruo­jo li­go­ni­nė­je esą tvar­ko­ma­si ne­ra­cio­na­liai, įstai­ga "ei­na į mi­nu­są", su­si­du­ria su kva­li­fi­kuo­to me­di­ci­nos per­so­na­lo pri­trau­ki­mo pro­ble­ma, pa­cien­tai ren­ka­si ki­tas gy­dy­mo įstai­gas. Laiš­ke Pak­ruo­jo ra­jo­no sa­vi­val­dy­bei už­si­min­ta apie nu­ma­to­mą li­go­ni­nių kon­so­li­da­vi­mą. Ti­kė­ti­na, kad tai reiš­kia, jog po re­for­mos pa­grin­di­nis gy­dy­mas vyk­tų tik re­gio­nų cent­rų li­go­ni­nė­se.

Į Svei­ka­tos apsaugos mi­nis­te­ri­jos krei­pi­mą­si ope­ra­ty­viai su­rea­ga­vo Pak­ruo­jo ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės bend­ruo­me­nės svei­ka­tos ta­ry­ba, ra­jo­no bend­ruo­me­nių at­sto­vai, gy­ven­to­jai. Per ke­lias die­nas bu­vo su­rink­ti 2 992 ra­jo­no gy­ven­to­jų pa­ra­šai po pe­ti­ci­ja, rei­ka­lau­jan­čia at­si­sa­ky­ti dras­tiš­kų per­tvar­kų, ku­rios prieš­ta­rau­tų pa­kruo­jie­čių in­te­re­sams.

Funk­ci­jos ap­ri­bo­tos – li­go­niai iš­va­žia­vo

Pak­ruo­jo ra­jo­no li­go­ni­nės di­rek­to­rius Vy­gan­tas SU­DA­RIS sa­ko dė­kin­gas Pak­ruo­jo žmo­nėms už pa­ro­dy­tą ini­cia­ty­vą. Ko­kios per­spek­ty­vos lau­kia ra­jo­nuo­se gy­ve­nan­čių pa­cien­tų?

– Klau­si­mą, kas lau­kia li­go­nių, rei­kė­tų už­duo­ti svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­rui, aš kol kas ne­su in­for­muo­tas, – at­sa­kė di­rek­to­rius. – Kad li­go­ni­nei rei­ka­lin­gos per­tvar­kos, su­tin­ku. Bet pir­miau­sia rei­kė­tų pa­keis­ti kai ku­riuos prin­ci­pus. Trum­pai paaiš­kin­siu.

Vi­si tvar­kos ap­ra­šai, dėl ko gul­dy­ti į li­go­ni­nę, ką gul­dy­ti – bu­vo nu­ma­ty­ti se­niai. Pag­rin­di­nis rei­ka­la­vi­mų ap­ra­šas, ku­riuo mes vi­są lai­ką va­do­va­vo­mės – tai li­gos ir spe­cia­lie­ji-de­ta­lie­ji rei­ka­la­vi­mai, są­ly­gos, ku­rie rei­ka­lin­gi li­gai gy­dy­ti. 2010 me­tais bu­vo už­da­ry­ti mū­sų rea­ni­ma­ci­jos ir chi­rur­gi­jos sky­riai, taip pat va­di­na­mo­ji rea­ni­ma­ci­ja 2 – tai bū­ti­na są­ly­ga, rei­ka­lin­ga gy­dy­ti dau­ge­liui li­gų, ku­rios pa­pras­tai gy­do­mos vi­daus li­gų sky­riu­je. Dėl to pra­ra­do­me apie 30 pro­cen­tų sa­vo pa­cien­tų – bu­vo atim­ta tei­sė juos gy­dy­ti, nes Li­go­nių ka­sos su­stab­dė fi­nan­sa­vi­mą. Tai­gi to­kių pro­ble­mų tu­rin­tiems li­go­niams te­ko iš­va­žiuo­ti gy­dy­tis ki­tur.

Pa­siū­lė­me per­žiū­rė­ti rei­ka­la­vi­mų ap­ra­šus – juk ga­li bū­ti būk­lių, ku­rioms ne­rei­kia kaž­ko­kių spe­cia­lių rei­ka­la­vi­mų, sa­ky­ki­me, rea­ni­ma­ci­jos 2. Gal­būt ta­da li­go­niai ga­lė­tų čia gy­dy­tis ir ne­rei­kė­tų jų nie­kur vež­ti? Nie­kas to siū­ly­mo ne­pa­lai­kė.

