
Naujausios
Parašai – atsakas ministerijai
Prieš keletą savaičių Pakruojo rajono savivaldybė gavo raštą iš Sveikatos apsaugos ministerijos. Laiške paprašyta pateikti pasiūlymus, ką reikėtų pertvarkyti sveikatos priežiūros sistemoje, kad paslaugas rajono gyventojai gautų kuo kokybiškesnes, nes dabar Pakruojo ligoninėje esą tvarkomasi neracionaliai, įstaiga "eina į minusą", susiduria su kvalifikuoto medicinos personalo pritraukimo problema, pacientai renkasi kitas gydymo įstaigas. Laiške Pakruojo rajono savivaldybei užsiminta apie numatomą ligoninių konsolidavimą. Tikėtina, kad tai reiškia, jog po reformos pagrindinis gydymas vyktų tik regionų centrų ligoninėse.
Į Sveikatos apsaugos ministerijos kreipimąsi operatyviai sureagavo Pakruojo rajono savivaldybės bendruomenės sveikatos taryba, rajono bendruomenių atstovai, gyventojai. Per kelias dienas buvo surinkti 2 992 rajono gyventojų parašai po peticija, reikalaujančia atsisakyti drastiškų pertvarkų, kurios prieštarautų pakruojiečių interesams.
Funkcijos apribotos – ligoniai išvažiavo
Pakruojo rajono ligoninės direktorius Vygantas SUDARIS sako dėkingas Pakruojo žmonėms už parodytą iniciatyvą. Kokios perspektyvos laukia rajonuose gyvenančių pacientų?
– Klausimą, kas laukia ligonių, reikėtų užduoti sveikatos apsaugos ministrui, aš kol kas nesu informuotas, – atsakė direktorius. – Kad ligoninei reikalingos pertvarkos, sutinku. Bet pirmiausia reikėtų pakeisti kai kuriuos principus. Trumpai paaiškinsiu.
Visi tvarkos aprašai, dėl ko guldyti į ligoninę, ką guldyti – buvo numatyti seniai. Pagrindinis reikalavimų aprašas, kuriuo mes visą laiką vadovavomės – tai ligos ir specialieji-detalieji reikalavimai, sąlygos, kurie reikalingi ligai gydyti. 2010 metais buvo uždaryti mūsų reanimacijos ir chirurgijos skyriai, taip pat vadinamoji reanimacija 2 – tai būtina sąlyga, reikalinga gydyti daugeliui ligų, kurios paprastai gydomos vidaus ligų skyriuje. Dėl to praradome apie 30 procentų savo pacientų – buvo atimta teisė juos gydyti, nes Ligonių kasos sustabdė finansavimą. Taigi tokių problemų turintiems ligoniams teko išvažiuoti gydytis kitur.
Pasiūlėme peržiūrėti reikalavimų aprašus – juk gali būti būklių, kurioms nereikia kažkokių specialių reikalavimų, sakykime, reanimacijos 2. Galbūt tada ligoniai galėtų čia gydytis ir nereikėtų jų niekur vežti? Niekas to siūlymo nepalaikė.
Ne paslaptis, kad Respublikinė Šiaulių ligoninė po minėtų skyrių sunaikinimo rajonų ligoninėse ėmė dar labiau dusti. Dabar išeina taip, kad mes nusiunčiame, jie paguldo ir po kelių dienų sugrąžina ligonį mums, kad gydytume. Ir mes tą darome. Mano galva, prieš kažką reformuojant reikėtų peržiūrėti sistemą.
Dar reikėtų peržiūrėti ir tai, dėl ko šiuo metu rajonų ligoninės ypač spaudžiamos į kampą. Kalba kad ir apie endoskopuotoją, kuris ligoninėje turi budėti kiaurą parą. Turim ieškoti, verstis per galvą, kad tik toks specialistas būtų. Ir ką? Na, atlieka jis endoskopiją, ir paaiškėja, kad pacientui reikalinga chirurginė pagalba, o mes chirurginio skyriaus neturime. Žmogus išsiunčiamas į Šiaulius. Ten jam dar kartą atliekama endoskopija. Kodėl reikalingas endoskopuotojas pas mus?
