Naujausios
Per Užgavėnes žemę budina juokas
Velnias, ubagas, giltinė, čigonas, ragana – šių personažų kaukės gaminamos Užgavėnių šventei. Kaukės, pasak Šiaulių „Aušros“ muziejaus muziejininko Juliaus Vainoriaus, turi ne bauginti, o linksminti ir juokinti. „Šiaulių kraštas“ skaitytojams siūlo kaukes pasigaminti namie.
Natalija KONDROTIENĖ
natalija@skrastas.lt
Linksmiausia ir sočiausia šventė
Užgavėnės šiemet bus švenčiamos kovo 4 dieną – likus septynioms savaitėms iki Velykų, kurios šiemet vėlyvos – balandžio 20 dieną.
Šiaulių „Aušros“ muziejaus darbuotojas Julius Vainorius sako, kad Užgavėnių tradicijos kiekviename regione buvo šiek tiek kitokios: Aukštaitijoje kepti blynai, Žemaitijoje virtas šiupinys. Valgyti buvo raginama daug: 7, 9 ar net 12 kartų per dieną, nes sotumas turi lemti gerus metus.
Muziejininkas sako, kad Užgavėnės pirmiausia – apeigos ir žaidimai, kurių metu lyg ir susitinkama su mirusiųjų vėlėmis, gamtos dievybėmis, prašoma greitesnio pavasario.
Ši diena laikoma „slenksčiu tarp nueinančios žiemos ir ateinančio pavasario“, todėl buvo manoma, kad žemę kaustantį šaltį reikia išvyti, nugalėti ir sunaikinti.
„Šią dieną svarbiausiu veiksmu tampa persirengėlių vaikštynės po kaimo sodybas. Jų metu keliamas didžiulis triukšmas, dainuojama, grojama, šokama, o svarbiausia – daug juokiamasi“, – pasakojo J. Vainorius.
Ne pašaipa, o juokas
Muziejininkas pasakoja, kad kaukės bei persirenginėjimas visais laikais buvo vienas pagrindinių Užgavėnių šventės atributų.
„Kaukės buvo daromos iš šiukšlių, nereikalingų daiktų, panaudojama viskas, kas jau metama lauk. Vaizduojami personažai buvo ne pašaipos objektai, o taip parodomas kitoniškumas. Svarbiausia, kad būtų juokinga“, – sako J. Vainorius.
Muziejininkas pasakoja, kad per Užgavėnes dažnai vaizduojamos vestuvės, perspėja, kad ir čia turi būti juoko: viskas atvirkščiai: nuotaka – vyras, sutuoktinis – persirengusi moteris, moteris didelė, o vyras mažas.
„Juokas tokią dieną buvo lyg žemės budinimas, manoma, kad tokios linksmybės suteiks žemei gyvybinės jėgos“, – pasakojo muziejininkas.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
PASKIRTIS: „Užgavėnių kaukės turi ne bauginti, o linksminti“, – sako Šiaulių „Aušros“ muziejaus muziejininkas Julius Vainorius.
Užgavėnių kaukė
Muziejininkas Julius Vainorius siūlo šeimoms sėsti prie bendro stalo ir pasigaminti Užgavėnių kaukių papjė mašė technika. Joms reikės: storo kartono lapo, molio, teptuko, aliejaus, laikraščių, klijų, dažų.
1. Pirmiausia reikės...atsiraitoti rankoves. Pasiimti storo kartono lapą ir jį šiek tiek palankstyti, kad būtų įgaubtas, tada pagaminta kaukė patogiai priglus prie veido.
2. Pieštuku kartono lape nupiešti veido ovalą, akis, nosį, smakrą, kad būtų galima orientuotis, kaip veido bruožai bus išdėstyti kaukėje.
3. Ant kaukės užlipdyti iš molio suformuotą „rimtą“ didelę nosį, antakius, atsikišusį smakrą.
4. Iš molio suformuotą „veidą“ tepti aliejuje mirkytu teptuku. Aliejus – tarpinis sluoksnis tarp formos ir kaukės, dėl šio sluoksnio vėliau popierinė kaukė lengviau nuo jos nusiims.
5. Laikraštį suplėšyti neilgomis juostelėmis. Pamirkyti vandenyje ir dėti sluoksniais ant aliejumi išteptos kaukės.
6. Tepti teptuku klijų (siūloma „Lipalo") ir vandens mišiniu, kurį rekomenduojama skiesti 1:3 santykiu. Popieriaus juosteles klijuose galima ir pamirkyti. Popierių reikia kruopščiai klijuoti, kad neliktų neužklijuotų vietų, nes tada kaukėje atsiras skylių.
7. Rekomenduojama suklijuoti mažiausiai 8 sluoksnius popieriaus juostelių. Muziejininkas pataria: norintiems tvirtesnės ir storesnės kaukės, klijuoti tiek sluoksnių popieriaus, kiek turės kantrybės.
8. Išdžiovinus kaukę, apipjaustyti ir suformuoti veido ovalą, atskirti kartoną nuo formos. Kaukę apklijuoti baltu popieriumi, išpjauti akis ir burną. Nudažyti ir priklijuoti barzdą iš kailio, siūlų ar kitų medžiagų.