Ne pa­slap­tis, kad Res­pub­li­ki­nė Šiau­lių li­go­ni­nė po mi­nė­tų sky­rių su­nai­ki­ni­mo ra­jo­nų li­go­ni­nė­se ėmė dar la­biau dus­ti. Da­bar išei­na taip, kad mes nu­siun­čia­me, jie pa­gul­do ir po ke­lių die­nų su­grą­ži­na li­go­nį mums, kad gy­dy­tu­me. Ir mes tą da­ro­me. Ma­no gal­va, prieš kaž­ką re­for­muo­jant rei­kė­tų per­žiū­rė­ti sis­te­mą.

Dar rei­kė­tų per­žiū­rė­ti ir tai, dėl ko šiuo me­tu ra­jo­nų li­go­ni­nės ypač spau­džia­mos į kam­pą. Kal­ba kad ir apie en­dos­ko­puo­to­ją, ku­ris li­go­ni­nė­je tu­ri bu­dė­ti kiau­rą pa­rą. Tu­rim ieš­ko­ti, vers­tis per gal­vą, kad tik toks spe­cia­lis­tas bū­tų. Ir ką? Na, at­lie­ka jis en­dos­ko­pi­ją, ir paaiš­kė­ja, kad pa­cien­tui rei­ka­lin­ga chi­rur­gi­nė pa­gal­ba, o mes chi­rur­gi­nio sky­riaus ne­tu­ri­me. Žmo­gus iš­siun­čia­mas į Šiau­lius. Ten jam dar kar­tą at­lie­ka­ma en­dos­ko­pi­ja. Ko­dėl rei­ka­lin­gas en­dos­ko­puo­to­jas pas mus?

Rent­ge­nas. Anks­čiau bū­da­vo, kad rent­ge­no­lo­gas dir­ba dar­bo die­no­mis: rent­ge­no slau­gy­to­ja pa­da­ro rent­ge­no nuo­trau­ką, o rent­ge­no­lo­gas ją ap­ra­šo. Po pa­sku­ti­nio įsa­ky­mo rent­ge­no­lo­gas li­go­ni­nė­je tu­ri bū­ti sep­ty­nias die­nas per sa­vai­tę po aš­tuo­nias dar­bo va­lan­das. Klau­siau, ko­dėl tu­ri bū­ti ir šeš­ta­die­nį, ir sek­ma­die­nį. Man at­sa­ky­ta: tu­ri bū­ti ir taš­kas, nes žmo­nėms taip sau­giau.

Res­pub­li­ki­nė Šiau­lių li­go­ni­nė po sky­rių su­nai­ki­ni­mo ra­jo­nų li­go­ni­nė­se ėmė dar la­biau dus­ti. Da­bar išei­na taip, kad mes nu­siun­čia­me, jie pa­gul­do ir po ke­lių die­nų su­grą­ži­na li­go­nį mums, kad gy­dy­tu­me.

Die­nos chi­rur­gi­ja. Su­gal­vo­ta išim­ti iš die­nos chi­rur­gi­jos ap­ra­šo tris pa­to­lo­gi­jas. Po to išė­mi­mo ra­jo­nų li­go­ni­nė­se vei­kian­ti Die­nos chi­rur­gi­ja ne­ga­li at­lik­ti nei iš­var­žos, nei ke­lio art­ros­ko­pi­jos, nei ko­jų ve­nų ope­ra­ci­jų – pui­kiau­siai jas da­ry­da­vo­me, bet paė­mė ir iš­brau­kė. Li­go­niai ir vėl iš­va­žia­vo.

Va taip, sėk­min­gai ap­ri­bo­jant ra­jo­nų me­di­kų veik­lą, da­ro­ma, kad mes tie­siog bū­tu­me pa­trauk­ti iš rin­kos. Ap­mau­du, kai sa­ko­ma, kad ra­jo­nų li­go­ni­nės ne­be­pa­tei­si­na pa­cien­tų lū­kes­čių, nes ne­tei­kia dau­ge­lio pa­slau­gų. Bet juk ne­tei­kia ne sa­vo no­ru, o to­dėl, kad vals­ty­bė sa­vo ini­cia­ty­va su­ma­ži­no ra­jo­nų me­di­kų veik­los apim­tis.

– Man gai­la žmo­nių, ku­rie, ne­gau­da­mi ne­re­tai ele­men­ta­rių me­di­ci­nos pa­slau­gų vie­to­je, pri­vers­ti vyk­ti į nuo Pak­ruo­jo ra­jo­no smar­kiai nu­to­lu­sias li­go­ni­nes, lauk­ti mil­ži­niš­ko­se ei­lė­se, ne­re­tai ki­tą die­ną vėl va­žiuo­ti.