Rentgenas. Anksčiau būdavo, kad rentgenologas dirba darbo dienomis: rentgeno slaugytoja padaro rentgeno nuotrauką, o rentgenologas ją aprašo. Po paskutinio įsakymo rentgenologas ligoninėje turi būti septynias dienas per savaitę po aštuonias darbo valandas. Klausiau, kodėl turi būti ir šeštadienį, ir sekmadienį. Man atsakyta: turi būti ir taškas, nes žmonėms taip saugiau.
Respublikinė Šiaulių ligoninė po skyrių sunaikinimo rajonų ligoninėse ėmė dar labiau dusti. Dabar išeina taip, kad mes nusiunčiame, jie paguldo ir po kelių dienų sugrąžina ligonį mums, kad gydytume.
Dienos chirurgija. Sugalvota išimti iš dienos chirurgijos aprašo tris patologijas. Po to išėmimo rajonų ligoninėse veikianti Dienos chirurgija negali atlikti nei išvaržos, nei kelio artroskopijos, nei kojų venų operacijų – puikiausiai jas darydavome, bet paėmė ir išbraukė. Ligoniai ir vėl išvažiavo.
Va taip, sėkmingai apribojant rajonų medikų veiklą, daroma, kad mes tiesiog būtume patraukti iš rinkos. Apmaudu, kai sakoma, kad rajonų ligoninės nebepateisina pacientų lūkesčių, nes neteikia daugelio paslaugų. Bet juk neteikia ne savo noru, o todėl, kad valstybė savo iniciatyva sumažino rajonų medikų veiklos apimtis.
– Man gaila žmonių, kurie, negaudami neretai elementarių medicinos paslaugų vietoje, priversti vykti į nuo Pakruojo rajono smarkiai nutolusias ligonines, laukti milžiniškose eilėse, neretai kitą dieną vėl važiuoti.
Daug kartų apie tai, kaip Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos vadovas, kalbėjau Seimo Sveikatos komitete – nelabai ten kam įdomu ir nelabai jie įsivaizduoja, kas darosi rajonuose: kad pacientai sensta, kad kai kuriems sudėtinga toliau išvykti. Be to, ir nuvežus ligonį, žiūrėk, apgydo ir sugrąžina pas mus. Taip, didžiosios ligoninės užkimštos.
Dabar norima uždaryti aktyvų gydymą 15-oje ligoninių. Kiekvienos metinis biudžetas – apie du milijonus eurų. 15-oje ligoninių uždarius aktyvų gydymą būtų sutaupyta apie pusę metinio kiekvienos biudžeto – apie milijoną. Vadinasi, šie 15 milijonų būtų perkelti paskui ligonį į kitą gydymo įstaigą. Sutaupymo nėra. Ar tie pinigai tokie milžiniški, kad rajonų gyventojai negali elementariausių paslaugų gauti vietoje?
Vaikų skyriaus poreikis mažėja
– Kadaise su buvusiu sveikatos apsaugos ministru Juru Požėla buvome inicijavę mažos rajono ligoninės statusą atitinkančius kriterijus, jie nepanaikinti. Ten numatyta, kas turėtų būti mažoje rajono ligoninėje: vidaus ligų skyrius, slaugos ir vaikų ligų (kur dar yra vaikų). Prieš trejus metus, aš laikiausi nuomonės, kad Pakruojyje vaikų ligų skyrius yra būtinas – 2016 metais skyriuje buvo gydomi 679 vaikai, per 2017-uosius – apie 476, o pernai – 432 vaikai. Deja, vaikų skaičius mažėja, ir ne dėl to, kad vaikai išvežami į kitas ligonines – tiesiog senstančiuose rajonuose mažėja jaunų šeimų, vadinasi, ir vaikų. Štai šiandien skyriuje guli tik vienas vaikas, vakar gydėsi aštuoni ar devyni, užvakar – šeši...
