Naujausios
Po operacijos – šokio žingsneliu
Šiaulietė Tamara Koroliova šypsosi, jog daugiau nei prieš mėnesį atlikta kojos operacija beveik pasimiršo – mintys sukasi apie pavasarinius grakščius batelius. Medikų atidumo, profesionalumo ir naujų technologijų dėka, ne tik ramentų, bet ir specialaus pėdos įtvaro moteriai nebereikia.
Natalija KONDROTIENĖ
natalija@skrastas.lt
Mėnuo po operacijos
Savo namų duris pravėrusi neaukšta moteris apdovanoja šypsena ir pakviečia į vidų. Tamara Koroliova Šiauliuose gyvena beveik penkiasdešimt metų, tad save vadina šiauliete.
Veikli moteris yra bendrijos pirmininkė, rūpesčių netrūksta, vos spėja suktis. Namie laiko šuniuką, kurį reikia nuolat išvesti į lauką.
„Gruodžio devynioliktąją buvo atlikta pėdos kauliuko šalinimo operacija. Praėjo mėnuo su trupučiu“, – skaičiuoja ponia Tamara, kurios eisenoje neįžvelgsi buvusio fakto žymių.
Juokdamasi numoja ranka: ji niekada neskuba panikuoti, bijoti, jaudintis – nusiteikia tik pozityviai.
„Apie tokią operaciją buvo norinčių su manim kalbėtis, bet paklausykit, ką pasakojo: keturis mėnesius po operacijos vaikščiosiu tik su ramentais, kojos nepriminsiu, būsiu ligonis, kuris sunkiai savimi galės pasirūpinti, o be to, kam tokiame amžiuje operuotis kauliuką?
Pasižiūrėkit į mane, praėjo vos mėnuo, o aš visur, kur tik reikia, sugebu nueiti pati“, – nestokoja entuziazmo ponia Tamara.
Nusiteikia tik geroms emocijoms
Pataria, kad labai svarbu pirmiausia sutarti su savimi, neįsileisti peršamų blogų minčių, daugiau šypsotis.
„Esu kilusi iš Uralo krašto, Baškirijos. Taip susiklostė gyvenimas, kad dvidešimt ketverių jau gyvenau Lietuvoje. Visada buvau labai energinga, tad ir čia atsikrausčiusi dalyvavau įvairių ansamblių veikloje. Labai mėgau šokti“, – pasakoja ponia Tamara.
Anais laikais nebūdavo patogių šokių batelių: dažniausiai netinkamo dydžio, nepatogūs, spaudžiantys.
„Užsitempi šokio batelius, sukandi dantis iš skausmo, ašaros akyse, o lūpose šypsena. Ir... pirmyn į sceną. Nepraleisdavau nė vieno užsiėmimo, labai mėgau šokį, – pasakojo moteris. – Tada niekas neaiškino, kad tokia avalynė kenkia kojoms, kad atsiras skausmingų deformacijų.“
Pėdos su išsišovusiais kauliukais trukdė, sunku buvo pritaikyti avalynę, vasarą pasipuošti bateliais, nuolat susidarydavo nuospaudos.
Greita medikų pagalba
Apie kauliukų šalinimo operaciją niekuomet nesusimąstydavo. Tačiau šį rudenį ponia Tamara išbėgusi į kiemą su atvira ir minkšta avalyne netyčia užsigavo kojos pirštą, kuris susirietė.
Nepatogumus ir skausmą kentusi moteris nedelsė ir kreipėsi į specialistus pagalbos. Nukreipta pas ortopedus-traumatologus apsilankė Respublikinės Šiaulių ligoninės Ortopedijos-traumatologijos centre, ten ją apžiūrėjo vedėjas Robertas Mikalauskas.
„Pagalvojau, Dievulėliau, kaip jam tą savo baisią koją parodyti. O jis pėdą apžiūrėjo ir paklausė, ko aš kamuojuosi? Reikia operuoti. Papasakojo apie šiuolaikinę kauliukų šalinimo metodiką, kaip operuojama ir išsiuntė namo visko apgalvoti“, – sakė moteris.
Gruodžio 19 dieną buvo numatyta operacija. Su nerimu širdyje moteris pravėrė ligoninės duris. Personalas ruošė operacijai, o ji vis dairėsi – gražios ir šviesios patalpos, gausu medicininės įrangos, personalas nedaugžodžiavo, vienas kitą suprasdavo kone iš žvilgsnių.
„Operacinėje – laideliai, ekranėliai, viską girdžiu ir matau. Staiga girdžiu, kažkur už sienos lyg gręžimas, lyg remontas kažkoks. Dar pamaniau, kokie begėdžiai, daro remontą, kai žmones šalia operuoja“, – juokiasi prisiminusi moteris.
Ponia Tamara kvatojosi, kai jai paaiškino, kad garsas sklinda iš operuojamos vietos. Nejautusi jokių pojūčių, stebėjosi, kad, atrodytų, nesudėtinga operacija, tačiau truko apie porą valandų.
Sveikti ir stiprėti padėjo dėmesys
T. Koroliova pasakoja, kad stiprėti po operacijos padėjo ir skyriaus personalas: gydytojas Vilius Rimkus, slaugytojos Genovaitė Petkevičienė ir Angelė Barauskienė rūpinosi operuota paciente, buvo atidžios ir kantrios.
„Esu pensininkė ir atliekamų pinigų nėra. Tad sklandanti legenda, kad reikia susimokėti medikams, nepasiteisino. Stebėjausi, kokie mandagūs, paslaugūs ir atsidavę žmonės dirba“, – džiaugėsi pacientė.
Išleidžiamai iš ligoninės moteriai buvo pagaminta speciali jos pėdą atitinkanti avalynė, kuria turėjo avėti pooperaciniu laikotarpiu.
Ponia Tamara specialios avalynės jau nebenešioja, tačiau saugo, nes ji – universali, tinkanti abiem kojoms. Vasarą planuoja operuoti antrosios kojos pėdos kauliuką.
„Gydytojai gyrė už pastangas, už gerą nusiteikimą, o kai palaiko medikai, kai jauti jų paramą – sveiksti daug greičiau“, – šypsojosi ponia Tamara.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
PATARIMAS: „Nereikia bijoti pėdos kauliukų šalinimo operacijos. Reikia nusiteikti pozityviai, pabendrauti su gydytoju ir nesivadovauti baimėmis ir nepagrįstomis kalbomis“, – patarė šiaulietė Tamara Koroliova.
BATAS: Po pėdos kauliuko šalinimo operacijos Tamarai Koroliovai buvo pagamintas specialus ortopedinis batas.