Daug kar­tų apie tai, kaip Lie­tu­vos ra­jo­nų li­go­ni­nių aso­cia­ci­jos va­do­vas, kal­bė­jau Sei­mo Svei­ka­tos ko­mi­te­te – ne­la­bai ten kam įdo­mu ir ne­la­bai jie įsi­vaiz­duo­ja, kas da­ro­si ra­jo­nuo­se: kad pa­cien­tai sens­ta, kad kai ku­riems su­dė­tin­ga to­liau iš­vyk­ti. Be to, ir nu­ve­žus li­go­nį, žiū­rėk, ap­gy­do ir su­grą­ži­na pas mus. Taip, di­džio­sios li­go­ni­nės už­kimš­tos.

Da­bar no­ri­ma už­da­ry­ti ak­ty­vų gy­dy­mą 15-oje li­go­ni­nių. Kiek­vie­nos me­ti­nis biu­dže­tas – apie du mi­li­jo­nus eu­rų. 15-oje li­go­ni­nių už­da­rius ak­ty­vų gy­dy­mą bū­tų su­tau­py­ta apie pu­sę me­ti­nio kiek­vie­nos biu­dže­to – apie mi­li­jo­ną. Va­di­na­si, šie 15 mi­li­jo­nų bū­tų per­kel­ti pa­skui li­go­nį į ki­tą gy­dy­mo įstai­gą. Su­tau­py­mo nė­ra. Ar tie pi­ni­gai to­kie mil­ži­niš­ki, kad ra­jo­nų gy­ven­to­jai ne­ga­li ele­men­ta­riau­sių pa­slau­gų gau­ti vie­to­je?

Vai­kų sky­riaus po­rei­kis ma­žė­ja

– Ka­dai­se su bu­vu­siu svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ru Ju­ru Po­žė­la bu­vo­me ini­ci­ja­vę ma­žos ra­jo­no li­go­ni­nės sta­tu­są ati­tin­kan­čius kri­te­ri­jus, jie ne­pa­nai­kin­ti. Ten nu­ma­ty­ta, kas tu­rė­tų bū­ti ma­žo­je ra­jo­no li­go­ni­nė­je: vi­daus li­gų sky­rius, slau­gos ir vai­kų li­gų (kur dar yra vai­kų). Prieš tre­jus me­tus, aš lai­kiau­si nuo­mo­nės, kad Pak­ruo­jy­je vai­kų li­gų sky­rius yra bū­ti­nas – 2016 me­tais sky­riu­je bu­vo gy­do­mi 679 vai­kai, per 2017-uo­sius – apie 476, o per­nai – 432 vai­kai. De­ja, vai­kų skai­čius ma­žė­ja, ir ne dėl to, kad vai­kai iš­ve­ža­mi į ki­tas li­go­ni­nes – tie­siog sens­tan­čiuo­se ra­jo­nuo­se ma­žė­ja jau­nų šei­mų, va­di­na­si, ir vai­kų. Štai šian­dien sky­riu­je gu­li tik vie­nas vai­kas, va­kar gy­dė­si aš­tuo­ni ar de­vy­ni, už­va­kar – še­ši...

Ap­lin­ki­niuo­se ra­jo­nuo­se – nei Jo­niš­ky­je, nei Rad­vi­liš­ky­je – vai­kų li­gų sky­rių se­niai ne­bė­ra. Prieš tre­jus me­tus Pak­ruo­jo ra­jo­nui jo rei­kė­jo. Da­bar tai yra prie­žas­tis, dėl ko esu tar­kuo­ja­mas: per 40 tūks­tan­čių eu­rų me­ti­nis nei­gia­mas fi­nan­si­nis re­zul­ta­tas – bū­tent šio sky­riaus "dė­ka". Tie­siog Vai­kų li­gų sky­riaus iš­lai­dos yra smar­kiai di­des­nės už gau­na­mas pa­ja­mas.

Va­di­na­si, atė­jo lai­kas kaž­ką spręs­ti. Gal stei­gė­jas skirs rei­kia­mas lė­šas, o gal, įren­gus drus­kų kam­ba­rį li­go­ni­nė­je, or­ga­ni­zuo­jant in­ten­sy­ves­nį dar­bą pir­mi­nė­je gran­dy­je, vai­kai net ne­pa­jus­tų po­ky­čių.

Kas to­liau?

– Yra gy­dy­to­jas ir jis dir­ba. Ar man at­leis­ti jį vien to­dėl, kad jis vy­res­nio am­žiaus? Pa­ta­ria disk­ri­mi­nuo­ti žmo­gų dėl am­žiaus?

Be to, jau ant­ri me­tai re­zi­den­tū­ro­je mums ruo­šia­mas gy­dy­to­jas pul­mo­no­lo­gas. De­ra­mės dėl kar­dio­lo­go, kal­ba­mės dėl ki­tų spe­cia­lis­tų. Bet da­bar ima­me dve­jo­ti – nes neaiš­ku, kaip bus.