Aplinkiniuose rajonuose – nei Joniškyje, nei Radviliškyje – vaikų ligų skyrių seniai nebėra. Prieš trejus metus Pakruojo rajonui jo reikėjo. Dabar tai yra priežastis, dėl ko esu tarkuojamas: per 40 tūkstančių eurų metinis neigiamas finansinis rezultatas – būtent šio skyriaus "dėka". Tiesiog Vaikų ligų skyriaus išlaidos yra smarkiai didesnės už gaunamas pajamas.
Vadinasi, atėjo laikas kažką spręsti. Gal steigėjas skirs reikiamas lėšas, o gal, įrengus druskų kambarį ligoninėje, organizuojant intensyvesnį darbą pirminėje grandyje, vaikai net nepajustų pokyčių.
Kas toliau?
– Yra gydytojas ir jis dirba. Ar man atleisti jį vien todėl, kad jis vyresnio amžiaus? Pataria diskriminuoti žmogų dėl amžiaus?
Be to, jau antri metai rezidentūroje mums ruošiamas gydytojas pulmonologas. Deramės dėl kardiologo, kalbamės dėl kitų specialistų. Bet dabar imame dvejoti – nes neaišku, kaip bus.
O dėl paslaugų kokybės... Aš kaip Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos vadovas teiravausi, kiek buvo draudiminių atvejų dėl nekokybiško gydymo šalies rajonų ligoninėse. Man atsakyta, kad buvo vienas atvejis, kuriam aiškumo dar nėra. Daugiau skundų nepateikta. Tai kur tie įrodymai, kad rajonuose žmonės gydomi nekokybiškai?
– Viliuosi, kad sveikas protas nugalės. Mes patys suprantame, kad nereikalingų paslaugų reikia atsisakyti, tikrai nesilaikome įsikandę.
Mano nuomone, rajonuose neabejotinai turi išlikti vidaus ligų ir slaugos skyriai – senam žmogui svarbu būti arčiau namų, o ir namiškiai nori atvažiuoti. Tai ne vien gydymo, bet ir socialiniai reikalai.
Konsultacinės poliklinikos išlikimas – čia jau, kas, ką turi. Žinoma, antro lygio specialistų rajonuose taip pat reikia. Jų nėra daug, todėl jau dabar tenka dalytis visiems rajonams. Mes patys kuriame "klasterį", rajonuose dalydamiesi specialistais. Kad ir aš pats, kaip LOR specialistas, važiuoju konsultuoti į Joniškį.
– Sunaikinti būtų kvailas sprendimas, netoliaregiškas. Maža to, Pakruojo ligoninėje be vidaus ligų, vaikų ligų, slaugos skyrių, Konsultacinės poliklinikos, dar yra hemodializė, ambulatorinė reabilitacija – gydymas purvu, vandeniu, teikiamos kitos sveikatinimo paslaugos. Bet, suprantu, kalbama tik apie aktyvų gydymą, vadinasi, po pertvarkos galėtų išlikti tik vidaus ligų skyrius.
Pakruojo rajonas yra specifinis rajonas. Pačiame Pakruojo mieste gyvena mažai žmonių – apie 5 000, rajone – daugiau negu 15 000. Nėra koncentracijos, taigi suteikti pagalbą gyventojams nėra paprasta.
O jei, kaip sakote, sugalvotų nušluoti, vadinasi, nebeliktų net Vidaus ligų skyriaus. Nebelikus jo, nebeliktų ir Priėmimo – kokia prasmė naktį priėmime palikti tik slaugytoją, kuri nieko negali spręsti.
Taigi visi tie, kuriems pagalbos prireiktų naktį, švenčių dienomis, po penktos valandos, kai nebedirba poliklinika, turėtų kažkur pasidėti, vadinasi, jie turėtų kreiptis į artimiausią gydymo įstaigą. Per 2018 metus į Pakruojo ligoninės priėmimo skyrių kreipėsi 4 325 žmonės. Štai maždaug toks srautas pajudėtų į aplinkines gydymo įstaigas. Kaip su šiuo srautu susidorotų greitoji pagalba?
2018 metais Pakruojo ligoninės vidaus ligų skyriuje gydėsi 1 353 pacientai, slaugos skyriuje 306.