Naujausios
Kelmės rajone perdirbamas dumblas virsta naudinga trąša
2012 metų pabaigoje Kelmės rajone, Liolių seniūnijos Bulkų kaime įrengtoje dumblo kompostavimo aikštelėje kaupiamos žaliosios atliekos. Po pusmetį trunkančio kompostavimo ir brandinimo proceso ši masė sumažėja per pusę ir virsta naudinga organine trąša. Keliasdešimt tonų komposto gėlynams panaudojo Kelmės miesto seniūnija.
Vakarė PETRAUSKAITĖ
kelme@skrastas.lt
Kompostas – daržams ir gėlynams
3,86 milijonai litų, 18 mėnesių trukę statybos darbai, beveik milijoną kainavusi įranga – tiek atsiėjo 2012 metų pabaigoje Kelmės rajone įrengta dumblo kompostavimo aikštelė.
Naujoji Kelmės rajono dumblo kompostavimo aikštelė buvo pastatyta iš 2007-2013 m. ES Sanglaudos skatinimo veiksmų programos, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir Kelmės rajono savivaldybės biudžeto lėšų. 2,9 mln. litų lėšų skyrė Europos Sąjunga.
Pasak projekto „Kelmės dumblo apdorojimo įrenginių statyba“ (pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos „Aplinka ir darnus vystymasis“ prioritetą ir „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ priemonę) vykdytojo UAB „Kelmės vanduo“ direktoriaus Bronio Paliulio, žengtas labai svarbus žingsnis, siekiant apsaugoti aplinką nuo išleidžiamų nuotekų žalingo poveikio, gerinant geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas, perdirbant atliekas. Nuotekų dumblas ne vienerius metus, direktoriaus teigimu, visam rajonui kėlė daugybę rūpesčių, o dabar yra neutralizuojamas ir saugiai paverčiamas naudingu produktu.
Naujojoje aikštelėje medžiagos dumblo kompostavimui – šiaudai, lapai, drožlės, kitos žaliosios atliekos – buvo pradėtos kaupti dar nuo 2012-ųjų vasaros. Iš šių atliekų masės formuojami kaupai. Kompostas vartomas tris mėnesius, kad būtų jo viduje išgauta drėgmė ir efektyviausia 45-59 laipsnių temperatūra, reikalinga biodegradacijos procesams vykti. Dar po kelių mėnesių dvigubai sumažėjusi komposto masė brandinama toliau. Masės pavyzdį UAB „Kelmės vanduo“ vežė tyrimams į Kauno dirvožemio institutą, kad mokslininkai nustatytų, kokioms reikmėms ji bus labiausiai tinkama, ar nėra jame sunkiųjų metalų. Paaiškėjo, kad kompostas gali būti naudojamas žemės ūkyje, dirvų, sodų, daržų tręšimui. Patirtis rodo, kad tokia medžiaga yra itin paklausi tarp daržovių, gėlių augintojų.
Pasak projekto vykdytojo UAB „Kelmės vanduo“ direktoriaus Broniaus Paliulio visi darbai buvo atlikti pagal grafiką.
Aikštelė ir joje esantys įrenginiai veikia be priekaištų, kompostavimo procesas vyksta sklandžiai. Aikštelė dirbti oficialiai pradėjo, kai buvo gautas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, pernai, spalio mėnesį. Leidimas reiškia, kad dumblo kompostavimo aikštelė atitinka griežtiems technologiniams ir aplinkosauginiams reikalavimams, o komunalinių nuotekų dumblo tvarkymo sistema yra ekonomiška ir techniškai efektyvi.
Per praėjusius metus aikštelė priėmė 1415 tonų žaliųjų atliekų. Atvežtos aštuonios tonos šakų. Dumblo, kurį sudaro 88 procentai vandens ir 12 procentų sausos masės, sukauptos 1953 tonos, sauso dumblo masės – 240 tonų. Keliasdešimt tonų komposto gėlynams panaudojo Kelmės miesto seniūnija.
Pavojus ir aplinkai, ir sveikatai
Ir B. Paliulis, ir Kelmės rajono Turto valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Raimonda Parnarauskienė teigė, jog žmonės dar ne visada įvertina bet kaip skleidžiamų nuotekų pavojų ne tik aplinkai, bet ir jų sveikatai.
„Perdirbtas dumblas – puikiausia organinė trąša. Be to, dumblo perdirbimo aikštelė duoda didelę ekonominę naudą. Iš Kelmės žaliųjų atliekų nereikia vežti į Šiaulius, naudoti kurą, mokėti atitinkamus mokesčius“, – sakė R. Parnarauskienė.
Vandentvarkos projektai
UAB „Kelmės vanduo“ administruoja ir kitus, aplinkos būklę gerinančius projektus.
Plečiami vandentiekio bei kanalizacijos tinklai Kelmėje ir rajone. Prie centralizuotų vandentiekio tinklų suteikta galimybė prisijungti ne vienam gyventojui, kuris anksčiau apie tokius patogumus ir privalumus galėdavo tik pasvajoti.
Europa vandentvarkos projektams skiria didžiules lėšas, todėl žmonės raginami pasinaudoti suteiktomis galimybėmis ir prisijungti tiek prie centralizuotų vandens tiekimo, tiek ir nuotekų šalinimo tinklų.
Be to, įgyvendinus projektus, sumažėja paviršinių ir požeminių vandenų tarša, pagerėja aplinkos būklė. Kelmėje vandentvarkos projektas turėtų būti baigtas ateinančią liepą. Vandentvarkos darbai laukia Paverpenyje, Verpenoje, kitose rajono vietovėse.
Darbai Tytuvėnuose, Užventyje – jau baigti.
Gyventojai tampa vis sąmoningesni
Pasak Raimondos Parnarauskienės, galima teigti, kad gyventojų požiūris į aplinkosaugą tampa vis pozityvesnis.
„Vis daugiau žmonių supranta, kad prisijungę prie centralizuotų vandentiekio ir kanalizacijos tinklų, gers švaresnį vandenį, bus draugiškesni gamtai. 21 procentu per metus sumažėjo atliekų pristatymas į surinkimo aikšteles. Vadinasi, galima teigti, kad gyventojai daugiau rūšiuoja visas atliekas“, – sakė R. Parnarauskienė.
Žaliosioms atliekoms kaupti Kelmės, Tytuvėnų, Užvenčio gyventojams išdalinta apie 4000 konteinerių. Jei atsirastų pageidaujančiųjų, specialistės teigimu, dar yra daugiau negu 100 konteinerių. Kaimiškų vietovių gyventojams siūlomos kompostavimo dėžės.
Savivaldybė artimiausiu vežėjo ketina prašyti gyventojus aprūpinti konteineriais plastikui ir stiklui. Žmonės, kurie rūšiuos ir šias atliekas, pasak Turto valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės Raimondos Parnarauskienės, turėtų mokėti mažesnį rinkliavos mokestį.
Užs. Nr. 206284
Autorės nuotr.
AIKŠTELĖ: Kelmės rajone, Liolių seniūnijos Bulkų kaime įrengtoje dumblo kompostavimo aikštelėje kaupiamos žaliosios atliekos. Po pusmečio kompostavimo ši masė sumažėja per pusę ir virsta naudinga organine trąša.
NAUDA: Pasak UAB „Kelmės vanduo“ direktoriaus Broniaus Paliulio, nuotekų dumblas ne vienerius metus rajonui kėlė daugybę rūpesčių, o dabar yra neutralizuojamas ir saugiai paverčiamas naudingu produktu.