O dėl pa­slau­gų ko­ky­bės... Aš kaip Lie­tu­vos ra­jo­nų li­go­ni­nių aso­cia­ci­jos va­do­vas tei­ra­vau­si, kiek bu­vo drau­di­mi­nių at­ve­jų dėl ne­ko­ky­biš­ko gy­dy­mo ša­lies ra­jo­nų li­go­ni­nė­se. Man at­sa­ky­ta, kad bu­vo vie­nas at­ve­jis, ku­riam aiš­ku­mo dar nė­ra. Dau­giau skun­dų ne­pa­teik­ta. Tai kur tie įro­dy­mai, kad ra­jo­nuo­se žmo­nės gy­do­mi ne­ko­ky­biš­kai?

– Vi­liuo­si, kad svei­kas pro­tas nu­ga­lės. Mes pa­tys su­pran­ta­me, kad ne­rei­ka­lin­gų pa­slau­gų rei­kia at­si­sa­ky­ti, tik­rai ne­si­lai­ko­me įsi­kan­dę.

Ma­no nuo­mo­ne, ra­jo­nuo­se nea­be­jo­ti­nai tu­ri iš­lik­ti vi­daus li­gų ir slau­gos sky­riai – se­nam žmo­gui svar­bu bū­ti ar­čiau na­mų, o ir na­miš­kiai no­ri at­va­žiuo­ti. Tai ne vien gy­dy­mo, bet ir so­cia­li­niai rei­ka­lai.

Kon­sul­ta­ci­nės po­lik­li­ni­kos iš­li­ki­mas – čia jau, kas, ką tu­ri. Ži­no­ma, ant­ro ly­gio spe­cia­lis­tų ra­jo­nuo­se taip pat rei­kia. Jų nė­ra daug, to­dėl jau da­bar ten­ka da­ly­tis vi­siems ra­jo­nams. Mes pa­tys ku­ria­me "klas­te­rį", ra­jo­nuo­se da­ly­da­mie­si spe­cia­lis­tais. Kad ir aš pa­ts, kaip LOR spe­cia­lis­tas, va­žiuo­ju kon­sul­tuo­ti į Jo­niš­kį.

– Su­nai­kin­ti bū­tų kvai­las spren­di­mas, ne­to­lia­re­giš­kas. Ma­ža to, Pak­ruo­jo li­go­ni­nė­je be vi­daus li­gų, vai­kų li­gų, slau­gos sky­rių, Kon­sul­ta­ci­nės po­lik­li­ni­kos, dar yra he­mo­dia­li­zė, am­bu­la­to­ri­nė rea­bi­li­ta­ci­ja – gy­dy­mas pur­vu, van­de­niu, tei­kia­mos ki­tos svei­ka­ti­ni­mo pa­slau­gos. Bet, su­pran­tu, kal­ba­ma tik apie ak­ty­vų gy­dy­mą, va­di­na­si, po per­tvar­kos ga­lė­tų iš­lik­ti tik vi­daus li­gų sky­rius.

Pak­ruo­jo ra­jo­nas yra spe­ci­fi­nis ra­jo­nas. Pa­čia­me Pak­ruo­jo mies­te gy­ve­na ma­žai žmo­nių – apie 5 000, ra­jo­ne – dau­giau ne­gu 15 000. Nė­ra kon­cent­ra­ci­jos, tai­gi su­teik­ti pa­gal­bą gy­ven­to­jams nė­ra pa­pras­ta.

O jei, kaip sa­ko­te, su­gal­vo­tų nu­šluo­ti, va­di­na­si, ne­be­lik­tų net Vi­daus li­gų sky­riaus. Ne­be­li­kus jo, ne­be­lik­tų ir Priė­mi­mo – ko­kia pra­smė nak­tį priė­mi­me pa­lik­ti tik slau­gy­to­ją, ku­ri nie­ko ne­ga­li spręs­ti.

Tai­gi vi­si tie, ku­riems pa­gal­bos pri­reik­tų nak­tį, šven­čių die­no­mis, po penk­tos va­lan­dos, kai ne­be­dir­ba po­lik­li­ni­ka, tu­rė­tų kaž­kur pa­si­dė­ti, va­di­na­si, jie tu­rė­tų kreip­tis į ar­ti­miau­sią gy­dy­mo įstai­gą. Per 2018 me­tus į Pak­ruo­jo li­go­ni­nės priė­mi­mo sky­rių krei­pė­si 4 325 žmo­nės. Štai maž­daug toks srau­tas pa­ju­dė­tų į ap­lin­ki­nes gy­dy­mo įstai­gas. Kaip su šiuo srau­tu su­si­do­ro­tų grei­to­ji pa­gal­ba?

2018 me­tais Pak­ruo­jo li­go­ni­nės vi­daus li­gų sky­riu­je gy­dė­si 1 353 pa­cien­tai, slau­gos sky­riu­je 306.